Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2. 2001 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;

3. 2003 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 m. BK 42 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 100 litų turto konfiskavimu, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 2001 m. kovo 2 d. nuosprendį, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su 100 litų turto konfiskavimu;

4. 2007 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5. 2011 m. balandžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. 2013 m. kovo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

7. 2016 m. kovo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;

8. 2018 m. rugsėjo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 54 paroms;

9. 2019 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų;

10. 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

11. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo; bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. L. 2024 m. balandžio 3 d. apie 18 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu smurtavo prieš artimą giminaitį – brolį A. L., kuriam tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, taip dėl muštinės žaizdelės dešinio skruosto gleivinėje nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis R. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo broliui A. L. tyčia, nesusitvardęs sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą. Kur tiksliai pataikė, nepamena, tačiau kažkur ties dešiniu skruostu ir burna, todėl galėjo sužaloti lūpas. Jo brolis po smūgio surėkė, kraujo jis nematė, bet ir nežiūrėjo. Įvykio metu jis buvo išgėręs pusę 0.7 litro butelio degtinės, todėl jam greitai trūko kantrybė dėl jų su broliu kilusio žodinio konflikto. 2024 m. balandžio 3 d. nuėjo pas brolį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo jo brolis A. L., kiek tiksliai valandų buvo, neprisimena, tačiau jau vakarop, galėjo būti apie 18.35 val. Jo brolis tuo metu gulėjo lovoje, matė, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Paprašė brolio atiduoti jo asmeninius daiktus, brolis pradėjo keiktis ir jį provokuoti, dėl to jį išvedė iš kantrybės ir jis vieną kartą kumščiu tyčia sudavė jam į veidą. Brolis toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nesikėlė iš lovos, todėl savo daiktus jis susirinko pats ir išėjo iš jo namų. Kad brolis iškvietė policiją, suprato tą pačią dieną, už kokių 20 minučių nuo jo išėjimo, nes iš brolio telefono numerio su juo susisiekė pareigūnas. Gailisi dėl tokio poelgio, su broliu po įvykio nebendravo, jo neatsiprašė. Jis šiuo metu niekur nedirba, dirbo iki 2024 m. balandžio 3 d., vėliau išėjo iš darbo savo noru, šiuo metu neoficialiai kartais deda trinkeles, už tai gauna grynaisiais pajamų, iš to ir pragyvena. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gauna ir atsiima registruotus laiškus. Elektroniniu paštu naudojasi, todėl pageidauja dokumentus gauti asmens duomenų pažymoje pateiktu elektroniniu paštu. Turi skolų valstybei, kurias išieško antstoliai. Daugiau nieko pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. L. visiško prisipažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

2024 m. balandžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. L. nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. apie 18.35 val. jam būnant jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), gulint lovoje miegamojo kambaryje, į namus atėjęs jo brolis R. L. ne mažiau penkis kartus kairės rankos kumščiu jam trenkė į veidą ir prakirto lūpą. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas kaip liudytojas A. L. paaiškino, kad 2024 m. balandžio 3 d. apie 18.35 val. pas jį į namus atėjo brolis R. L.. Tuo metu jis gulėjo lovoje, įėjęs į butą brolis pradėjo jo reikalauti, jog atiduotų jam būtiniausius daiktus. Jis jam pasakė, kad eitų iš namų, kadangi jam yra paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis negali artintis prie jo ir būti jo namuose. Tada brolis priėjo prie jo ir ne mažiau penkis kartus kairės rankos kumščiu jam trenkė į veidą ir prakirto lūpą, iš lūpos bėgo kraujas. Po suduotų smūgių juto fizinį skausmą, skausmą jaučia ir dabar. Smūgių metu jam iš rankų iškrito telefonas. Jo brolis užlipo ant jo telefono ir pasakė jog nekviestų „mentų“. Tačiau jis pagriebė nuo žemės gulintį telefoną ir paskambino telefonu 112 ir iškvietė policiją. Pamatęs jog kviečia policiją, brolis R. pabėgo. Prieš jį brolis smurtauja jau ne pirmą kartą. Broliui buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Tačiau dėl smurto jis niekada nerašė pareiškimo, nebuvo niekada pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su broliu niekada nesutarė, nuolatos konfliktavo. Taikytis su broliu nenorės. Jis savo brolio bijo, nori, kad jis prie jo nesiartintų. Vyks pas medicinos ekspertą. Dėl civilio ieškinio apsispręs tyrimo metu. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. balandžio 4 d. apklaustas kaip liudytojas (nukentėjusysis) A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau buvo apklaustas būdamas neblaivus, iškart po įvykio, tačiau visus savo parodymus prisimena ir jų toliau laikosi. Žino, kad yra įspėtas už melagingų parodymų davimą, jam jo teisės ir pareigos yra aiškios. Jis su R. L. yra tikri broliai. Paskutinius tris mėnesius jo brolis gyveno pas jį bute. Jo brolis nuomojo butą (duomenys neskelbtini), tačiau prieš kelis mėnesius jį iš ten iškraustė, kadangi jis nemokėjo mokesčių. 2024 m. balandžio 3 d. apie 18.35 val. jo namuose atėjęs jo brolis sudavė jam į veidą ne mažiau 5 kartus, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Fizinio skausmo neišreiškė, tačiau jam buvo patinusi lūpa, skruostas, iš dešinio žando vidinės pusės bėgo kraujas. Žymių ant jo veido išoriškai neliko. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Brolis grįžęs į namus nieko jam nesakęs priėjo prie jo ir pradėjo jį daužyti, prakirto apatinę lūpą. Jis įvykio metu gulėjo lovoje. Nežino kuria ranka brolis sudavė, žino tik kad kumščiu. Iš pašalinių asmenų jų konflikto niekas negalėjo matyti, kadangi namuose buvo tik dviese. Civilinio ieškinio nereikš, nes materialios žalos nepatyrė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje stovi lova, ant jos – rudos spalvos užtiesalas. Apžiūrėjus visas patalpas, jokių kraujo pėdsakų ar kitų objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui, nėra.

