Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. spalio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2010 m. spalio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2011 m. vasario 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2011 m. balandžio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. A. 2013 m. liepos 21 d. apie 21.30 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pagrobė svetimą turtą – nusegė nuo nukentėjusiojo G. K. kaklo sidabrinę 700 litų (202,73 eurų) vertės grandinėlę, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. padarė 700 litų (202,73 eurų) turtinę žalą.

Kaltinamasis S. A. teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Jis yra ne Lietuvos Respublikoje. Europolo duomenimis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo šaukimas į teisiamąjį posėdį kaltinamajam įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teismą vengia atvykti. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta teisiamajame posėdyje kaltinamajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalis, 433-438 straipsniai).

Kaltinamojo gynėja advokatė V. P. nurodė, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės nėra, kaltinamasis tyrimo metu kaltės neneigė. Pabrėžė, kad jos ginamojo veika turtinė žala nepadaryta. Prašo kaltinamojo prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad kaltinime S. A. nuo nukentėjusiojo kaklo nusegtas papuošalas pavadintas apyranke, tačiau iš bylos duomenų seka, kad tai buvo ne apyrankė, o grandinėlė. Kaltinimas taisomas, kaltinimo esmė nuo to nesikeis, kaltinamojo padėtis nepasunkės.

Kaltinamojo S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jis parodė, kad kaltu prisipažįsta ir paaiškino, kad 2013 m. liepos viduryje, apie 21.30 val. su draugais K., E. ir A. gėrė alkoholį. Buvo prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visi buvo stipriai apsvaigę. K. prikibo prie vieno iš einančių vyrų, jie apsižodžiavo. K. tuščiu buteliu kirto per galvą tam vyrui, o prie kito ėjusio vyro priėjo S. A., sudavė vyrui du smūgius į veidą, po ko šis nukrito. Priėjo A. B. ir nusegė nuo rankos apyrankę. Ant vyro kaklo buvo grandinėlė, S. A. sugrįžo ir ją nusegė. Pastebėjo, kad ir kitas vyras gulėjo ant žemės. Asmenis mušė dėl to, kad norėjo paimti tų asmenų nešamą butelį. Papildomai apklaustas parodė, kad vyrų apiplėši nesitarė, viskas vyko spontaniškai. Grandinėlę nusegė po suduotų smūgių, vėliau grandinėlę geranoriškai grąžino (2 tomas (toliau – t.), bylos lapas (toliau – b. l.) b. l. 55-70).

2013 m. liepos 21 d. G. K. protokole – pareiškime nurodė, jog 2013 m. liepos 21 d. apie 22 val. prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami vaikinai, buvo pagrobta sidabrinė apyrankė su grandinėle (t. 1, b. l. 10).

2013 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėta vieta prie parduotuvės „Maxima“, paimtas plastikinis butelis (t. 1, b. l. 11-18).

Nukentėjusysis G. K. nurodė ir tai fiksuota jo apklausos protokole, kad 2013 m. liepos 21 d. apie 21.30 val. kartu su pažįstamu D. išėjus iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“, nepažįstamas vaikinas sudavė ranka vieną smūgį į veidą ir pargriovė, po to pajuto daugiau smūgių į galvą. Po įvykio pasigedo sidabrinės apyrankės ir grandinėlės bei rankinės su daiktais (1 t., b. l. 59-63).

Liudytojo G. A. apklausos protokole fiksuota, kad 2013 m. liepos mėn. pabaigoje pažįstamas A., pravarde (duomenys neskelbtini), pasiūlė pirkti sidabrinę apyrankę. A. sakė kad apyrankę pagrobė iš nepažįstamo vyriškio. Šią apyrankę iš A. už 40 Lt nupirko nepažįstamas jaunuolis (1 t., b. l. 89-90).

Liudytojas T. B. nurodė ir tai fiksuota jo apklausos protokole, kad 2013 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) susitiko pažįstamą G., G. paprašė paskolinti 50 Lt bei pasiūlė kaip užstatą sidabrinę grandinėlę – apyrankę. Jam padavė 50 Lt ir pasiėmė apyrankę. Iš kur apyrankė, nežino (1 t., b. l. 91-92).

