- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 1-496-913/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03392-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- Ž. S., R. B., L. S.
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
ALIKAS ZUJEVAS, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2010-10-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėn.; 2) 2011-03-09 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; 3) 2011-03-30 pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 4) 2014-08-05 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 5) 2015-03-09 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų; 6) 2016-06-08 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, 2016-10-14 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu 28 paroms, 2016-12-01 paleistas iš pataisos namų, atlikus arešto bausmę, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., 2018 m. sausio 19 d., apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė šeimos nariui – kartu gyvenusiam sūnui Ž. S. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, 2018 m. sausio 19 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia žiebtuvėliu uždegęs malkinėje buvusias kartonines dėžes, malkas ir šiukšles, padegė ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio, pagal VĮ „Registrų centras duomenis“, 1/4 priklausė 2010-11-21 mirusiam E. P. ir 3/4 priklauso R. B., taip pat sunaikino gyvenamajame name buvusius L. S. priklausiusius daiktus: medinę spintą, kurios vertė 10 eurų, televizorių, kurio vertė 8,68 eurų, du mobilaus ryšio „Nokia“ telefonus su pakrovėjais, kurių vieno vertė 14,48 euro, o kito – 5,79 euro, bei Ž. S. priklausiusį televizoriaus priedėlį, kurio vertė 20 eurų, tuo nukentėjusiajai R. B. padarydamas 3 750 eurų turtinę žalą, L. S. - 38,95 eurų turtinę žalą, Ž. S. – 20 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-01-19 ryte atsikėlė ir pradėjo vartoti alkoholį, o būtent išgėrė vieną litrą alaus. Nuėjo į darbo biržą. Paskui mieste dar išgėrė alaus. Grįžęs namo su kaimynu dar išgėrė alaus. Atėjo namo ir sugyventinė pradėjo pykti. Pasakė, kad į alų pripils žiurkių nuodų. Sukilo pyktis. Paėmė jos telefoną, nes nenorėjo, kad ji skambintų policijai. Jai jos telefono neatidavė, todėl sūnus Ž. S. jam liepė jį grąžinti. Supykdė toks sūnaus elgesys ir pagriebęs po ranka pasitaikiusį dubenį, sviedė jo link, nepataikė. Tada prie jo pribėgo ir jam vieną kartą kumščiu smogė į veidą ir nustūmė ant lovos. Daugiau sūnaus nelietė. Išėjo pas kaimyną gerti alkoholinius gėrimus. Kaimynui papasakojo kas atsitiko ir pasakė jam, kad padegs namus, nes jie priklauso ir jam. Atėjo prie namo nuo negyvenamosios pusės, kur yra malkinė. Ten buvo sukrautos visokios šiukšlės. Pro išdaužtą langą įkišo ranką, paėmė kartono gabalą jį žiebtuvėliu padegė ir metė į malkinės vidų prie šiukšlių. Eidamas pro namą, paleido pririštą šunį. Ėjo link policijos komisariato prisipažinti. Pamatė, kad važiuoja policijos tarnybinis automobilis, todėl jį sustabdė ir viską papasakojo. Žinojo, kad namie yra žmonės, bet vis tiek padegė šiukšles. Tikėjosi, kad nukentėjusieji užuos kvapą ir spės išbėgti. Atsiprašė žmonos. Gailisi dėl padaryto. Pasiruošęs atsakyti už savo veiksmus. Sutinka atlyginti žalą. Tik kelia abejonių, iš kur pas sugyventinę L. S. du telefonai, nes ji turėjo tik vieną telefoną. Kiti daiktai abejonių nekelia. Sudegė lova, televizorius ir kiti išvardinti daiktai. Su moraline žala taip pat sutinka. Gailisi dėl padaryto, tiek rūpesčių sukėlė ir jeigu būtų blaivus, tokios nusikalstamos veikos nepadarytų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2018-01-19 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2018-01-19, apie 16 val. būnant namuose ir kilus žodiniam konfliktui, tėvas A. Z., būdamas neblaivus trenkė ranka į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po konflikto A. Z. iš namų pabėgo (tomas 1, b. l. 1-2).
Iš 2018-01-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje ant grindų rastos sudužusios lėkštės šukės, nuvirtusi kėdė ( tomas 1, b. l. 26-30).
