Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-629-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-629-238-2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00114-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
P. A., A. V.
Advokatai
Ramutė Noreikienė, Algimantas Degulis
Kategorijos
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-629-238/2011;

Teisėjas D. Gudas Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00114-2011-2;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo P. A. gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. A. ir A. V. apeliacinius skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. P. turto vagystės) – 60 parų areštu bei pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. P. turto vagystės) – 70 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, P. A. paskirta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų areštas. Pritaikius LR BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, iš P. A. konfiskuota 50 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos, valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. P. turto vagystės) nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. P. turto vagystės) nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems mėnesiams), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. ir A. V. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai 2011-02-01, apie 1 val., išlaužę durų spyną įsibrovė į A. L. priklausantį garažą Nr. 144, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė K. P. priklausantį turtą: akumuliatorių „Banner“, kurio vertė 100 Lt, 20 litrų talpos aliumininį kanistrą, kurio vertė 15 Lt, 35 litrų talpos plastikinį kanistrą, kurio vertė 5 Lt, su juose esančiais 40 litrų A-95 markės benzinu, kurio vertė 176 Lt, taip padarydami nukentėjusiajam K. P. bendrą 296 Lt turtinę žalą.

Be to, P. A. ir A. V. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, 2011-02-01, apie 1 val. 30 min., išlaužę durų spyną įsibrovė į I. P. priklausantį garažą Nr. 149, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė I. P. priklausantį turtą: akumuliatorių „Varta“, kurio vertė 50 Lt, akumuliatorių „Ista“, kurio vertė 50 Lt, du 20 litrų talpos metalinius kanistrus, kurių bendra vertė 30 Lt, tris beverčius 10 litrų talpos plastikinius butelius su juose esančiais 70 litrų dyzelino, kurio bendra vertė 280 Lt, akumuliatoriaus kroviklį CB-20-1, kurio vertė 130 Lt, lagaminėlį su stalo įrankiais, kurio vertė 300 Lt, 10 kg rūkytų lašinių, kurių vertė 200 Lt, 5 kg žalios mėsos, kurios vertė 60 Lt, 1 kg sviesto, kurio vertė 15 Lt, taip padarydami nukentėjusiajai I. P. bendrą 1115 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog P. A. ieškojo darbo, nes buvo registruotas darbo biržoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti bausmę, arba nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nesutikdamas su nuosprendžiu, apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti iš naujo, papildomai apklausti nuteistąjį P. A. ir visus kitus dalyvavusius byloje asmenis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

P. A. ir A. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistasis P. A. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas P. A. nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam P. A. bausmės paskirtos teisingai.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas apeliantas įvykdė bendrininkų grupėje. Todėl nepagrįstas skunde nurodytas argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmes P. A., teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam P. A. arešto bausmės skirtos pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizavimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant P. A. bausmę buvo nustatytos tiek jo atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybės, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad buvo paskirtos tinkamos rūšies ir dydžio bausmės.

LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Įstatymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu. Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę apeliantui P. A., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas skirtas ar subendrintą bausmes. Todėl nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį jį išteisinti arba skirti švelnesnę bausmę. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtina dar kartą apklausti nukentėjusiuosius K. P., A. L., I. P., liudytojus L. K., J. B., I. D. ir kitus dalyvavusius byloje asmenis.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai A. V. pripažino kaltu už nusikalstamų veikų padarymą ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą.

Kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Be to, nuosprendyje teismas išdėstė teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, atliko jų vertinimą, argumentavo, kuriais parodymais ir kodėl tiki bei grindžia apelianto kaltę, kuriuos liudytojų parodymus ir kodėl laiko nepagrįstais, kodėl netiki apelianto neprisipažinimu ir kas bei kokie duomenys paneigia jo parodymus.

Teisiamajame posėdyje teismas atliko įrodymų patikrinimą ir nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus ir visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pagrįsta teismo išvada, kad apeliantas kaltas nusikaltimų padarymu. Teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, todėl atmestinas apelianto A. V. prašymas pakartotinai kviesti ir apklausti pirmosios instancijos teisme jau apklaustus asmenis. Juo labiau kad apeliaciniame skunde nepateikiami pagrįsti argumentai, kodėl tai daryti būtina ar kokias naujas aplinkybes būtina aiškintis. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kitas nusikaltimo bendrininkas P. A. patvirtino, kad A. V. dalyvavo nusikaltimų padaryme, teismui nebuvo pagrindo abejoti jo parodymais, nes šio nuteistojo parodymai atitiko kitus byloje esančius įrodymus. Tą aplinkybę, kad A. V. dalyvavo padarant nusikaltimus, P. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su A. V. metu.

Kolegija daro išvadą, kad A. V. bausmė skirta tinkama. Pažymėtina, jog A. V. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. P. turto vagystės) nuteistas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo bei pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. P. turto vagystės) nuteistas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Šios bausmės yra mažesnio dydžio nei bausmės vidurkis.

Skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, apylinkės teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, sunkinančią aplinkybę, neišnykusį teistumą ir kitas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam A. V. laisvės atėmimo bausmės skirtos pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei būtų tinkamai nubaustas.

Be to, teismas teisingai taikė BK 63 ir 64 straipsnio nuostatas ir tinkamai bausmes subendrino.

LR BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Kadangi apeliantas naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, todėl teismas pagrįstai subendrino naujai skirtą bausmę su 2009-11-19 teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų P. A. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Algimantas SmolskasGytis Večerskas