Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-337/2007 m.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.6.3.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2007 m. balandžio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-18 nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1 d. - areštu dvidešimt penkioms paroms;

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. K. atžvilgiu) - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 65 str. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių penkiolikai dienų. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str., 83 str. bei 87 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir L. S. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, uždraudžiant L. S. bendrauti su A. G. bei be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš kaltinimo pagal BK 181 str. 1 d. (M. V. turto prievartavimas) L. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 181 str. 1 d. (M. V. turto prievartavimas) - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 1 d. (V. V. turto vagystė) - laisvės apribojimu šešiems

mėnesiams, per laisvės apribojimo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su A. G., M. B., M. R., L. S. ir V. M..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 65 str. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str., 83 str. bei 87 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir R. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, uždraudžiant R. K. bendrauti su A. G., M. B., M. R., L. S., V. M. bei be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G., M. R., M. B., V. M., J. M. bei E. G., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2005-04-01 apie 16 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., V. M., M. B. ir nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam M. V. neįvykdžius ankstesnio A. G. ir V. M. reikalavimo perduoti jiems turtą, A. G. ir V. M. tęsiant nusikalstamą veiką, nustūmę nukentėjusįjį M. V. prieš jo valią nuo buto durų, pateko į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir pasinaudoję tuo, kad nukentėjusiojo valia priešintis buvo palaužta, neturėdami teisėto pagrindo, visų jų naudai vertė nukentėjusįjį M. V. perduoti turtą – 300 litų. Nukentėjusiajam M. V. atsisakius perduoti pinigus, iš buto pagrobė svetimą, V. V. priklausantį, bendros 380 litų vertės turtą – 100 litų, bendros 65 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110“ su „Omnitel Ežys“ SIM kortele, 150 Lt vertės auksinę grandinėlę, 50 Lt vertės fotoaparatą „Premier“, 15 Lt vertės piniginę, o A. G. ir M. B. pagrobė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1994-04-05 V. V. vardu bei AB bankas „Hansabankas“ išduotą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. V. vardu. Po to, R. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., M. B., V. M., tęsdami savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam nurodė, kad reikalaujama pinigų suma pagrobtais daiktais nesumažinama, grasino panaudoti fizinį smurtą, R. K. grasino peiliu sužaloti nukentėjusįjį M. V. ir vertė nukentėjusįjį M. V. perduoti likusią reikalaujamos sumos dalį, t.y. 200 litų. Nukentėjusiajam M. V. neįvykdžius reikalavimo, R. K., A. G., V. M. ir nenustatytas asmuo prievarta išsivedė M. V. iš buto ir, R. K. grasinant peiliu, R. K., A. G., V. M. ir nenustatytas asmuo, kartu su M. R., tęsė nusikalstamą veiką, grasino žodžiais pavartoti fizinį smurtą ir vertė nukentėjusįjį M. V. atlikti turtinio pobūdžio neteisėtus veiksmus – daryti nusikaltimus nuosavybei ir perduoti jiems iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.

L. S. nuteistas už tai, kad jis 2005-04-01 apie 17 val., viešoje vietoje – miesto parke, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tyčia, be jokios dingsties, spyrė nukentėjusiajam M. V. į veidą, tuo sukėlė jam skausmą ir šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam M. V. bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat L. S. nuteistas už tai, kad jis 2005-08-16 apie 19 val., (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., E. G., J. M., numatę bendrą nusikaltimo rezultatą ir siekdami vieningo tikslo – palaužti nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. valią priešintis bei pagrobti pas jį esanti turtą, J. M. nusivedus K. K. į nuošalesnę vietą, kartu su J. M., A. G. ir E. G. atsistojo priešais nukentėjusįjį taip, kad pastarasis negalėtų išvengti prieš jį atliekamų veiksmų, J. M. ir jam (L. S.) laikant nukentėjusįjį K. K. už rankų, bendrais suderintais veiksmais darė poveikį K. K. psichikai ir pasinaudodami tuo, kad nepilnametis K. K. tokius veiksmus suvokia kaip realią grėsmę bei taip atimdami galimybę K. K. priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. K. priklausantį, bendros 420 Lt vertės turtą, t.y. bendros 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su „B. L.“ SIM kortele ir 20 Lt vertės rankos raištį.

