Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-02 · Administracinė byla Nr. I-4476-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
I-4476-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05090-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4476-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05090-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 9–11), kurį vėliau patikslino (b. l. 63), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. liepos 15 d. buvo paskirtas atlikti bausmę ir gydytis nuo priklausomybės narkotikams į Vilniaus PN 2 gyvenamąjį korpusą, 8 būrį, 312 patalpą. Paaiškino, kad buvo pasirašęs sutartį dėl reabilitacijos 6 mėn. laikotarpiui. 2015 m. liepos 6 d. jis surašė skundą dėl laikymo sąlygų ir išsiuntė jį Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kadangi minėto skundo neatsiėmė, Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo nurodymu jis buvo iškviestas į drausmės komisiją ir perkeltas į 1 korpusą, 4 būrį, 305 patalpą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio neteisėto perkėlimo, jis jautė dvasinius išgyvenimus, bejėgiškumo jausmą, liūdesį. Pabrėžė, jog Vilniaus PN administracija žinojo, jog jam bus nesaugu atlikti bausmę 1 korpuse, nes ten pareiškėjas turi priešų ir apie tai buvo pranešęs Vilniaus PN administracijai. Pareiškėjas paaiškino, jog, bijodamas eiti į 1 korpusą, pasiprašė būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pabrėžė, kad pareigūnai atliko tyrimą tik dėl patalpoje Nr. 305 esančių asmenų, nors 1 korpuse jų gyvena apie 350–400, ir teigdami, kad jam negresia pavojus, nutraukė izoliaciją bei nurodė eiti į 1 korpusą. Kadangi pareiškėjas nesutiko ten eiti, jam buvo skiriamos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Pasak pareiškėjo, tai sukėlė jam neviltį, fizinį skausmą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. jis dar kartą kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas perkelti į 2 korpusą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Be to, nors drausmės komisija 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutiko perkelti jį atgal į 2 korpusą, su tokiu sprendimu nesutiko Vilniaus PN direktorius. Vėliau pareiškėjui ne vieną kartą vėl būdavo skiriamos nuobaudos dėl atsisakymo eiti į 1 korpusą, o vėliau ir į drausmės grupę. Anot pareiškėjo, tokiais neteisėtais Vilniaus PN veiksmais buvo gniuždoma jo asmenybė, jam kilo noras pasikarti. Taip pat pažymėjo, kad 2015 m. spalio 2 d. buvo perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau tokio perkėlimo priežasčių Vilniaus PN nenurodė. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio neteisėto perkėlimo į 1 korpusą, gydymo nuo priklausomybės nutraukimo, sistemingo baudimo jis patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinę traumą. Be to, pasak pareiškėjo, dėl nuolatinio baudimo jis prarado galimybė būti paleistas lygtinai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad baudos izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, jose nebuvo pakankamo apšvietimo, be to, buvo apribotos jo teisės į skambučius, pasimatymus, pasivaikščiojimus. Pabrėžė, jog dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam buvo išrašyti vaistai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 32–36, 77–81).

Nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš 8 būrio 312 gyvenamosios patalpos į 4 būrio 305 gyvenamąją patalpą, buvo priimtas remiantis 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus PN Nuteistųjų skirstymo į būrius (gyvenamąsias patalpas) komisijos (toliau – ir Komisija) protokolu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, siekiant kad būtų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu pareiškėjo turėtų galiojančių nuobaudų skaičių. Pabrėžė, jog perkėlus pareiškėją toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę 4 būrio 305 gyvenamojoje patalpoje, pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai daryti ir pareiškė, jog atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir eiti į jam paskirtą 4 būrį, todėl buvo nutarta uždaryti pareiškėją į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos namų direktoriaus. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymą bausmę atlikti 4 būryje, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija. Paaiškino, jog Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnas, atlikęs tarnybinį tyrimą, konstatavo, jog neturi duomenų patvirtinančių, kad 4 būryje pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, todėl buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo atsisakymas vykdyti pataisos namų administracijos nurodymus bausmę atlikti jam paskirtame 4 būryje yra nepagrįstas. Pabrėžė, jog pareiškėjas nuolat atsisako būti jam paskirtuose būriuose. Kiekvienu konkrečiu atsisakymo atveju Vilniaus PN KŽS pareigūnai atlieka tarnybinius tyrimus, tačiau pareiškėjo pateikiama informacija nepasitvirtina.

