Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.Z. (G.Z.), jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Patlabai, 2010 m. kovo 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-01-11 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. gruodžio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G.Z. 2009 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. Klaipėdoje, Debreceno g. 31, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, sukeldamas pavojingą situaciją prieš jį atvažiuojančiai transporto priemonei. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – Institucijos) 2010 m. sausio 11 d. nutarimu G.Z. pripažintas kaltu, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta 700 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Ričardas Patlaba prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, administracinė nuobauda paskirta remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Analogiška pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 23).

Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

G.Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 11) bei skundžiamu nutarimu (b.l. 10) paskirta administracinė nuobauda už pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, išvažiavo į priešingą eismo juostą, sukeldamas pavojingą situaciją prieš jį atvažiuojančiai transporto priemonei. Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus.

KET 106 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog jis važiavo arčiau skiriamosios eismo juostos Debreceno gatve nuo Taikos prospekto link Šilutės plento. Priešpriešiais, t.y. Debreceno gatve nuo Šilutės plento link Taikos prospekto važiavo trys automobiliai, tame tarpe ir policijos ekipažas, kurių automobilis buvo trečiasis maždaug apie 50 metrų atstumu nuo jo vairuojamos transporto priemonės. Paaiškino, kad jo važiavimo juostoje priešais stovėjo automobilis, kurio vairuotojas norėjo sukti į kairę. Šis automobilis sustojo ir jį praleido. Minėtą stovintį automobilį jis apvažiavo ir nuvažiavo toliau, nes sekantis posūkis buvo į jo kiemą. Policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę Debreceno g. 31 namo kieme. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu ši situacija buvo Debreceno ir Gedminų gatvių sankryžoje.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jo manevrai neprivertė kitų eismo dalyvių imtis veiksmų (t.y. staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį) savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau toks aiškinimas paneigiamas byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas A.Š. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) teismo posėdyje parodė, kad patruliuodami su V.S. viename ekipaže, važiavo Debreceno gatve nuo Šilutės plento link Taikos prospekto ir pamatė, kaip nuo Taikos prospekto važiuojantis automobilis padarė manevrą į dešinę pusę. Jų kryptimi važiavęs automobilis staigiai suko į dešinę šaligatvio bortelio link. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ į priešingą eismo juostą išvažiavo 40-50 cm, važiavo vienu ratu „apžergęs“ skiriamąją eismo juostą ir grįžo atgal į savo eismo juostą. Priešais važiuojančio automobilio vairuotojas staigiai stabdė ir keitė važiavimo greitį bei kryptį. Jokios kitokios kliūties minėto automobilio vairuotojui kelyje nebuvo, išskyrus G.Z. išvažiavimą į priešingą eismo juostą. Incidentas įvyko už Debreceno ir Gedminų gatvės sankryžos, o ne šioje sankryžoje. Apsisukę pavijo G.Z. vairuojamą automobilį ties Debreceno g. 31 namu. Liudytojas pažymėjo, jog kelias toje vietoje yra tiesus, nėra jokių išlinkimų ir jis pagal automobilio šviesas apie 50 metrų atstumu aiškiai matė G.Z. atliekamus manevrus, dėl kurių prieš juos važiavusi transporto priemonė buvo priversta staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį.

Liudytojas V.S. parodė, kad važiuodami Debreceno gatve nuo Šilutės plento ties Debreceno g. 31 namu pastebėjo kaip G.Z., lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir dėl šio manevro prieš juos važiuojantis automobilis buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, nes priešingu atveju automobiliai būtų susidūrę. Automobilis, kuriam buvo sukliudyta, važiavo laikydamasis eismo taisyklių ir po incidento nuvažiavo nesustodamas. Įvykį matė apie 100 metrų atstumu, jis stebėjo aplinką, o pareigūnas A.Š. vairavo tarnybinį automobilį.

Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų V.S. ir A.Š. 2009 m. gruodžio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12, 13). Teismui nėra teisinio pagrindo abejoti liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka tas faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.Š. parodė, jog įvykį matė 50 metrų atstumu, o liudytojas V.S. – kad matė 100 metrų atstumu, tačiau šie neatitikimai galimi dėl to, kad vienas pareigūnas stebėjo situaciją, kitas vairavo tarnybinį automobilį. Liudytojų parodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra.

Teismas kritiškai vertina liudytojos L.K. parodymus apie tai, kad jos draugas, vairuodamas transporto priemonę, nesukėlė pavojingos situacijos, nes ji suinteresuota duoti palankius ir draugą teisinančius parodymus. Teismas jos parodymus kritiškai vertina ir dėl to, kad tarp jos parodymų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų yra esminis skirtumas, o tai kelia pagrįstą abejonę visų parodymų tikrumu. Pažymėtina, kad tarp jos ir G.Z. parodymų yra esminiai skirtumai. Administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad prieš jį stovėjo vienas automobilis, kuris norėjo sukti į kairę, todėl jį praleido, o L.K. parodė, kad prieš juos stovėjo mašina, sukanti dešinėn, ir jie laukė, kol šis manevras bus atliktas. Pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus automobilio vairuotojas sustojo jį praleisti, tačiau pagal L.K. parodymus G.Z. sustojo praleisti šį automobilį. Liudytoja parodė, kad prieš policijos automobilį jokių kitų automobilių nebuvo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog policijos pareigūnų automobilis buvo tik trečiasis.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas fotonuotraukas (b.l. 26), nes jose užfiksuota ne pažeidimo padarymo dieną buvusi situacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad fotonuotraukos darytos po kelėtos dienų, jam su draugais imituojant buvusią situaciją. Liudytojų parodymais bei administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas ties Debreceno gatvės namu Nr. 31. Institucijos pateikta schema (b.l. 47) paneigia G.Z. paaiškinimą, kad pažeidimo vieta yra Debreceno ir Gedminų gatvių sankryža. Pagal pateiktą schemą iki namo Debreceno g. 31 yra 33.8 m atstumas, todėl akivaizdu, jog G.Z. pateiktose nuotraukose atkurta situacija visiškai neatitinka faktinės. Iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų (b.l. 41-44) bei žemėlapio ištraukų iš www.maps.lt (b.l. 45-46) matyti, jog Debreceno gatvė yra tiesi, todėl negalima situacija, kad dėl gatvės išlinkimo policijos pareigūnai negalėjo gerai matyti ir įvertinti G.Z. atliekamus manevrus.

Aptartų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog G.Z., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, privertė kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tuo buvo sukelta pavojinga situacija, todėl G.Z. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teįsiminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-2006, Nr. N444-212/2009).

ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nustačiusi G.Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), paskyrė 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Duomenimis apie KET pažeidimus (b.l. 14-17) nustatyta, kad G.Z. turi 7 (įskaitant aptariamąją) galiojančias administracines nuobaudas. ATPK 36 straipsnyje nustatytas administracinių nuobaudų galiojimo terminas, jam pasibaigus laikoma asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasibaigia nuobaudos skyrimas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo terminas ir kt.). Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 nustatytų bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje reglamentuojamo baudos skyrimo. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 225 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, G.Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Paskirta nuobauda yra pagrįsta, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriuo G.Z. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 700 litų (septynių šimtų litų) bauda ir 5 (penkeriems) mėnesiams atimta specialioji teisė, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.