Iš nukentėjusiojo Ž. S. 2018-01-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei 2018-02-07 papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19, apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas A. Z. paėmė motinos telefoną, kurio jai nenorėjo atiduoti, todėl jis tėvui liepė jį grąžinti. Tėvui tai nepatiko, todėl jis, supykęs ant jo, pačiupęs nuo stalo lėkštę ją metė į jo pusę, tačiau nepataikė. Tuomet pašokęs smogė ranka jam į veidą ir parvertė ant lovos, o pats išėjo iš namų. Po suduoto smūgio į veidą jam skaudėjo kelias dienas, buvo paraudimas. Jis tėvui nesudavė nei vieno smūgio (tomas 1, b. l. 26-30, 52-54).
Iš 2018-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie Ž. S. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis įvykio aplinkybėmis, Ž. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (tomas 1, b. l. 57).
Iš 2018-01-29 liudytojos L. S. apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19 nuo ryto sugyventinis A. Z. kambaryje, žiūrėdamas televizorių, gėrė alų. Apie 16 val. abu apsižodžiavo dėl jo gėrimo, todėl jis supykęs pačiupo jos telefoną ir jo jai neatidavė. Tai išgirdęs, iš virtuvės atėjo sūnus Ž. S., kuris liepė tėvui grąžinti telefoną. Sugyventiniui tas labai nepatiko, todėl jis sūnui metė lėkštę, bet nepataikė. Tuomet smogė jam kumščiu į veidą vieną kartą ir nustūmė ant lovos. Abiems susistumdžius, sūnus A. Z. išstūmė pro duris, o ji iškvietė policiją. Matė, kad sūnaus veido kairėje pusėje buvo paraudimas, tačiau mėlynės nebuvo. Sūnus jai sakė, kad sumuštą vietą jam skauda (tomas 1, b. l. 59-62).
Iš 2018-01-20 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2018-01-19, apie 21.25 val., registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dega namas, įtariama, kad namą padegė neblaivus tėvas A. Z., kuris šiuo metu yra pasišalinęs. Vykstant į įvykio vietą, sankryžoje, pastebėtas ir sulaikytas įtariamasis A. Z., nustatytas 2,55 promilių girtumas, kuris kaltę dėl namo padegimo pripažino. A. Z. sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskrities VPK areštinę (tomas 1, b. l. 10-11).
Iš 2018-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad nuo gaisro apgadinta namo dalis yra Šilo gatvės pusėje. Pirmo aukšto namo sienos plytinės, dalinai dengtos medžio apdaila, kuri nudegusi. Namo pastogė visiškai sudegusi, perdanga sugadinta iš Šilo gatvės pusės. Į patalpą, esančią iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, sukritę spaliai. Požymių, kad patalpa buvo gyvenama, nėra. Žiūrint nuo kapinių pusės matyti, kad pirmo namo aukšto sienos plytinės, dalinai dengtos tinku. Įėjus į namo vidų matyti, kad namo perdanga dalinai apdegusi, sulieta vandeniu, o viduje esantys daiktai aprūkę, sulieti (tomas 1, b. l. 45-50).
Iš 2018-02-09 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2 žiebtuvėliai, paimti 2018-01-19 iš A. Z. asmens apžiūros metu (tomas 1, b. l. 31-34).
Iš 2018-04-11 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad A. Z. visiškai patvirtino savo parodymus ir parodė kaip padegė namus (tomas 2, b. l. 44-52).
Iš 2018-01-29 nukentėjusiosios L. S. apklausos protokolo ir 2018-02-07 papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19, apie 16 val., po kilusio konflikto su sūnumi Ž. S., jos sugyventinis A. Z. kažkur iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo. Ji su sūnumi liko namuose, pavalgę vakarienę atsigulė į lovas, bet nemiegojo. Vienu metu pajuto smalkių kvapą, parašė žinutę sūnui, kad šis pasižiūrėtų krosnį, esančią virtuvėje. Ž. S. pas ją atėjęs iš virtuvės pasakė, kad su krosnimi yra viskas tvarkoje. Už kokių 10 minučių ji vėl pajuto aštresnį smalkių kvapą, o atsisukusi į lango pusę pamatė ugnį. Šaukė sūnui, kad dega, sūnus kvietė gaisrinę pagalbą. Išbėgusi į lauką matė, kad namas dega nuo tos pusės, kur buvo negyvenama, nes toje patalpoje buvo laikomos malkos, popieriai, kartonas bei nereikalingi daiktai. Suprato, kad namą galėjo uždegti sugyventinis A. Z., nes ten nebuvo elektros ir kamino. Be to, jis, būdamas neblaivus, yra minėjęs, kad sudegins namus, kad nei jis, nei ji neturėtų kur gyventi. Gaisro metu sudegė R. B. priklausantis namas, kuriame ji jai su šeima buvo leidusi gyventi, bei visas užgyventas turtas, kurį buvo jiems atidavę žmonės, ir kurių ji nevertina, bei spinta, televizorius, du mobilaus ryšio telefonai su pakrovėjais. Jai padaryta 38,95 eurų turtinė žala ir 1 500 eurų moralinė žala. Taip pat sudegė sūnaus pinigais pirktas televizoriaus priedėlis, kurio vertė 20 eurų (tomas 1, b. l. 59-62, 64-65).