Vilniaus PN taip pat nurodė, kad Drausmės komisija įvertino tai, jog pareiškėjas, atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, vėl atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą eiti į jam paskirtą 4 būrį, sistemingai nevykdo pataisos įstaigos pareigūnų teisėtų, be to, pareiškėjas turėjo 18 galiojančių nuobaudų, todėl nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – 6 mėn. drausmės grupės. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis būrį ar gyvenamąją patalpą. Nuteistuosius į būrius, kameras, miegamuosius skirsto pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta Nuteistųjų skirstymo į būrius komisija. Tokiu būdu nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija. Skirstant (ar perkeliant) nuteistuosius į būrius atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatą, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, todėl nuteistieji neturi teisės rinktis nuteistųjų būrio, gyvenamosios patalpos, lokalinio sektoriaus ar kameros. Paaiškino, kad Vilniaus PN vykdoma nuteistųjų rotacija, tam kad prevenciškai būtų valdoma kriminogeninė situacija pataisos įstaigoje. Pabrėžė, jog BVK 12 str. 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Be to, Vilniaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado nurodyto dydžio neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas, Vilniaus PN nuomone, įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Dėl pareiškėjo nurodytų sąlygų baudos izoliatoriuje Vilniaus PN pabrėžė, kad pats pareiškėjas buvo deklaravęs, kad yra rūkantis asmuo. Taip pat paaiškino, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose (bei baudos izoliatoriaus kamerose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjui būnant Vilniaus PN baudos izoliatoriuje, jis neturėjo teisės į pasimatymus ir skambučius artimiesiems giminaičiams. Izoliatoriaus kamerose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo.

Nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 7-190 (b. l. 37), atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą (b. l. 38–39), perkėlė pareiškėją iš patalpos 8-312-04 į 4-305-04. Pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į minėtą patalpą, kuri yra 4 būryje ir pasiprašė būti izoliuotas (b. l. 40), todėl 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus PN budinčio padėjėjo įsakymu pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 42), o 2015 m. liepos 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu, vadovaujantis BVK 70 str. 6 d., pareiškėjas 15 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas su izoliacija (b. l. 43).

2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo nurodyta eiti į jam paskirtą patalpą 4 būryje, tačiau pareiškėjas Vilniaus PN administracijos nurodymą vykdyti atsisakęs, motyvuodamas, kad 1 korpuse turi priešų (b. l. 44, 45, 51), todėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu, vadovaujantis BVK 70 str. 6 d., pareiškėjas 15 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas su izoliacija (b. l. 52).

Taip pat nustatyta, kad dėl Vilniaus PN pareigūnų nurodymų nevykdymą, t. y. atsisakymą eiti į jam paskirtą būrį, pareiškėjas buvo baustas nuobaudomis: 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu pareiškėjui skirta 10 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 82), 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimu – 6 mėn. drausmės grupėje (b. l. 100), 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu – 7 paros baudos izoliatoriuje (b. l. 101), 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu – 10 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 102), 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu – 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 103).

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo teiginių apie turimus priešus 1 sektoriuje, kurių, pažymėtina, jis konkrečiai neįvardijo, Vilniaus PN KŽS buvo atlikęs tris tarnybinius tyrimus (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. liepos 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 15 d.), kurių metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (b. l. 53–58), tačiau vėliau, pareiškėjui nurodžius jam grasinančius nuteistuosius, KŽS nustatė, jog grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra reali, todėl perkėlė pareiškėją į kitą pataisos įstaigą (b. l. 68).

