Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remdamasis Kalėjimų departamento atsakymu į skundą, pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamentas, užuot ginęs jo pažeistas teises, bando užglaistyti neteisėtus Vilniaus PN direktoriaus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas jo skundą, nustatė, jog jam mokama išmoka, tačiau nieko nenurodo dėl to, kad jis negauna pašalpos. Taip pat Kalėjimų departamentas nieko neužsimena apie tai, kad jis už vieną nusižengimą yra baudžiamas kelis kartus.

Nurodo, kad labdaros organizacija kiekvieną mėnesį išduoda dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus ir tualetinį popierių, kas tris mėnesius – 400 g skalbimo miltelių, pažastinuką, vieną porą kojinių ir apatinius. Šių priemonių trims mėnesiams jam nepakanka, o už gaunamus 6 Eur negali sau leisti nusipirkti daugiau priemonių. Dėl šių priežasčių patyręs psichologinį smurtą ir nepatogumus, t. y.: negalėjo nusipirkti šampūno, ausų krapštukų, dušo želė, kremo, vokų, pašto ženklų, tušinuko, sąsiuvinio, taip pat kreditų taksofonui paskambinti artimiesiems.

Taip pat paaiškina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. kas mėnesį buvo skiriamos piniginės išmokos, t. y. 2018 m. sausio 16 d. – 6 Eur, 2018 m. vasario 13 d. – 6 Eur, 2018 m. kovo 20 d. – 6 Eur, iš viso 18 Eur. Vilniaus PN administracija pagal nuteistųjų rašytinius prašymus išduoda higienos priemones, suteikia teisę paskambinti telefonu bendrauti su artimaisiais. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. teise paskambinti telefonu naudojosi 27 kartus.

Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip siekį sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Paaiškina, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti skiriamos pašalpos arba išmokos būtiniausių reikmenų įsigijimui. Pareiškėjui 2018 m. sausio 16 d. buvo skirti 6 Eur, 2018 m. vasario 13 d. – 6 Eur, 2018 m. kovo 20 d. – 6 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjui iš viso buvo skirta 18 eurų piniginės pašalpos.

Teigia, kad BVK tokios nuobaudos, kaip piniginės pašalpos neskyrimas, nenustato. Nuteistiesiems piniginės pašalpos skiriamos vadovaujantis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) (toliau – ir Aprašas) ir Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-07/260 ,,Dėl Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Apraše ir Taisyklėse nustatytas piniginių pašalpų teisinis reguliavimas atitinka BVK 9 straipsnyje įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris reiškia, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, pagal Baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK), Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Pažymi, kad pareiškėjas nurodomos patirtos žalos dydžio nekonkretizuoja, grindžia abstrakčiais ir neaiškiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, 2018 m. sausio–vasario mėn. jam nebuvo paskirta socialinė pašalpa, o už 2018 m. kovo mėn. socialinė pašalpa sudarė 1 Eur.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad už 2018 m. sausio 10 d. padarytą nusižengimą yra nubaustas du kartus: Vilniaus PN direktoriui paskyrus drausminę nuobaudą ir neskyrus socialinės pašalpos už 2018 m. sausio–vasario mėn.

Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 142, 143 straipsniais, 2018 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-8(1), kuriuo pareiškėjui skyrė nuobaudą - 15 parų perkėlė į kamerų tipo patalpas (b. l. 17–18). Pareiškėjas šiuo nutarimu paskirtos nuobaudos BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neginčijo.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu paskirti pašalpą už 2018 m. sausio, vasario mėn. Vilniaus PN direktorius vizuodamas pareiškėjo prašymą, pašalpą skirti atsisakė (b. l. 23). Pareiškėjas su šiuo sprendimu supažindintas 2018 m. kovo 4 d.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus PN direktorių paskirti pašalpą už 2018 m. vasario mėn. (b. l. 22).

Pareiškėjas 2018 m. kovo 7 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus PN direktorius už 2018 m. sausio 5 d. padarytą pažeidimą paskyrė nuobaudą ir 15 parų perkėlė į kamerų tipo patalpas. Taip pat už tą patį pažeidimą Vilniaus PN direktorius pareiškėjui nepaskyrė pašalpos už 2018 m. vasario mėnesį, nors nusižengimo 2018 m. vasario mėnesį jis nepadarė. Skunde Kalėjimų departamento pareiškėjas prašė nubausti Vilniaus PN direktorių dėl savo netinkamo elgesio ir apie paskirtą nuobaudą informuoti raštu (b. l. 34).

Vilniaus PN direktorius, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą, 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 42-296, pareiškėjui nurodė atsisakymo skirti pašalpą už 2018 m. vasario mėn. motyvus. Atsisakymą skirti pašalpą motyvavo tuo, kad 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo skirta nuobauda (b. l. 21).

Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. skundą 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-1142 laikė nepagrįstą (b. l. 41–42).

Pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punktą, konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau – ir įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.1. punktas); pagal 2.2. punktą, drausmės grupei priskirtiems, taip pat kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,2 BSI dydžio pinigų suma; nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriama iki 0,1 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.3. punktas).

Pagal Taisyklių 4 punktą išmokos neskiriamos: jeigu įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė mokamą darbą, kurį pagal sveikatos būklę nuteistasis gali dirbti, ir nuteistasis atsisakė dirbti (Taisyklių 4.1. punktas); pagal 4.2. punktą, jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš šių drausminių nuobaudų: anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, panaikinimas (4.2.1. punktas); perkėlimas į drausmės grupę (4.2.2. punktas); perkėlimas į kamerų tipo patalpas (4.2.3. punktas); pagal 4.3. punktą, jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, iš asmeninės sąskaitos išleido daugiau kaip 0,5 BSI dydžio pinigų sumą, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 BSI dydžio pinigų sumą (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti); pagal 4.4. punktą, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 BSI dydžio pinigų sumą, o dirbantis – 0,5 BSI dydžio ar didesnę pinigų sumą. Pagal taisyklių 5–6 punktus piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. <...> Nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. <...>.

Nuteistiesiems bei suimtiesiems taip pat gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše. Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias Laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. rugsėjo 24 d.) nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos. Aprašo 7 punkte taip pat numatytos vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (7.2 p.); vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams (7.3 p.); iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose (7.4 p.); parama medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas (7.5 p.).

Kaip matyti, aptartos teisės normos imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines pašalpas ar pinigines išmokas. Pašalpos ir piniginės išmokos dydžiai yra apspręsti Vilniaus PN turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Be to, nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui už 2018 m. sausio ir vasario mėnesius buvo paskirtos ir išmokėtos 6 Eur dydžio išmokos (b. l. 23, 24–26, 40).

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. nutarimu už režimo reikalavimų pažeidimą paskirta drausminė nuobauda. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pažeidimą pripažino, paskirtą nuobaudą atliko ir jos neginčijo. Nors Vilniaus PN direktoriaus sprendimas neskirti pareiškėjui pašalpos įformintas rezoliucija pareiškėjo prašyme nenurodant motyvų, tačiau kaip matyti iš Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. atsakymo, adresuoto pareiškėjui į jo 2018 m. kovo 6 d. prašymą, būtent ši aplinkybė turėjo esminės įtakos neskirti pareiškėjui pašalpos. Ši aplinkybė Vilniaus PN direktoriaus buvo įvertinta kaip neigiamai charakterizuojanti pareiškėjo elgesį. Vilniaus PN direktoriaus sprendimas neskirti pašalpos šiuo atveju negali būti traktuojamas kaip dar viena drausminė nuobauda už režimo reikalavimų pažeidimą, kadangi BVK nuostatos tokios nuobaudos rūšies nenumato (BVK 142 str.).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, turėjo teisę neskirti jam pašalpos už 2018 m. vasario mėnesį ir teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis dėl pašalpos neskyrimo negavo tinkamo materialinio aprūpinimo, negalėjo nusipirkti kreditų taksofonui ir paskambinti artimiesiems, paneigtini bylos esančiais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjas 2018 m. sausio, vasario mėnesiais ne tik gavo 6 Eur dydžio išmoką, bet 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjui buvo išduotos šios materialinio aprūpinimo priemonės: puskojinės – 1 vnt., skalbimo milteliai – 400 g, tualetinis muilas – 1 vnt., tualetinis popierius – 3 vnt., dantų šepetėlis – 1 vnt., dantų pasta – 1 vnt., skutimosi peiliukai – 4 vnt., dezodorantas (antiperspirantas) – 1 vnt. Vilniaus PN administracija 2018 m. vasario 14 d. pareiškėjui išdavė pagalvę – 1 vnt., 2018 m. kovo 7 d. išdavė: tualetinį muilą – 1 vnt., tualetinį popierių – 3 vnt., dantų šepetėlį – 1 vnt., dantų pastą – 1 vnt., skutimosi peiliukus – 4 vnt. (b. l. 27). Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2018 m. sausio–kovo mėn. už prekes parduotuvėje sumokėdavo po 6 Eur, skolų neturėjo (b. l. 24–26). Nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo kortelė Nr. 14087 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus PN teise paskambinti telefonu pasinaudojo 28 kartus (b. l. 28–29).

Teismui pripažinus, kad Vilniaus PN direktorius turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui neskirti pašalpos už 2018 m. sausio-vasario mėn., darytina išvada, kad ir Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pateikė išsamų ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

Byloje nenustačius Vilniaus PN administracijos ir Kalėjimų departamento pareigūnų – neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN – 5 000 Eur ir Kalėjimų departamento – 1 000 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.