Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2‑11431-1051/2016 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. M. 2600 Eur pagal skolos raštelį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė su ieškovu buvo sudariusi nuomos sutartį pagal kurią atsakovė gyveno ieškovui priklausančiame bute nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ir pagal susitarimą nesumokėjo nuompinigių. Atsakovė savo skolą pripažino dėl ko pasirašė skolos raštelį, kuris patvirtina skolos faktą. Atsakovė nors ir sutiko su skola jos gera valia nesumokėjo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas sprendė, kad esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 2600 Eur pagal skolos raštelį, grindžia pateiktu skolos grąžinimo rašteliu, pasirašytu G. M., kuriame nurodyta, kad G. M. už buto nuomą laikotarpyje 2013 sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. imtinai skolinga 2600 Eur buto savininkui P. G.. Teismas nurodė, kad daugiau jokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei, faktiniu ieškiniu pagrindu nurodydamas, kad tarp jo ir atsakovės yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, teismas ieškinio pagrįstumo klausimą, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, nagrinėjo tik šiuo aspektu (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymėjo, kad ieškovas net neįrodinėjo, kad atsakovei jis perdavė pinigus, o atsakovė įsipareigojo perduotus pinigus grąžinti. Teismo vertinimu iš byloje pateikto skolos raštelio turinio nustatyta, kad atsakovė nurodo esanti skolinga („skolingi“) už buto nuomą už tam tikrą laikotarpį, tačiau nė žodžiu nėra užsimenama apie tai, kad ieškovas būtų jai perdavęs skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovas taip pat, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą pagal paskolos raštelį, nenurodė nei vienos aplinkybės, nepateikė nei vieno įrodymo, jog būtų 2600 Eur sumą atsakovei perdavęs. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės egzistavus paskolos teisiniams santykiams, kaip jų samprata apibrėžta CK 6.870 straipsnyje, todėl ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo esmė

Ieškovas P. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas priimdamas sprendimą už akių netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, dėl ko neteisingai išspręsta byla. Tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, šalys savo sutartinius įsipareigojimus suformulavo raštu, kaip užtikrinimą, kad atsakovė skolą pripažįsta. Skolos raštelis yra pagrindinis dokumentas, kuriuo atsakovė išreiškė valią skolą gražinti. Skolos raštelis savaime nesuponuoja apeliantui pareigos įrodyti paskolos santykių egzistavimo, pinigų perdavimo atsakovei. Teismas nevertino konkrečios situacijos, šalių tikrosios valios, skolos raštelio teksto, skolos esmės. Akivaizdu, kad apeliantas ir atsakovė tarpusavio susitarimu skolą įformino skolos rašteliu, nes šiuo atveju skolos kilmė nėra pinigų perdavimo faktas. Skola kilusi iš nuomos teisinių santykių. Atsakovė pripažino skolą pasirašydama raštelį ir turi pareigą sumokėti skolą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė. Šią teisę asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu pažeistos teisės. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Bylos duomenimis ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovės G. M. 2600 Eur pagal skolos raštelį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškinio reikalavimą kildino iš tarp šalių buvusių nuomos santykių bei skolos rašteliu patvirtinančiu įsiskolinimo dydį. Byloje pateikė skolos raštelį „Skolos gražinimas” , kuriame nurodytas turinys „Aš G. M. a.k (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), už buto nuomą laikotarpyje 2013 sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. imtinai skolingi 2600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų). Skolingi P. G. buto savininkui“. Skolos grąžinimo raštelis pasirašytas atsakovės G. M., jo kitoje pusėje nurodytas Svajūno telefono numeris.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismas ieškovui buvo nurodęs, kad iš byloje pateikto ieškinio neaišku, kuo ieškovas grindžia materialųjį reikalavimą (ieškinio dalyką) – priteisti iš atsakovės skolą, t. y. neaišku, ar ieškinio faktiniu pagrindu jis nurodo tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, ar paskolos teisinius santykius. Pažymėjo, kad jei ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, remdamasis aplinkybe, kad tarp jo ir atsakovės egzistavo (egzistuoja) nuomos teisiniai santykiai, tuomet jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę (pvz., rašytinius įrodymus, jog butas, už kurio nuomą, neva, yra skolinga atsakovė, jam priklauso nuosavybės teise, ir kitus turimus įrodymus). Jei ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, remdamasis aplinkybe, kad tarp jo ir atsakovės egzistavo paskolos teisiniai santykiai, tuomet jis privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę (pvz., rašytinius įrodymus, jog jis suteikė atsakovei paskolą, t. y. perdavė pinigus, o atsakovė jų negrąžino). Ieškovui buvo nurodyta, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio faktinio pagrindo, todėl ieškovas privalo suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą).