Teismo posėdyje nuteistasis L. S., atstovė pagal įstatymą bei gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo L. S. – atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų R. K. bei L. S. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. ginčija savo kaltę ir tvirtina, kad teismas jo kaltę pagrindė vien nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo M. V. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti objektyvūs įrodymai. Šį teiginį apeliantas grindžia tuo, kad nukentėjusysis savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nurodė į butą įsiveržusių bei prie parduotuvės „Iki“ susitikusių asmenų skaičių, painiojosi nurodydamas iš buto paimtų daiktų vietas bei juos paėmusius asmenis. Šie nuteistojo R. K. teiginiai nepagrįsti. Nukentėjusysis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė ir patvirtino aplinkybes, kaip iš jo buvo reikalaujami pinigai, kaip buvo patekta į butą ir kokius veiksmus jame bei reikalaudami daryti nusikalstamus veiksmus atliko nuteistieji. Nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad kartu su kitais jo įvardintais asmenimis į butą prieš jo valią pateko, patalpą apieškojo bei dalį daiktų pagrobė ir R. K.. Kartu su kitais vaikinais R. K. reikalavo pavogti iš seselių telefoną ligoninėje, o taip pat reikalavo atimti iš praeinančios moters rankinę parke. Reikalaudamas tai atlikti R. K. jam pagrasino ir rankoje turėtu peiliu. Kad būtent R. K. atliko šiuos veiksmus nukentėjusysis patvirtino parodymo atpažinti asmenis bei akistatos su R. K. metu, o taip pat ir apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu. M. V. nurodomos R. K. nusikalstamų veiksmų aplinkybės patvirtintos ir nukentėjusiosios V. V., liudytojų I. S., R. Ž., A. J. parodymais, rašytiniais įrodymais. Visų šių įrodymų, iš dalies patvirtintų ir pačių nuteistųjų parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino, visetas leidžia daryti išvadą, kad R. K. veikos yra nusikalstamos ir atitinka BK 178 str. 1 d. bei 181 str. 1 d. numatytų veikų sudėtis. Apelianto R. K. nurodomi nukentėjusiojo M. V. parodymų netikslumai, kurie nuosprendyje taip pat aptarti ir tinkamai įvertinti, teismo išvados dėl R. K. kaltumo nepaneigia. R. K. teiginiai teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota pagal melagingus nukentėjusiojo M. V. parodymus nėra pagrįsti jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis. Jokių naujų, pirmosios instancijos teismo dar neįvertintų, duomenų nuteistasis R. K. nenurodo ir apeliaciniame skunde.

