Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms B. C. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Taigi, Alytaus skyriaus 2018-11-14 sprendimas Nr. VPE_SP1-2436 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. V.“, Fondo valdybos 2019-06-14 raštas Nr. (6.5) I-4002 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos“, Alytaus skyriaus 2018-11-14 sprendimas Nr. VPE_SP1-2434 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. V.“, Alytaus skyriaus 2018-11-14 sprendimas Nr. VPE_SP2E-39442 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“, Alytaus skyriaus 2018-11-30 sprendimas Nr. VPE_SP5-1178 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. V.“ yra aiškūs, suprantami, pagrįsti teisės aktų reikalavimais, argumentuoti, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir yra pagrįsti bei teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjui pirmą kartą 317,43 Eur dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2016-04-03 paskirta Alytaus skyriaus 2016-05-27 sprendimu Nr. PE_SP1-2657 (2 t., b. l. 9). Vėlesniais sprendimais pensija buvo perskaičiuojama, atsižvelgiant į pateiktus papildomus dokumentus, pasikeitusius duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir į įsigaliojusią naujojo Pensijų įstatymo redakciją.

Asmenų darbo stažas, įgytas po 1994-01-01, bei draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 1994-01-01, įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis (Nuostatų 21, 30 punktai), kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka teikia draudėjai (darbdaviai). Prie bylos pateikti išsamūs pensijos dydžių skaičiavimai, taip pat pateikta visa pensijos bylos kopija, 2 tomai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir Fondo valdyba šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtini viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdami administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjo ir jo atstovės argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamus administracinius aktus, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčijamus sprendimus, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus sprendimus pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiais administraciniais aktais pareiškėjo iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjui galimybių elgtis dviprasmiškai. Administraciniai aktai pagrįsti teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šių sprendimų apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiami nagrinėjamoje byloje sprendimai visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintini.

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.). Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus taip pat nėra. Individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pats pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimuose nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Iki 2017-12-31 pensijos buvo skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu ir iki 2017-12-31 galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Senatvės pensijų, kurios buvo skiriamos iki 2017-12-31, dydis priklausė nuo asmens įgyto stažo ir Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias buvo apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994-01-01 ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5 (Pensijų įstatymo 56 straipsnio 3 dalis). Nuo 2018-01-01 pensijos skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusios naujos redakcijos Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670. Nuo 2018-01-01 pensijų dydis priklauso nuo stažo trukmės ir įgytų apskaitos vienetų.

Kaip jau minėta, pirmą kartą pareiškėjui 317,43 Eur valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2016-04-03 buvo paskirta Alytaus skyriaus 2016-05-27 sprendimu Nr. PE_SP1-2657. Vėlesniais sprendimais pensija buvo perskaičiuojama, remiantis pateiktais papildomais dokumentais, pasikeitusiais duomenimis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir įsigaliojusia naujojo Pensijų įstatymo redakcija. Byloje pateikti išsamūs pareiškėjui paskirtos pensijos dydžio paskaičiavimai ir perskaičiavimai pagal vėliau priimtus sprendimus. Taip pat prie nagrinėjamos bylos prijungta pareiškėjo pensijos skyrimo byla.

Nuostatų 21 ir 30 punktuose nustatyta, kad asmens stažas ir draudžiamosios pajamos po 1994-01-01 įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, o iki 1994-01-01 įgytas stažas ir turėtos pajamos įrodomos dokumentais, nurodytais Nuostatų 23 ir 30 punktuose. Kadangi Registre buvo patikslinti duomenys apie A. V. 1994–1995 metų draudžiamąsias pajamas, turėtas AB (duomenys neskelbtini) (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimai: 2018-09-18 Nr. VRE_SP1-5379, 2018-11-12 Nr. VRE_SP1-5882 „Dėl A. V. duomenų tikslinimo pagal dokumentus pensijai skirti“ bei gauti 2018-10-25 pareiškėjo patikslinantys dokumentai apie jo darbą AB (duomenys neskelbtini) 1991 m. 6 mėn., 1992 m. 2 mėn.), pareiškėjo senatvės pensijos dydis pagal šiuos patikslinančius duomenis buvo perskaičiuotas nuo senatvės pensijos paskyrimo dienos, t. y. nuo 2016-04-03. Šis perskaičiavimas buvo atliktas trimis Fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimais: 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-2434, 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-2436 ir 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-39442.

