Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. 2SP-138-443/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
2SP-138-443/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00009-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Pareiškėjas
A. R., R. G., G. R., Z. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-138-443/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00009-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 4 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., R. G., G. R. ir Z. S. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo patvirtinti 2016-12-28 tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl paveldimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo, nustatant, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėjai nurodo, kad po S. S. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad minėto turto teisinis režimas nėra įregistruotas. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2016-08-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtos pažymos matyti, kad gyvenamąjį namą -, daržinę -, tvartą - S. S. paveldėjo po savo tėvo V. A. mirties, kaip sekantis kolūkinio kiemo narys. Kiti pastatai/statiniai, t. y. vasaros virtuvė -, bulvinė -, garažas -, malkinė -, malkinė - ir kiti inžineriniai įrenginiai -, pastatyti S. S. būnant santuokoje su V. J. S.

V. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jie susilaukė keturių vaikų: R. G., G. R., Z. S. bei J. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. S. šeimos ir vaikų neturėjo. Po S. S. mirties, palikimą priėmė testamentinė ir įstatyminė įpėdinė pareiškėja G. R., kuri 2016-11-08 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teises dovanojo pareiškėjui A. R..

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad paveldimas turtas priklauso S. S. asmeninės nuosavybės teise, kadangi dalį statinių ji paveldėjo po savo tėvo mirties, o kitus pasistatė savo asmeninės lėšomis santuokos metu, o V. J. S. jokių pretenzijų dėl turto nuosavybės teisės formos niekada nekėlė.

Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti.

Pareiškėjų pateiktoje taikos sutartyje esantis susitarimas yra dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės. Jis sudarytas tuo metu, kai paveldėjimo bylą po S. S. mirties vedanti Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V., atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi minėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas S. S. ir V. J. S. esant santuokoje, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Konstatuotina, kad šalys šia taikos sutartimi siekia ne abipusių nuolaidų būdu nustatyti savo teises ir pareigas, o keičia įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, t. y. siekia nustatyti juridinį faktą. Pažymėtina, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nustatytas teismo, paduodant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 442, 444 straipsniai). Šiuo atveju šalys, remiantis CPK 579 - 582 straipsniais nustatyta supaprastinta proceso tvarka negali kreiptis į teismą ir prašyti patvirtinti taikos sutartį, kadangi juridinių faktų patvirtinimui įstatymas numato imperatyvias procedūras (CK 6.984 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad, nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį (CPK 583 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų A. R., R. G., G. R. ir Z. S. taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Arturas Rauktys