Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-921-1201/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
1-921-1201/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
O. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-921-1201/2024
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-02697-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovaidalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam O. H. (O. H.) ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. O. H. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. sausio 21 d., apie 14.12 val., Laisvės pr., ties pastatu Nr. 74, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. H. savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholį vartoja nedažnai, buvo išeiginė diena ir išgėrė 100 ml degtinės bei 3–4 skardines alaus. Iš pradžių neturėjo minčių sėsti prie vairo, vairavo po maždaug 1–1,5 val. nuo to momento, kai vartojo alkoholį. Nenorėtų teisintis savo (duomenys neskelbtini) situacija, bet paskambino į (duomenys neskelbtini), išgirdo negerus dalykus ir įvyko tarsi užtemimas. Važiavo į stoties pusę, ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Išgirdęs sirenas sustojo, nebuvo įjungti automobilio žibintai, turbūt todėl atkreipė pareigūnų dėmesį. Turi teisę vairuoti nuo 2015 m. ir nieko panašaus nėra daręs. Yra dėkingas policijai, kad laiku sustabdė, gailisi, suprato, kad padarė siaubingą nusikaltimą. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su A. L. bendrauja nuo 2018 m., ji daug jam padėjo, kai jis (duomenys neskelbtini). Ji daug pataria, yra jam autoritetas. A. L. jau įpareigojo jį mesti rūkyti, su tuo sutiko, sutarė, kad ji pilnai kontroliuos jo finansus, jis įsiklausys į jos patarimus.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

5. Kaltinamojo O. H. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad Lietuvoje jis gyvena nuo (duomenys neskelbtini), paskutinius (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja retai. 2024 m. sausio 21 d. turėjo asmeninius išgyvenimus, kurių nenori komentuoti, todėl išgėrė 3–4 skardines alaus po 0,5 l ir apie 100 ml degtinės. Gėrė vienas namuose, po valandos nutarė pasivažinėti. Atsisėdo į jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), po to įvažiavo į Laisvės pr. Po kiek laiko pastebėjo, kad už jo važiuoja juodos spalvos automobilis be jokių žymėjimo ženklų, jam pradėjo mirksėti signalais. Suprato, kad tai policija ir sustojo. Pareigūnai iškart patikrino jo blaivumą, pirmo patikrinimo metu nustatė 1,64 promiles, o po 20 min. – 1,54 promiles. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 60–63).

6. Liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. sausio 21 d. patruliavo su specialistu R. V. Apie 14.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Laisvės pr. važiuoja neblaivus vairuotojas. Minėtą automobilį pastebėjo ties namu Nr. 74, jis nedelsiant buvo sustabdytas. Bendraujant su vairuotoju O. H., buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, apie 14.12 val. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas, apie 14.29 val. nustatytas 1,54 promilių girtumas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo atsakė, kad jo neturi, paliko namuose. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą stovėjimo aikštelę (b. l. 12–14).

7. Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. H. pažįsta nuo 2019 m., jų santykiai yra geri, yra draugai, kartu negyvena, vienas kitam padeda, dažnai susitinka, kiekvieną dieną susiskambina, bendrauja, kartu važiuoja atostogauti. O. H. dažnai skambina tėvams, sesei, rūpinasi jais. 2024 m. sausio 21 d., apie 11.40 val., O. H. jai paskambino, buvo blaivus, domėjosi, ką ji veiks. Apie 16.00 val. jis jai pranešė, kad buvo sulaikytas policijos, gaus baudą. Iškart suprato, kad O. H. yra girtas. Jis kol kas nesakė, kodėl girtas sėdo prie vairo, anksčiau to niekada nebuvo. Sutinka būti jo laiduotoja, nes jį prižiūri, kontroliuoja, jis jos klauso (b. l. 17–20).

8. 2024 m. sausio 22 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas „ID 92253599417“ (data 2024 m. sausio 21 d., laikas 14.06 val.), kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: A: Laba diena. BPC: Laba. A: Žiūrėkit, mes važiuojam paskui girtą vairuotoją. BPC: Markė. A: (duomenys neskelbtini), čia bus „Renault“. BPC: Kurioje gatvėje esate? A: (duomenys neskelbtini). BPC: Link „(duomenys neskelbtini)“? A: Jo. BPC: dabar jungsiu su policija, nepadėkite ragelio. Kur dabar jūs esate? A: Prie „(duomenys neskelbtini)“, grynai paskui jį važiuojame, jis jau gal 10 kartų sukėlė avarines situacijas. <...> P: Laba diena, sakykite, kodėl sukėlė įtarimų, kad neblaivus? A: Jis, žinokite, gal 10 kartų sukėlė avarines situacijas <...> P: Nepadėkite ragelio, pranešiu ekipažui, bendrausime toliau, jūs visą laiką važiuosite iš paskos <...> A: Dabar „(duomenys neskelbtini)“ degalinė, va jie dabar atvažiuoja. P: Ačiū (b. l. 21–24).

