Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. O. (I. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2024-11-04 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2024-11-27 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2025-03-13 Utenos apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos paskiriant galutinę 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;

3. 2025-12-01 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2025-12-22 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir to paties straipsnio 5 dalies 1 punktu paskiros bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. O.

laikotarpyje nuo 2024-12-03 nuo 16.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini) iš ten esančio, neužrakinto, laisvai prieinamo suoliuko, (duomenys neskelbtini), atidaręs suoliuko dangtį, slaptai pagrobė be priežiūros paliktą svetimą T. M. priklausantį turtą - kuprinę, 20 Eur vertės, kurioje buvo dirbtinės, rudos spalvos piniginė, 20 Eur vertės, pinigai - 800 Eur, po 100 Eur kupiūromis, vertės neturintis T. M. vardu išduotas LR pasas, migracijos dokumentas, maldaknygė rusų kalba, rudos spalvos viršeliu, 10 Eur vertės, bevertės popierinės ikonos, marinuotų agurkėlių indelis, 2 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai T. M. 852 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2025-01-22 nutarimu, 2025-01-22 pakvitavimu T. M. grąžinta juodos spalvos kuprinė ir joje esantys daiktai (b. l. 41–45).

2025-02-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos J. B. tarnybiniame pranešime dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl veikos numatytos BK 178 str. 1 d. Nustatyta, kad 2024-12-03, apie 16.00 val., į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pareiškėja T. M., pakėlė suoliuko sėdimąją dalį, įsidėjo savo juodos spalvos atsineštą kuprinę su jame esančiais daiktais ir nuėjo rašyti maldų ir uždegti žvakių. Grįžus po 30 minučių, pastebėjo, jog dingo jos kuprine su jame esančiais daiktais, kurie yra išvardinti pareiškime ir apklausoje, bendra padaryta žala 852 Eur. T. M. įtaria jauną vyriškį, kuris greitai pasišalino iš bažnyčios. Atliekant ikiteisminį tyrimą, tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad peržiūrėjus gautus vaizdo įrašus, užfiksuotas vyriškis, kurio veiksmuose galimai matosi LR BK 178 str. 1 d. požymių yra I. O.. (duomenys neskelbtini). Asmuo atpažintas iš bendrųjų bruožų bei žinomas, kaip asmuo, kuris nuolat atlikinėją administracinius nusižengimus Kauno miesto Nemuno policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Pastarasis dėvėjo tamsios spalvos kepurę, tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos sportines kelnes su užrašu „FILA“, tamsios spalvos sportbačius. Pastarasis sėdėjo ant suoliuko, po kurio laiko atėjo senyvo amžiaus moteriškė, kuris paprašė jo pasitraukti, pakėlė ji suoliuko sėdimą dalį, įsidėjo savo kuprinę ir nuėjo. Vyriškis, po kažkiek laiko, stebėdamas aplinką, vaikščiodamas pirmyn atgal, atidarė sėdynės dalį, paėmė padėtą moteriškės kuprinę ir greitu tempu išėjo iš bažnyčios, nuėjo į kitas patalpas, išardė kuprinės turinį, paslėpdamas, kai kurios dalykus po sėdynės paminkštinimu ir už pagalvės. Įrašuose ar kažką būtų paėmęs, nesimato, tačiau palikęs daiktus ir eidamas laiptais žemyn, kažką iš savo kišenės išmetė ir savo dešinėje rankoje kažką laikė, panašu į kortelę. Kaip pareiškime nurodyta, pareiškėjai padaryta 852 Eur. turtinis nuostolis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo nustatytas, tikslinga spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo proceso grupei tolimesniam tyrimui (b. l. 65–67).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog I. O. 2024-12-03, nuo 16.00 val. iki 17.00 val., (duomenys neskelbtini), iš ten esančio, neužrakinto, laisvai prieinamo suoliuko, atidaręs suoliuko dangtį, slaptai pagrobė be priežiūros paliktą svetimą T. M. priklausantį turtą - kuprinę, 20 Eur vertės, kurioje buvo dirbtinės, rudos spalvos piniginė, 20 Eur vertės, pinigai - 800 Eur, po 100 Eur kupiūromis, vertės neturintis T. M. vardu išduotas LR pasas, migracijos dokumentas, maldaknygė rusų kalba, rudos spalvos viršeliu, 10 Eur vertės, bevertės popierinės ikonos, marinuotų agurkėlių indelis, 2 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai T. M. 852 Eur turtinę žalą.

Kaltinamojo I. O. kaltė bei faktinės padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Kaltinamojo veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje požymiai, nusikalstama veika yra baigta. Jo padaryta veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir yra pilnai įrodyta.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusio nurodytas bylos aplinkybes. Tokiu atveju teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas netiki kaltinamojo iškelta versija, kad jis iš nukentėjusiosios rankinės nepavogė 800 eurų, kadangi ten jų nebuvo, kad nukentėjusioji jį apkalba. Šiuos jo aiškinimus pilnai paneigia nukentėjusiosios T. M. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie pilnai įrodo kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiajai priklausančių pinigų vagystės. Kaip matyti iš nukentėjusiosios T. M. parodymų ir „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo išklotinės analizės (1 t., b. l. 156), tokie duomenys, juos susiejus su nukentėjusios parodymais, patvirtina faktą, jog T. M., jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, iš banko buvo nusiėmusi stambią pinigų sumą, kurios pasigedo po rankinės vagystės. Kaip tik dėl tokių aplinkybių visumos kaltinamojo I. O. parodymai laikytini neatitinkančiais jokių faktinių aplinkybių, nustatytų šioje baudžiamojoje byloje, o laikytini tik pasirinkta gynybine versija, kuri teisiamojo posėdžio metu nebuvo patvirtinta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. O. duodamas neteisingus parodymus siekia sušvelninti savo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo I. O. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimu iki trejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis I. O. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę I. O., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamojo padarytos veikos motyvai savanaudiški, jis būdamas maldos namuose pagrobė nukentėjusiosios rankinę, kurioje buvo jos daiktai ir pinigai. Kaltinamasis tokiais veiksmais padarė 852,00 eurų turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. O. anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, bausmių neatlikęs. Jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, piktybiškai linkęs daryti teisės pažeidimus bei ignoruojantis jam skiriamas administracines nuobaudas bei bausmes. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti bei savo pragyvenimo šaltinį realizuoti iš nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti I. O. paskyrus tik pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, I. O. paskutinius kartus nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 2025 m. gruodžio 22 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Nuosprendžiai įsiteisėję, jie nėra subendrinti, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, tai padarytina šiuo teismo nuosprendžiu.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji T. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 800 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 68–69).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji T. M. nuo ieškinio atsisakė, todėl jos civilinis ieškinys yra netenkintinas.

VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėti, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 i 2 punktuose nurodytus atvejus, tai yra, kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo teismo priteisti iš kaltinamojo I. O. 556,25 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo išlaidas valstybės naudai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažintas būtinas kaltinamojo I. O. gynėjo dalyvavimas byloje.

BPK nuostatos imperatyviai numato atvejus, kai yra būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos. Pažymėtina, kad I. O. niekur nedirba, yra suimtas, todėl teismas sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, šioje byloje netenkintinas.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti, nuosprendžiui įsitesėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktiniai diskai, kuriuose pateikti vaizdo įrašai (2 vnt.), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

I. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, I. O. paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės paskirtos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, pridedant dalį Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bei dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir I. O. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti jo sulaikyme ir suėmimą išbūtą laiką – nuo 2025-10-16 dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. O. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus, kuriuose pateikti vaizdo įrašai (2 vnt.), palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiosios T. M. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo I. O. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.