Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, paskirta M. V. baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkte nustatytą tvarką, nuo 2009 m. vasario 2 d. savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nenustatytiems asmenims priklausančias akcizais apmokestinamas prekes - 9150 pakelių cigarečių „Saint George“, 615 pakelių cigarečių „Bond“, 1210 pakelių cigarečių „Prima“, 111 pakelių cigarečių „Winston super Light“, 115 pakelių cigarečių „Winston Light“, 60 pakelių cigarečių „LM Super Light“, 123 pakelius cigarečių „LM Light“, 30 pakelių cigarečių „Malboro Light“, 20 pakelių cigarečių „LD Pink“, viso 11434 pakelius cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 45 526 litai 42 centai, t. y. viršija 250 MGL (32500 litų) dydžio sumą, kol 2009 m. vasario 6 d., apie 14 val. cigaretes surado ir paėmė Tauragės apskrities VPK pareigūnai.

Be to, apeliantas skunde ginčija ir jam paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis yra per griežtai nubaustas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamuosiuose įstatymuose, t. y. BK specialiosios dalies straipsniuose, nusikalstamų veikų požymiai aprašyti įvairiais būdais. Tais atvejais, kai BK straipsnio dispozicijoje nurodomi tik bendriausi nusikalstamos veikos požymiai, o jų turinys atskleidžiamas kituose teisės norminiuose aktuose, tokios nusikalstamų veikų sudėtys laikomos blanketinėmis. Tokiose nusikalstamų veikų sudėtyse gali būti tiesiogiai nurodoma apie tam tikrų konkrečių taisyklių pažeidimą, tačiau kitais atvejais tokių konkrečių nuorodų gali ir nebūti. M. V. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai reiškia, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau tik disponavimas jomis pažeidžiant nustatytą tvarką ir nustačius, jog jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodomo disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, konkrečiai – tabako gaminiais tvarką nustato Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Jos patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200. Minėtų taisyklių 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose:

2.1. tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento):

2.1.1. nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus);

2.1.2. paženklintus suklastotomis banderolėmis;

2.2. falsifikuotus ar kontrabandinius alkoholio produktus ir tabako gaminius;

2.3. nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad M. V. savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkte nustatytą tvarką, pagal kurią, kaip nurodyta, Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus) tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, neteisėtai laikė nenustatytiems asmenims priklausančias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 45 526 litai 42 centai, t. y. viršija 250 MGL (32500 litų) dydžio sumą, kol 2009 m. vasario 6 d., apie 14 val. cigaretes surado ir paėmė Tauragės apskrities VPK pareigūnai, ir pripažino jį kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, konstatavęs, jog M. V. kaltė visiškai įrodyta. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai M. V. apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami – M. V. neneigia laikęs namuose cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL (32500 litų) dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra ginčijami tik subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Iš nuteistojo M. V. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog jis mano, kad negalėjo būti nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl tos priežasties, jog jis nežinojo, kad už labai didelio kiekio cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis laikymą namuose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir vien dėl to nesuvokė, jog daro nusikaltimą, tai yra ginčija nusikaltimo subjektyvųjį požymį – kaltę. Kaltė – pagrindinis subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis. Ją būtina įrodinėti kiekvienoje baudžiamojoje byloje, nes nustačius objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (veiką, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių), dar negalima teigti, kad asmuo yra kaltas, - būtina nustatyti kaltininko vidinį (psichinį) santykį su objektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais (kaltę). Asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, tik teismui nustačius jo veikoje visus, - tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

BK išskiria dvi kaltės formas: tyčinę ir neatsargią kaltės formą.

Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje – akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką yra padaromas aktyviu veikimu tiesiogine tyčia. Tai yra už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokia, jog daro pavojingą veiką ir nori taip veikti.