Nepagrįstas ir nuteistojo L. S. apeliacinis skundas. Jis neigia sudavęs smūgį M. V. bei užvaldęs K. K. turtą, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. bei 180 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais bei nuosprendyje tinkamai įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis M. V., kaip pagrįstai nurodoma ir nuosprendyje, nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog Marijonų g., Panevėžio m., esančiame parke prie jo priėjęs L. S. be jokios priežasties spyrė jam į veidą ir nieko nesakęs pasišalino. Savo parodymus M. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu L. S. nebuvo parodytas atpažinti, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie L. S. veiksmus jo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad detaliau apklaustas apie jo atžvilgiu vykdytas nusikalstamas veikas M. V. parodė, kad L. S. jis iš matymo pažinojo dar nuo 2004 m. vasaros ir jį gali atpažinti (t.1 b.l. 50-51), tai yra nuteistasis jam nebuvo pirmą kartą sutiktas asmuo. Vien tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nepateikė nukentėjusiajam atpažinti jam jau iki nusikalstamos veikos žinomo asmens, negali būti kliūtimi teismui remtis M. V. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pats (duomenys neskelbtini) pripažino, jog nukentėjusiojo nurodomoje vietoje ir laiku buvo su juo susitikęs. Tą aplinkybę patvirtino ir M. V. į parką atsivedę A. G., M. R. bei R. K.. Nors L. S. neigė smūgio sudavimą nukentėjusiajam, tačiau abejoti nuosekliais nukentėjusiojo M. V. parodymais teismui nėra pagrindo. Jo nurodomų aplinkybių nepaneigia jokie kiti duomenys. Priežasčių, dėl kurių M. V. galėtų apkalbėti būtent L. S. ir kaltinti jį nusikaltimo padarymu, apeliantas nenurodo. L. S. skundu tvirtina, kad nukentėjusiojo teiginių apie jo sumušimą nepatvirtino ir liudytojos I. S. bei R. Ž., kurios po įvykio parke bendravo su M. V., tačiau sumušimo žymių jo veide nematė. Šios liudytojos iš tiesų nenurodė, kad jų pagalbos paprašęs vaikinas butų buvęs sužalotas, tačiau parodė, kad jo ir neapžiūrinėjo, tik bandė suprasti, kas jam nutiko ir dėl ko šis yra išsigandęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis niekuomet ir netvirtino, jog L. S. smūgiu į veidą jis buvo kaip nors matomai sužalotas. M. V. parodė, kad jautė skausmą ir veidas kiek patino, tačiau tai nereiškia, kad tai turėjo būti akivaizdžiai matoma ir kitiems asmenims. Beje, nukentėjusioji V. V. parodė, kad į namus grįžusio sūnaus veidas buvo nubrozdintas. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. S. viešoje vietoje, be jokios dingsties, įžūliais veiksmais, tai yra spirdamas nukentėjusiajam į veidą, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šie L. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Pagrįstai L. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog jokios prievartos ir plėšimo veiksmų nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu nenaudojo. Analogiškai nuteistasis tvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad L. S., E. G., J. M. bei A. G., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais suderintais veiksmais darė poveikį K. K. psichikai ir apstoję nukentėjusįjį, L. S. bei J. M. laikant K. K. už abiejų rankų ir taip jam atimant galimybę priešintis, pagrobė mobilųjį telefoną bei rankos raištį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis K. K. parodė, kad bekalbant su jį į šoną pasivedusiu J. M. priėjo ir A. G., E. G. bei L. S. ir jį apstojo pusės metro atstumu. Vaikinai paprašė parodyti telefoną, o jam atsisakius tai padaryti L. S. suėmė jam už dešinės rankos, o J. M. už kairės ir ištraukė šioje rankoje laikytą telefoną. Tuo pat metu A. G. nuo jo rankos nuėmė raištį. Jis prašė vaikinų atiduoti telefoną, tačiau šie atsisakė tai padaryti ir nuėjo. Taip pat telefono atėmimo aplinkybes K. K. nurodė ir ankstesnių apklausų metu, tik pirmosios iš jų metu neįvardino įtariamųjų pavardžių, o tai padarė po to, kai L. S., kaip ir kitus įtariamuosius, atpažino parodymo atpažinti asmenis metu. Visi šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nuosprendžiu nustatyti L. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistasis L. S. skunde tvirtina, kad nukentėjusysis iki įvykio jo nepažinojo, o jo vardą ir pavardę K. K. pasakė policijos pareigūnai. Šis apelianto teiginys pagrįstas tik iš dalies – nukentėjusysis iš tiesų iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo L. S., kaip ir kitų jo bendrininkų, nepažinojo, tačiau jau pirmosios apklausos metu juos apibūdino bei įvardino kiekvieno veiksmus, o įtariamųjų vardus ir pavardes sužinojo atpažinęs juos parodymo atpažinti asmenis metu. Iš parodymo atpažinti asmenis protokolo (t.2 b.l. 39-40) matyti, kad nukentėjusiajam atpažįstant L. S. BPK 191 bei 192 straipsnių reikalavimai pažeisti nebuvo.

Nepagrįstas ir nuteistojo L. S. tvirtinimas, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista BPK 22 str. 3 d. numatyta jo teisė užduoti klausimus nukentėjusiajam, kadangi šis teismo posėdyje nedalyvavo. BPK 186 str. numatyta, kad jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą ir į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. BPK 276 str. 2 d. numatyta, kad liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teismo posėdį dėl to, kad jie neturi aštuoniolikos metų, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamajame posėdyje perskaitomi balsu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis K. K., g. 1991-06-04, neturi aštuoniolikos metų ir apie jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2 b.l. 25-28). Teismo nutartimi K. K. nebuvo pašauktas į teismą, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo balsu perskaityti teismo posėdyje (t. 5 b.l. 196). Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiojo K. K. apklausos protokolo matyti, kad, priešingai apelianto teiginiui, įtariamasis L. S. bei jo gynėjas šioje apklausoje dalyvavo ir tai patvirtino savo parašais. Prašymo kviesti į teisiamąjį posėdį nukentėjusįjį K. K. L. S. pateikęs nebuvo. Tokio prašymo nuteistasis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apelianto teiginiai, jog buvo pažeista jo teisė užduoti klausimus nukentėjusiajam, o taip pat išreikštas įsitikinimas, kad K. K. teisme būtų davęs jį teisinančius parodymus, nėra pagrįsti. Nekviesdamas į teisiamąjį posėdį nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. bei skelbdamas ir vertindamas jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Skirdamas bausmes R. K. bei L. S. teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino R. K. bei L. S. asmenybes ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. Tačiau bendrindamas R. K. paskirtas bausmes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.). Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad paskyręs R. K. bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. bei 181 str. 1 d., teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikydamas 65 str., nusprendė paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, tačiau nustatydamas subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, tai yra R. K. paskirtas bausmes visiškai sudėjo. Ši klaida taisytina ir nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. R. K. pagal BK 178 str. 1 d. bei 181 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.