Iš 2024 m. balandžio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės L. J. tarnybinio pranešimo „Dėl asmenų neblaivumo“ matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK0084, patikros Nr. 1985583, A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 2.90 promilių neblaivumas, o R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,94 promilių neblaivumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 133/2024 (06) nurodyta, kad A. L. nustatyta muštinė žaizdelė dešinio skruosto gleivinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

R. L. asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo brolis.

Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. P.. Dirbant teritorijoje iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes pranešėją sumušė brolis R. L., kuris pabėgo, taip pat apibūdinta, kaip jis apsirengęs. Vykdami į įvykio vietą ieškojo apibūdinto asmens. Kiek valandų tiksliai buvo, neprisimena, tačiau galėjo būti apie 18.30-19.00 val., kai nuvyko nurodytu adresu, ten juos pasitiko A. L., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau matė, kad jam iš lūpos bėga kraujas. Jis pats pakėlė lūpą ir parodė, kad kraujuoja berods iš skruosto vidinės pusė. A. L. paaiškino, jog jo brolis R. L. ne mažiau penkis kartus trenkė jam į veidą ir prakirto lūpą. Asmuo aiškiai nurodė, kad jautė fizinį skausmą, taip pat ant lūpos buvo matyti sužalojimas. Iki jiems su kolega atvykstant R. L. buvo pasišalinęs. Su pasišalinusiu asmeniu buvo susisiekta telefonu, jis teigė, jog yra Alytuje, (duomenys neskelbtini). R. L. buvo pristatytas į komisariatą, jis paaiškino, kad brolio A. nemušė, aiškino, kad brolis galėjo susižaloti pats būdamas neblaivus. Jie abiem broliams nustatė girtumą, abiem nustatytas sunkus girtumas. Abejonių jiems dėl situacijos nekilo, kadangi ant A. L. matėsi akivaizdūs sužalojimai, veido patinimas, kraujavo lūpa, jie į įvykio vietą išvyko iš karto po pranešimo gavimo. R. L. turėjo daiktus, kuriuos pats pasiėmė iš brolio namų, todėl kad R. L. lankėsi pas A. L., jiems abejonių nekilo.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. L. tyčia smurtaudamas prieš artimą giminaitį – brolį A. L., jam tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, taip dėl muštinės žaizdelės dešinio skruosto gleivinėje nežymiai jį sužalojo. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, tiek ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtas naudotas prieš artimą giminaitį – brolį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. R. L. teisiamas dvyliktą kartą, per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, administracinių baudų nėra sumokėjęs, niekur nedirba. Kaltinamasis psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. R. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui ir tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už juos neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad už smurtavimą kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, į nusikaltimu sukeltas pasekmes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem ją sunkinančioms aplinkybėms, skirtina maksimalaus dydžio. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme. Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu,

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 3 d. 19.29 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 13.42 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena diena) įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs R. L. asmenybę bei tai, kad anksčiau jis yra buvęs nuteistas arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis ir realiai jas atlikęs, tačiau ir toliau sistemingai smurtauja, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą R. L. nėra jokio teisinio pagrindo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama R. L. pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. L. areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. L. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2024 m. balandžio 3 d. 19.29 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 13.42 val. laiką (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. L. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti R. L., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. L..