Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-08 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje jis teismo prašo: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-09-30 raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 (toliau – ir VMI Raštas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015-05-28 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 (toliau – ir Vilniaus AVMI Sprendimas).

Paaiškino, kad Vilniaus AVMI Sprendimu patvirtintas Vilniaus AVMI 2015-04-13 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-230 (toliau – ir Patikrinimo aktas), pagal kurį laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 37 261,64 Eur nesumokėtų mokesčių. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVMI sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas adresu: Dzūkų g. 4b-4, Vilnius, o ne pareiškėjo buvimo vietos kalėjimo Jelgavos mieste adresu (b. l. 11–13).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus AVMI, atlikdama pareiškėjo veiklos mokestinį patikrinimą, pažeidė bendruosius teisės principus. Nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta aplinkybe, kad 2006-01-10 paskolos sutartis NPS-15/2006 (toliau – ir Sutartis) neegzistuoja. Pažymėjo, kad apie dokumentų vagystę 2008-05-29 pranešė Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Teigia, kad 2006 m. turėjo finansinių lėšų paskolinti SIA „Intensiivs“ 140 000 Eur, nes 2006-01-10 gavo paskolą pagal Sutartį. Nurodė, kad pareiškėjo gauta paskola buvo išduota juridinio asmens „SRS Commercial Bank“. Pažymėjo, kad iki 2006 m. liepos mėn. buvo UAB „Varneta“ pagrindinis akcininkas ir direktorius. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas ir kitas asmuo M. P. nėra nuteisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo nesumokėtus mokesčius už automobilio AUDI 8 pardavimą.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad skundas teismui dėl pareiškėjo mokestinės prievolės yra galimas tik po privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros, kuri nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo atlikta. Paaiškino, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka neginčijo Vilniaus AVMI Sprendimo VMI. VMI atsiliepime prašo bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-329 nutraukti. Mano, kad VMI Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl byla dalyje dėl VMI Rašto panaikinimo taip pat nutrauktina (b. l. 44–46).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su VMI atsiliepime pateikta nuomone (b. l. 42).

Teismo posėdyje pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjo mokestinės veiklos patikrinimą ir 2015-04-13 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-230 (b. l. 16–28). Pagal Patikrinimo aktą pareiškėjui papildomai apskaičiuota 37 261, 64 Eur GPM suma. Vilniaus AVMI 2015-05-28 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-329, vadovaudamasis MAĮ 132 str. 2 d. 1 p., nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-230 ir jame papildomai apskaičiuotą 37261,64 Eur GPM, apskaičiuoti 31740,75 Eur GPM delspinigių ir skirti 3726 Eur GPM baudą (b. l. 31–35). Pareiškėjas 2015-08-27 pateikė VMI skundą dėl VMI 2015-08-05 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-21086 išieškoti mokestinę nepriemoką į kurį VMI atsakė Raštu, kuriame pareiškėjui paaiškino AVMI Sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 47–48). Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI Sprendimo ir VMI Rašto.

Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-28 sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-329.

Pareiškėjas skunde ginčija Vilniaus AVMI Sprendimą, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas. MAĮ 144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar jų neatlikimo faktų apskundimo tvarka (ar skundas paduotinas teismui ar ikiteisminei skundų nagrinėjimo institucijai) ir terminai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus ginčas pagal MAĮ nuostatas priskiriamas mokestiniams ar nemokestiniams ginčams. Teisė kreiptis į administracinį teismą dėl mokestinio ginčo atsiranda tik tada, kai mokesčių mokėtojas laikėsi MAĮ nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. MAĮ 2 str. 21 d. nustatyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI kilo mokestinis ginčas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo. Darytina išvada, kad tokiam ginčui, vadovaujantis MAĮ 145 str. 1 d., yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Mokestinių ginčų ikiteisminę nagrinėjimo procedūrą (apskundimo tvarką, skundus nagrinėjančias institucijas, jų teises ir pareigas, skundo turinio išdėstymo reikalavimus ir pan.) nustato MAĮ IX skyrius. Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.). Vadovaujantis MAĮ 150 str., mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, nagrinėja centrinis mokesčių administratorius. Mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka turi išnagrinėti centrinis mokesčių administratorius.

Sprendime Vilniaus AVMI pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ 152 str., mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar jo dalimi), turi teisę per 20 dienų po to, kai buvo įteiktas šis sprendimas, jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Skundas dėl mokestinio ginčo, kilusio tarp mokesčių mokėtojo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ar jos pareigūno, paduodamas per Vilniaus AVMI (b. l. 35).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Pagal MAĮ 152 str. 1 d. skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pagal MAĮ 152 str. 3 d. mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi MAĮ nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą paliekama nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-30 rašto Nr. (23.1-08)-RNA-34585.

Pareiškėjas skunde taip pat ginčija VMI Raštą. Iš VMI Rašto turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su AVMI Sprendimu nustatyta mokestine nepriemoka ir VMI 2015-08-05 sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-21086 išieškoti mokestinę nepriemoką. Iš VMI Rašto turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas prašo atliktą mokestinį patikrinimą pripažinti neteisėtu, atlikti pakartotinį patikrinimą ir atšaukti sprendimą sumokėti mokestį, delspinigius ir baudą. VMI Rašte pareiškėjui nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo mokestiniu patikrinimu ir Patikrinimo aktu bei Vilniaus AVMI Sprendimu. VMI Rašte pareiškėjui išaiškino galimybę skųsti Vilniaus AVMI Sprendimą bei nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 152 str. 3 d., gali pateikti prašymą dėl skundo padavimo atnaujinimo (b. l. 47–48).

Mokesčių administravimo įstatymo 144 str. nustatyta, kad įtvirtina, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011 yra konstatavusi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 str. įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 str. ir 22 str. 1 d. nuostatas.

Aiškinant MAĮ 144 str. nuostatas, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2011-03-17 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 144 str. nustatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (LVAT 2010-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-533/2010).

Iš VMI Rašto turinio matyti, kad jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, pats VMI Raštas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių jam nesukelia. Teismas vertina, kad VMI Raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame pareiškėjui pateikiama informacija apie atliktą mokestinį patikrinimą ir Vilniaus AVMI Sprendimo apskundimo tvarką. Kadangi ginčijamas VMI Raštas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p. 103 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-28 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-329 palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-30 raštą Nr. (23.1-08)-RNA-34585 atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.