Teismas sprendė, kad ieškovas iki nustatyto termino pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad teikia ieškinį dėl skolos priteisimo, remdamasis tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, konkrečiai G. M. išduotu skolos rašteliu. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, nagrinėja tik šiuo aspektu. Teismas atmesdamas ieškinį ieškovui išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl skolos, galimai kylančios iš nuomos teisinių santykių, priteisimo.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus suformulavo raštu, kaip užtikrinimą, kad atsakovė skolą pripažįsta. Apelianto vertinimu skolos raštelis yra pagrindinis dokumentas, kuriuo atsakovė išreiškė valią skolą gražinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad skola kildinama iš tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių. Bylos duomenimis jau pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė pagal susitarimą už konkretų nuomos laikotarpį nesumokėjo nuompinigių iki išsikraustymo dienos ir išsikraustymo dieną liko skolinga 2600 Eur. Ieškovas ieškinyje gal ir netiksliai suformulavo savo poziciją remdamasis įstatymo nuostatomis, cituodamas teismų praktiką, neišdėstė aiškios pozicijos kiek jo nurodytos nuostatos turi įtakos konkrečiam klausimui, tačiau iš esmės jo pozicija, kad prašo priteisti skolą nuomos santykių pagrindu, apeliacinio teismo vertinimu yra pakankamai aiški. Vėliau ieškovas patikslinęs ieškinį nurodė tas pačias faktines aplinkybes dėl nuomos santykių, teigdamas, kad atsakovė išdavė skolos raštelį patvirtindama skolos faktą. Nors ieškovas patikslino, kad jis siekdamas apginti savo turtinius interesus dėl skolos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išdavė skolos raštelį remiasi tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, apeliacinio teismo vertinimo paskolos teisinių santykių akcentavimas prieštarauja kitoms ieškovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytam ieškinio dalykui ir pagrindui.

Apeliacinio teismo vertinimu kiekvienoje konkrečioje situacijoje kokia tikroji šalių valia nustatoma atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas ir kita. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, tačiau šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, o jis net neįrodinėjo, kad atsakovei perdavė pinigus, o atsakovė įsipareigojo perduotus pinigus grąžinti. Teismas padarė išvadą, kad iš byloje pateikto skolos raštelio turinio nustatyta, kad atsakovė nurodo esanti skolinga („skolingi“) už buto nuomą už tam tikrą laikotarpį, tačiau nė žodžiu nėra užsimenama apie tai, kad ieškovas būtų jei perdavęs skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovais nenurodė nei vienos aplinkybės, nepateikė nei vieno įrodymo, jog būtų 2600 Eur sumą atsakovei perdavęs. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčas nėra kilęs dėl paskolos sutarties, ką ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neištyręs faktinių aplinkybių, ieškinio reikalavimo esmės, šalių tikrosios valios nepagrįstai vadovavosi paskolos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.870– CK 6.880 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais. Apelianto manymu teismas nevertino konkrečios situacijos, šalių tikrosios valios, skolos raštelio teksto, skolos esmės. Apelianto teigimu skolos kilmė nėra pinigų perdavimo faktas, skola kilusi iš nuomos teisinių santykių ir skolos egzistavimas buvo įformintas rašteliu, kas apelianto vertinimu toks šalių tarpusavio valios išraiškos būdas įstatymo nedraudžiamas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo galimybę formaliai vertinti įrodymus, tačiau formaliai, remdamasis vien materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis paskolos teisnius santykius (CK 6.870 straipsnis – CK 6.880 straipsnis), nevertindamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių, nepagrįstai bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, tačiau ne pareigą, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“ konstatavo, kad iš Konstitucijos nekyla draudimas nustatyti tokį civilinio proceso teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas turėtų įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Sprendimo už akių priėmimu siekiama konstituciškai pagrįstų tikslų - užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Šioje byloje ieškovas kartu su apeliaciniu skundu yra pateikęs naujus rašytinius įrodymus, gyvenamojo buto nuomos sutartį. Ieškovas nenurodė, kodėl šių dokumento nepateikė ar neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau Kasacinis teismas yra pažymėjęs apie galimybę priimti naujus įrodymus kai sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui gali būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, dokumento turinį, sutartis priimtina. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į CPK įstatymo nuostatas dėl galimybės priimti sprendimą už akių atliekant formalų įrodymų vertinimą, tačiau įvertinęs tai, kad byloje nėra ištirtos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Dėl išdėstyto, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nepagrįstai apsiribojo vien formaliu įrodymų vertinimu, neteisingai taikė nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, dėl kurių pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl Šiaulių apylinkės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas už akių panaikintinas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).Bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliantui grąžintinas jo sumokėtas už apeliacinį skundą 78 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 78 Eur ( septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį.

Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.