Atsakovas 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-2434 pareiškėjo senatvės pensijos dydį perskaičiavo nuo 2016-04-03 (nuo senatvės pensijos paskyrimo dienos). Šiuo sprendimu senatvės pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į 22,7344 m. stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą 5 (iki 1994 m.) bei draudžiamųjų pajamų koeficientą 2,2848 (po 1994 m.). Draudžiamųjų pajamų koeficientas 5 (iki 1994 m.) yra apribotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytu dydžiu, t. y. jis yra maksimalus. Pagal minėtus stažo ir draudžiamųjų pajamų koeficientų duomenis nuo 2016-04-03 perskaičiuotos senatvės pensijos dydis 327,33 Eur. Dėl draudžiamųjų pajamų koeficiento (iki 1994 m.) apskaičiavimo: rubliai ir laikinieji pinigai – talonai perskaičiuojami į litus santykiu 100 prie 1, remiantis Lietuvos Respublikos lito komiteto 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinų pinigų – talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos“ bei 1993 m. birželio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų – talonų išėmimo iš apyvartos“.

Atsakovas 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-2436 pareiškėjo senatvės pensijos dydį perskaičiavo nuo 2016-06-01 (nuo datos, nuo kurios pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota įtraukiant į stažą darbo kolūkyje (duomenys neskelbtini) laiką). Šiuo sprendimu senatvės pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į 23,4733 m. stažą ir minėtus draudžiamųjų pajamų koeficientus (2016-07-25 sprendimu Nr. PE_SP1-3851 pareiškėjo senatvės pensija buvo apskaičiuota pagal tuo metu (2016 m. liepos mėn.) pensijos byloje buvusius dokumentus ir duomenis Registre, t. y. atsižvelgiant į 23,14 m. stažą ir koeficientus 5 (iki 1994 m.) ir 1,9572 (po 1994 m.). Pagal šiuos duomenis nuo 2016-06-01 perskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 338,59 Eur.

Atsakovas 2018-11-14 sprendimu Nr. VPE_SP1-39442 pareiškėjo senatvės pensijos dydį perskaičiavo nuo 2018-01-01 (nuo Pensijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių senatvės pensijų perskaičiavimą nuo 2018-01-01, įsigaliojimo dienos). Šiuo sprendimu pensija apskaičiuota, atsižvelgiant į 23,4733 m. stažą ir 84,90 apskaitos vienetų skaičių (2018-08-10 sprendimu Nr. VPE_SP2E-2307 pareiškėjo senatvės pensija buvo apskaičiuota pagal tuo metu pensijos byloje buvusius dokumentus ir duomenis Registre, t. y. atsižvelgiant į 23,3066 m. stažą ir 83,45 apskaitos vienetų skaičių). Pagal šiuos duomenis nuo 2018-01-01 perskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 397,26 Eur.

Kaip minėta, už laikotarpį nuo 2016-04-03 iki 2018-11-30 susidariusi 166,64 Eur (laikotarpiu nuo 2016-04-03 iki 2016-05-31 apskaičiuota 9,32 Eur, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 – 95,94 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30 – 61,38 Eur nepriemoka) dydžio nepriemoka.