Iš 2018-02-07 nukentėjusiojo Ž. S. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19, apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po konflikto, neblaivus tėvas A. Z. kažkur išėjo. Jis liko su mama L. S.. Apie 21 val., jam gulint lovoje virtuvėje, mama parašė žinutę, prašydama pažiūrėti krosnį. Jis atsikėlęs ją apžiūrėjo, viskas buvo tvarkoje, todėl nuėjo pas motiną į kitą kambarį. Ji jam pasakė, kad jautė smalkių kvapą. Jis jokio kvapo tuo metu nejautė, todėl grįžo į lovą. Išgirdo, kad motina šaukia, jog vėl jaučia smalkių kvapą. Tuomet jis išėjo į lauką ir pamatė, kad dega jų namas nuo negyvenamos dalies, kurioje buvo sudėtos malkos, popieriai ir įvairūs nereikalingi daiktai. Motinai šaukė, kad dega. Kol ji kėlėsi iš lovos, jis kvietė gelbėtojus. Namas, kuriame gyveno jų šeima, priklausė mamos giminaitei. Gaisro metu sudegė visi jame buvę daiktai. Sudegė jam priklausantis televizoriaus priedėlis, kurį vertina 20 eurų. Mamai sudegė televizorius, du mobilaus ryšio telefonai su pakrovėjais bei kiti jiems žmonių dovanoti daiktai. Vėliau iš V. P. sužinojo, kad tėvas A. Z. buvo pas jį, kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir sakė, kad padegs namus (tomas 1, b. l. 52-54).
Iš 2018-01-30 nukentėjusiosios R. B. apklausos protokolo ir 2018-04-12 papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra jai bei giminaičiui P. priklausantis namas, kuriame gal 2013 metais ji leido gyventi savo giminaitei L. S. su sugyventiniu bei vaikais. Jokios nuomos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau buvo sutarta, kad jie nevartos alkoholio, iš namo nedarys landynės ir tvarkys aplinką. Namas buvo senas, tačiau tinkamas gyventi. Apie tai, kad namas sudegė, ji sužinojo 2018-01-19. Atvykusi po kelių dienų pamatė, kad sudegęs namo stogas, visas vidus ir jame gyventi nebegalima. Jai padaryta 3 750 eurų turtinė žala. Namo viduje jai priklausančių daiktų nebuvo (tomas 1, b. l. 77-84, 86-87).
Iš 2018-01-30 liudytojo P. S. apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19, apie 16 val., pas jį atėjo netoliese gyvenantis neblaivus A. Z., ir jis kartu su juo ir pas jį buvusiu V. P. gėrė alų. A. Z. buvo susinervinęs ir įpykęs, jiems pasakė, kad jį iš namų išvijo sugyventinė Laimutė, su kuria susibarė. Ar jam A. Z. sakė, kad eis padegti namų, neprisimena, tačiau atsimena, kad jis turėjo su savimi du žiebtuvėlius, kuriuos jam parodė. Išgėrus 1 l alaus, A. Z. kažkur išėjo (tomas 1, b. l. 96-97).
Iš 2018-02-06 liudytojo V. P. apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-01-19 ryte atėjo pas P. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. pas P. S. atėjo ir A. Z.. Kadangi jis su savimi atsinešė 1 l alaus butelį, jį visi kartu išgėrė. A. Z. pasakojo, kad nesiseka gyventi su sugyventine L. Išgėrus alų, A. Z. atsigulė ir apie valandą miegojo. Pabudęs atsikėlė, pasakė, kad šiąnakt bus fejerverkai, ir maždaug apie 21 val. išėjo į lauką. Išeidamas paprašė cigaretės, kurią jis jam davė. Paklausus, ar jis turi cigaretę kuo prisidegti, A. Z. parodė du žiebtuvėlius. Po maždaug 20-30 minučių, būdamas kambaryje išgirdo, kad lauke kažkas sproginėja, o išėjęs į lauką pamatė ugniagesių gelbėtojų pravažiuojančias mašinas ir liepsną prie A. Z. namų (tomas 1, b. l. 99).