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėto jo perkėlimo į kitą korpusą, nubaudimo už nurodymų eiti į paskirtą būrį nevykdymą bei netinkamų sąlygų baudos izoliatoriuje.

Teismas pažymi, kad nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja BVK 70 str. Nuteistųjų skirstymą į gyvenamąsias patalpas taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 p., pagal kurį pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju būtent Komisija, kurios sprendimą patvirtino Vilniaus PN direktorius, nusprendė pareiškėją perkelti į 1 sektorių. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato teisės nuteistiesiems patiems pasirinkti, kokiame sektoriuje, būryje ar patalpoje jie nori būti laikomi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis neteisėtai buvo paskirtas į 1 korpusą yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pats prašėsi būti izoliuojamas, nuo kitų asmenų dėl galimai gresiančio pavojaus, todėl tai ir buvo padaryta Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. bei 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimais. Pažymėtina, kad BVK 70 str. 6 d. įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Kaip minėta, KŽS tyrė pareiškėjo teiginius dėl gresiančio pavojaus ir jokių grėsmių nenustatė, todėl pareiškėjo izoliavimas nuo kitų nuteistųjų aiškinantis pareiškėjo argumentus dėl nesaugių sąlygų jam paskirtame būryje negali būti laikomas teisės aktų pažeidimų, tuo labiau, kad pats pareiškėjas prašėsi būti izoliuojamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė sprendimų dėl jo perkėlimo ar izoliavimo.

Pagal BVK 12 str. 2 d. nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 101 str. 1 d. 1–2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Tuo tarpu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos (BVK 142 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pripažįsta, jog nevykdė nurodymo eiti į jam paskirtą korpusą / būrį, taigi Vilniaus PN direktorius turėjo teisę pareiškėją už tai nubausti, paskirdamas atitinkamas nuobaudas, kurių, pažymėtina, pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė. Nors pareiškėjas teisinasi, kad teisėto Vilniaus PN administracijos nurodymų eiti į paskirtą gyvenamąją vietą nevykdė dėl pateisinamos priežasties –gresiančio pavojaus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas, ilgą laiką nenurodydamas konkrečių jam grasinančių asmenų, apsunkino KŽS pareigūnams galimybę nustatyti tokių pareiškėjo teiginių pagrįstumą, tuo labiau, kad kaip nurodė pats pareiškėjas savo skunde, 1 korpuse yra apie 350–400 nuteistųjų. Todėl, nors vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjo nurodomos grėsmės yra realios, iki tol nesant duomenų apie pareiškėjo gyvybei ir sveikatai kylančią grėsmę, pareiškėjas privalėjo vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymus, todėl už tokių nurodymų nevykdymą paskirtos nuobaudos negali būti laikomis neteisėtomis.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje. Nors pareiškėjas teigia, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pats pareiškėjas yra rūkantis, sutiko būti laikomas su rūkančiais (b. l. 43), todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Be to, pažymėtina, kad uždarymas į baudos izoliatorių atitinkamai reiškia ir papildomą nuteistųjų teisių suvaržymą pagal BVK 146 str. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, paskambinti telefonu, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taigi pareiškėjo nusiskundimai dėl šių teisės akte įtvirtintų teisių apribojimų vertintini kritiškai. Taip pat kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai dėl higienos reikalavimų nesilaikymo baudos izoliatoriaus kamerose, nes tokie pareiškėjo teiginiai per daug abstraktūs, nedetalizuoti, nėra aišku, kokie reikalavimai, anot pareiškėjo, yra pažeisti. Vienintelis aiškesnis pareiškėjo nurodomas pažeidimas – nepakankamas kameros apšvietimas. Tačiau Vilniaus PN nurodė, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Pareiškėjas nedetalizavo, kodėl toks apšvietimas jam yra nepakankamas, nepateikė konkrečių duomenų, kad apšvietos parametrai neatitinka higienos reikalavimų, taigi šie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Vilniaus PN veiksmai, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Milda Vainienė