Pagal nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 50 straipsnio nuostatas, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) stažo darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys pradedamos mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis, pirmos dienos. 2018-11-21 atsakovui pareiškėjas pateikė prašymą dėl pensijos dydžio perskaičiavimo ir 2018-11-12 įsiteisėjusį Alytaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad laikotarpiais nuo 1991-09-01 iki 1991-09-30, nuo 1991-11-01 iki 1992-01-31, nuo 1992-02-29 iki 1992-04-30, nuo 1993-01-01 iki 1993-05-31, nuo 1993-09-01 iki 1993-09-30 pareiškėjas dirbo AB (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 50 straipsniu, 2018-11-30 sprendimu Nr. VPE_SP5-1178 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo senatvės pensiją perskaičiavo, įskaitydamas į stažą minėtus laikotarpius, nuo 2018-12-01. Pensija šiuo sprendimu apskaičiuota atsižvelgiant į 24,4733 m. stažą ir 88,80 apskaitos vienetų. Pagal šiuos duomenis nuo 2018-12-01 pareiškėjo senatvės pensijos dydis – 415,13 Eur. Nuo 2019-01-01 indeksuotos senatvės pensijos dydis – 446,85 Eur. Įskaityti minėtus laikotarpius nuo pensijos skyrimo dienos, t. y. nuo 2016-04-03, kaip prašo skunde pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas skunde vadovaujasi Nuostatų 14 punktu, tačiau šis punktas teigia, kad jei asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. Tačiau pareiškėjas pateikė skyriui papildomus dokumentus, t. y. teismo sprendimą apie darbo stažą, o ne pajamas. Nuostatų 14 punktas tik išaiškina draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimą, pateikus papildomus duomenis apie darbo užmokestį.

Pareiškėjas prašo remtis AB (duomenys neskelbtini) 1998-09-30 pažymos Nr. 01-06-150 duomenimis. Fondo valdyba yra priėmusi 2016-11-29 sprendimą Nr. (6.5)-I-6707, kuriame nurodyta, kad ši pažyma neatitinka Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų, keliamų pažymoms, darbdavių išduotoms pensijai skirti, todėl pavesti atsakovui senatvės pensiją apskaičiuoti pagal šios pažymos duomenis nėra pagrindo. Asmenų darbo stažas, įgytas po 1994-01-01, bei draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 1994-01-01, įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis (Nuostatų 21, 30 punktai), kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka teikia draudėjai (darbdaviai).

Registre, kurio duomenimis įrodomi asmens stažas ir pajamos po 1994-01-01 (atsakovo informacija apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01 iki 1996-12-31), nurodytos kitokios pareiškėjui 1994 ir 1995 metais priskaičiuotos pajamos. Registro duomenimis, pareiškėjo 1994 m. pajamos yra 20280,88 Lt (AB (duomenys neskelbtini) 1998-09-30 pažymoje Nr. 01-06-150 – 13757,41 Lt), o 1995 m. – 2445 Lt (AB (duomenys neskelbtini) 1998-09-30 pažymoje Nr. 01-06-150 – 22 445 Lt). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus pateiktus AB (duomenys neskelbtini) 1992 metų darbo užmokesčio priskaitymo (išmokėjimo) dokumentus, pareiškėjui 1992 metų vasario, gegužės–gruodžio mėnesiais buvo priskaičiuota 4469,34 Lt, o AB (duomenys neskelbtini) 1998-09-30 pažymoje nurodyta, kad 1992 metais pareiškėjui priskaičiuota 2514,85 Lt, t. y. žymiai mažesnė suma. Sutikrinus duomenis, darytina išvada, jog akivaizdu, kad AB (duomenys neskelbtini) 1998-09-30 pažymoje Nr. 01-06-150, kurioje nenurodytas šios pažymos išdavimo pagrindas, pateikti neteisingi duomenys, neatitinkantys pirminių dokumentų duomenų ir vadovautis tokia pažyma nėra pagrindo.

Taigi, paskyrus pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2016-04-03, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo 5, didžiausias galimas (iki 1994 m.). Ir naujai pateikti pareiškėjo papildomi darbo užmokesčio dokumentai apie draudžiamąsias pajamas šiam koeficientui jau neturi įtakos, kadangi, kaip minėta, draudžiamųjų pajamų koeficientas 5 (iki 1994 m.) yra apribotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytu dydžiu, jis yra maksimalus. Pensijos skaičiavimui įtakos turėjo tik papildomai įskaitytas darbo stažas ir pasikeitę duomenys Registre po 1994 metų. Skundžiamais Alytaus skyriaus sprendimais pareiškėjo senatvės pensija buvo perskaičiuota kelis kartus, o susidariusios nepriemokos (166,64 Eur) už laikotarpį nuo 2016-04-03 iki 2018-11-30 išmokėtos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis nagrinėjamojoje byloje.

Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.