9. 2024 m. sausio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1986903, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARZH0075 (patikrintas 2023 m. rugsėjo 25 d., patikra galioja iki 2024 m. kovo 24 d.) pirmo patikrinimo metu (2024 m. sausio 21 d. 14.12 val.) O. H. nustatytas 1,64 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (2024 m. sausio 21 d. 14.29 val.) – 1,54 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. O. H. su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 34–37).

10. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku registruotas O. H. (b. l. 39).

11. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. sausio mėnesį automobilio Renault Megane (duomenys neskelbtini) (pasirinkti 2003 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 1 530 Eur (b. l. 40).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad O. H. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,54 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis O. H. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2024 m. sausio 21 d. dėl asmeninių išgyvenimų išgėrė 3–4 skardines 0,5 l talpos alaus ir apie 100 ml degtinės, po ko praėjus maždaug valandai vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Be paties O. H. parodymų šias aplinkybes patvirtina apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio turinys, t. y. pranešėja BPC nurodė, kad važiuojant paskui automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, jog automobilio vairuotojas yra neblaivus, nes apie 10 kartų sukėlė avarines situacijas. Liudytojui D. K. bendraujant su automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju O. H. buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, alkotesteriu O. H. buvo nustatytas 1,64 ir 1,54 promilių girtumas. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis O. H. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

14. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad O. H. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs maždaug valandą prieš vairavimą, vienas išgėrė 100 ml degtinės ir 3–4 skardines alaus, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nepaisydamas to, kad kelyje nesugeba tinkamai valdyti transporto priemonės), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo O. H. draugė A. L. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamojo gynėjos ir laiduotojos prašymai.

16. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. H. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas O. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, teisiamojo posėdžio metu paaiškino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, bauda sumokėta. O. H. yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Nustatytos O. H. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje O. H. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

18. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

19. Laiduotoja siekianti būti A. L. teisme paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbą dirba (duomenys neskelbtini). Santykiai su kaltinamuoju yra artimi, jie yra draugai, o tuo pačiu ir tolimi giminaičiai (kraujo giminystė nesieja). Bendrauja nuo 2019 m. Gyvena atskirai, tačiau bendrauja kiekvieną dieną telefonu, kai yra galimybė, susitinka, kartu atostogauja, Lietuvoje laisvalaikį leidžia drauge. Nurodė jaučianti, kad yra autoritetas O. H., patarė jam, kur geriau įsidarbinti, jis klauso jos patarimų. Apie šį įvykį jie kalbėjosi, jis pats jai apie tai pranešė, ji sakė, kad toks elgesys yra nepateisinamas, jis labai gailisi dėl to, kas įvyko. O. H. A. L. apibūdino kaip darbštų asmenį, neturintį problemų su alkoholio vartojimu, besirūpinantį savo šeimos nariais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (tėvais, seserimi). Laiduotoja palaikė savo prašymą taikyti laidavimą be užstato, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), taip pat turi (duomenys neskelbtini), kuriam padeda finansiškai, tačiau sutiko laiduoti ir su užstatu, jei tai bus būtina. Nurodė žinanti laiduotojos pareigas.

20. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad A. L. yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) (dirba (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ji neteista, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka bausta devynis kartus, didžioji dalis pažeidimų susiję su automobilio parkavimo taisyklių nesilaikymu, visos paskirtos baudos sumokėtos.

21. Iš O. H. ir A. L. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, rūpinasi vienas kito gerove, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, A. L. yra autoritetas kaltinamajam. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad A. L. turi (duomenys neskelbtini) darbo patirties, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti O. H. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jos finansinę padėtį, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

23. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

24. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad O. H. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga O. H. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

25. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. O. H. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei tris kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nedaug viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, jis vairavo dienos metu Vilniaus mieste, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 23 d., t. y. nuo dienos, kai O. H. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

26. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju O. H. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios O. H. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 530 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl O. H. priklausantis automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

28. Ikiteisminio tyrimo metu O. H. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad O. H. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš O. H. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

30. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2024 m. balandžio 22 d.) apribota O. H. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–48). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas O. H. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

O. H. (O. H.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti O. H. (O. H.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant 2024 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti O. H. (O. H.) priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną O. H. (O. H.) nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

O. H. (O. H.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti O. H. (O. H.), kad:

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Božena Mozūraitienė