Iš 2018-02-21 Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-01-19 akto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kilusio gaisro (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nudegė gyvenamojo namo 12x7 m stogas, pradegė perdengimas, išdegė vidus. Gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veika. Gyventoja L. S. mano, kad gaisrą sukėlė jos sugyventinis A. Z. (tomas 1, b. l. 138-145).
Iš 2018-05-22 Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro rašto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2010-11-22 mirus E. P. Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiojo turto paveldėtojai L. J. P. 2011-11-16 išduodant paveldėjimo teisės liudijimą daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotos ir paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą išduotas nebuvo (tomas 1, b. l. 127).
Iš 2018-05-24 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 3/4 pastato priklauso R. B., 1/4 - E. P., gim. (duomenys neskelbtini). (tomas 1, b. l. 80-82, 129-130).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui, ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis A. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2018 m. sausio 19 d., apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė šeimos nariui – kartu gyvenusiam sūnui Ž. S. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei 2018 m. sausio 19 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia žiebtuvėliu uždegęs malkinėje buvusias kartonines dėžes, malkas ir šiukšles, padegė ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat sunaikino gyvenamajame name buvusius L. S. priklausiusius daiktus: medinę spintą, kurios vertė 10 eurų, televizorių, kurio vertė 8,68 eurų, du mobilaus ryšio „Nokia“ telefonus su pakrovėjais, kurių vieno vertė 14,48 euro, o kito – 5,79 euro, bei Ž. S. priklausiusį televizoriaus priedėlį, kurio vertė 20 eurų, tuo nukentėjusiajai R. B. padarydamas 3 750 eurų turtinę žalą, L. S. - 38,95 eurų turtinę žalą, Ž. S. – 20 eurų turtinę žalą.
Dėl bausmių skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (tomas 2, 145-152), baustas administracine tvarka (tomas 2, 182-187). Anykščių psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2002 metų. Nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias medžiagas, trankviliatus, alkoholį, priklausomybės sindromas, 2018-02-07 gydėsi laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje (tomas 2, b. l. 90). Atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę, konstatuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (tomas 2, b. l. 115-119). Byloje surinkti duomenys, apibūdinantys A. Z. veiksmus ir jo asmenį, iš esmės rodo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis niekur nedirba, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis ankščiau baustas administracine tvarka, teistas, kaltinamajam skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį pagal įstatymo nuostatas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsniu, paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant švelnesnę bausmę. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis A. Z. buvo sulaikytas nuo 2018 m. sausio 19 d., 21 val. 45 min. (tomas 2, b. l. 5). 2018 m. sausio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 19 d. (tomas 2, b. l. 62-64). 2018 m. kovo 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 19 d. (tomas 2, b. l. 71-72). 2018 m. birželio 13 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 19 d., termino pabaiga - 2018 m. rugsėjo 19 d. (tomas 3, b. l. 16-17).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. Z. įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
A. Z. 2018 m. sausio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (kurios taikymo terminas pratęstas 2018-03-14 ir 2018-06-13 nutartimis), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
BK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.
Nukentėjusioji L. S. baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 38,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 73). Nurodo, kad gaisro metu sudegė viskas, tiek drabužiai, tiek daiktai ir dokumentai. Televizorius, kurį vertina 8,68 Eur, spinta, kurios vertė 10 Eur, telefonas - 14,48 Eur vertės, telefonas - 5,79 Eur vertės, padaryta turtinę žalą sudaro 38,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl šiai sumai L. S. reiškia civilinį ieškinį, kuris tenkintinas visiškai. Nukentėjusioji L. S. nurodo, jog jai padaryta moralinė 1500 Eur žala, nes gaisro metu buvo šokas ir išgąstis, sudegė viskas, kas buvo užgyventa. Nukentėjusioji neturi namų, šiuo metu gyvena pas draugę.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. L. S. dėl tyčinio nusikaltimo patyrė šoką, išgąstį bei nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis, be to, atsižvelgtina ir į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, L. S. iš A. Z. priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Du žiebtuvėliai, paimti 2018 m. sausio 19 d. iš A. Z. asmens apžiūros metu ir saugomi prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu, BPK 301 – 303, 307 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. Z. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. Z. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, paskirtą bausmę – 30 parų areštą, pakeisti 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Z. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
Nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo A. Z. nukentėjusiosios L. S. naudai 38,95 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 95 centus) turtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du žiebtuvėlius, saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.