Kaltės įrodinėjimas yra nepalyginti sudėtingesnis nei objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, tačiau, kaip minėta, ją būtina įrodyti ir teisingai nustatyti. Paprasčiausias kaltės įrodinėjimo būdas yra kaltininko, padariusio nusikalstamą veiką, parodymai apie jo psichinį santykį su veika. Tačiau nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis įrodinėjami subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis - kaltė. Tai yra nusikalstamos veikos kaltės forma baudžiamojoje byloje įrodinėjama ne tik, pagal tai kaip subjektyviai ją suvokia kaltininkas (nuteistasis), bet remiantis visų byloje surinktų įrodymų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Palyginus šiuos baudžiamojoje byloje užfiksuotus požymius, su nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) parodymais, galima patikrinti ar kaltininko parodymuose nurodytas psichinis santykis su veika atitinka realų santykį.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas laikė, jog teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais M. V. kaltė nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta ir jis privalo atsakyti už atliktus neteisėtus veiksmus pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą apeliacine tvarka patikrinus tiek, kiek to buvo prašoma paduotame apeliaciniame skunde, kolegija pagal byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl M. V. kaltės įrodytumo. Nors nuteistasis M. V. , apskundęs dėl jo priimtą apkaltinamą nuosprendį, ir nesutinka su tokiomis teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą, dėl ko negali būti pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tiek paties nuteistojo M. V. parodymai, jo elgesys, tiek kiti byloje surinkti įrodymai rodo, jog jo šie aiškinimai neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2009 m. vasario 6 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, viduryje ant grindų buvo rastos sukrautos kartoninės dėžės su cigaretėmis. Viso apžiūros metu buvo surasta ir paimta 11434 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis (t. 1, b. l. 5-7, 17). Apklausus M. V. 2009 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu dėl šių pas jį kambaryje rastų cigarečių, jis savo kaltės neneigė. M. V. prisipažino, jog jis už 1000 Lt atlygį sutiko savo kambaryje keletą dienų pasaugoti cigaretes su Rusijos Federacijomis banderolėmis, jo to paprašius pažįstamam V., gyvenančiam Sovetske. Jam V. 2009 m. vasario 5 d. turėjo paskambinti ir pasiimti cigaretes, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nepasiėmė cigarečių, ir jas 2009 m. vasario 6 d. rado policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 45 - 47). M. V. , apklaustas 2009 m. kovo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino savo parodymus, duotus ankstesnės, 2009 m. vasario 7 d. vykusiosios, jo apklausos metu, nurodydamas, jog jie yra teisingi ir prašė jais vadovautis. Taip pat pažymėjo, jog jis yra kaltas, kad namuose laikė cigaretes su rusiškomis banderolėmis, kurių tokio didelio kiekio namuose nebuvo galima laikyti (t. 1, b. l. 65 – 66). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. V. patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 136 – 137). Tokiu būdu pats M. V. viso proceso metu, nors skunde dabar ir neigia savo kaltę, prisipažino kaltu ir neneigė to fakto, jog jis žinojo, kad cigaretės, kurias jis sutiko savo kambaryje pasaugoti, yra su Rusijos Federacijos banderolėmis, ir, kad tokio didelio kiekio su rusiškomis banderolėmis namuose negalima laikyti. Be to, M. V. be šio fakto, savo parodymuose nurodė ir dar vieną labai reikšmingą aplinkybę, kuri leidžia ne tik abejoti jo skundo teiginiais, jog jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą, bet kartu ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl M. V. kaltės. M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog į jo kambarį užėjusi motina ir pamačiusi cigaretes su rusiškomis banderolėmis, pradėjo šaukti, po ko jis pažadėjo motinai, kad tų cigarečių šiandien nebebus. Šiuos M. V. parodymus patvirtino ir apklausta kaip liudytoja jo motina A. V. (t. 1, 57 - 59, 139 – 140). Liudytoja A. V. patvirtino, jog jai užėjus į sūnaus M. V. kambarį ir pamačius cigaretes su rusiškomis banderolėmis, sūnus pažadėjo, jog cigarečių vakare bute nebebus, liepė nepergyventi. Kolegijos nuomone, šie duomenys apie M. V. reakciją motinai pamačius jo kambaryje cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis (iš karto pasakė, kad cigarečių nebus, liepė motinai nepergyventi), vertinant juos anksčiau aptartų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog M. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, kad laikymas namuose tokio didelio kiekio cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis yra neteisėta veika, ir norėjo taip veikti, o jo apeliacinio skundo teiginiai yra tik bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Todėl kolegija laiko, jog pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes, taip pat ir nuteistojo M. V. skunde ginčijamas, nustatė tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Byloje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos požymiai. Ta aplinkybė, kad M. V. nebuvo žinoma, jog už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės, nes įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo M. V. skunde nurodyti nusikaltimo padarymo motyvai (yra neįgalus ir taip norėjo užsidirbti) atsakomybei pagal BK 199² straipsnio 1 dalį taip pat neturi reikšmės.

Vertinant nuteistajam M. V. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, taip pat nėra pagrindo laikyti, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Nors M. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau šios aplinkybės negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip sumenkinama viešo intereso apsauga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. V., nors padaręs nusikaltimą prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra neįgalus, tačiau tyčia padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų motyvų, siekiant pasipelnyti, anksčiau buvo nevieną kartą teistas, yra pripažintas recidyvistu, nusikalto praėjus labai trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo, yra narkologinėje įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opiatus ir tai yra BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Šios aplinkybės nulėmė, kad M. V. buvo paskirta jam inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir nustatytas šios bausmės dydis, kuris yra žymiai mažesnis negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vidurkis BK 199² straipsnio 1 dalyje sankcijoje - 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų (7 metai 3 mėnesiai perpus). Teismas paskyrė M. V. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Dar labiau sušvelninti šią bausmę nėra jokio pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, M. V. paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.