2013 m. rugsėjo 11 d. iš T. B. paimta apyrankė, tai fiksuota reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 93).

Liudytojas T. Ž. nurodė, kad jis 2013 m. liepos mėnesį vakare, būdamas prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamus S. A., G. K., A. B. ir nepažįstamą vaikiną, kurie už parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus. Pakalbėjęs su vaikinais, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo šalia parduotuvės, čia sutiko pažįstamą E. M. ir kalbėjosi. Pokalbio metu pastebėjo, kad iš parduotuvės išėjo du neblaivūs vyrai. Pastebėjo, kaip prie jų priėjo S. A. ir vienam iš vyrų rankomis sudavė apie tris smūgius į veidą, po ko vyriškis parkrito. Paskui pribėgo G. K., jis tuščiu degtinės buteliu sudavė antram vyriškiui į galvą, šis po smūgio parkrito ant žemės. Tuo metu prie pirmo pargriauto vyriškio pribėgo A. B. ir kartą spyrė gulinčiam vyriškiui. Ar vaikinai daugiau sudavė smųgių, nepastebėjo, nes nesimatė už krūmų. Nematė, kad vaikinai kažką pagrobtų iš vyriškių. Tą patį vakarą paskambino A. B., jis siūlė išgerti alkoholinių gėrimų ir aiškino, kad turi sidabrinę apyrankę, kurią reikia parduoti (1 t., b. l. 99-100).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendis įsiteisėjęs ir įvykdytas (t. 3, b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu S. A. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis parodė, kad grandinėlę nuo G. K. nusegė po suduotų smūgių, nes mušė dėl to, kad norėjo paimti G. K. nešamą butelį. Vėliau grandinėlę geranoriškai grąžino.

Vagystė buvo įvykdyta atvirai, matant kitiems asmenims ir atviroje vietoje. G. K. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tačiau smurto panaudojimas nebuvo jo turto užvaldymo priemonė. Tikslas pagrobti nukentėjusiojo G. K. turtą – grandinėlę kaltinamajam kilo tik po nukentėjusiojo atžvilgiu jau panaudoto smurto. Kaltinamasis suvokė, kad veikė prieš turto savininko valią. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai turtas pagrobiamas atvirai, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju įodyta, kad S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant visuomenę nuo įvairių teisės pažeidimų. Teismų praktikoje ultima ratio principu gali būti vadovaujamasi tiek svarstant taikytinos bausmės klausimus, tiek atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės. Taikant baudžiamąją atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, turi būti įgyvendinama baudžiamųjų įstatymų paskirtis, pažeidimas turi būti pakankamai didelio pavojingumo laipsnio ir šiuo pažeidimu pažeistų teisių negalima atkurti ir apginti naudojant švelnesnes teisinio poveikio priemones. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014). Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad yra pagrindas S. A. taikyti BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nors nagrinėjamu atveju S. A. atvirai pagrobė svetimą turtą – nusegė nuo nukentėjusiojo G. K. kaklo sidabrinę 700 litų (202,73 eurų) vertės grandinėlę, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

Šioje byloje vertinant objektyviuosius veikos požymius, yra ypač svarbu tai, kad BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ BK 190 straipsnyje dėl turto vertės išaiškinimo nustatyta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, t. y. baudžiamoji atsakomybė už nekvalifikuotos vagystės padarymą kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL. Šioje byloje nustatyta, kad pagrobto svetimo turto (grandinėlės) vertė yra 700 litų (202,73 eurų), t. y. turtas yra nedidelės vertės. Nors, kaip jau minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsirasti neturi reikšmės pagrobto turto vertė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai pagrobto turto vertė nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė, veiką kvalifikuojantys požymiai – įsibrovimas į negyvenamąsias patalpas, kišenvagystė, atvira vagystė ar automobilio pagrobimas – pažymi veikos didesnį pavojingumo laipsnį, tačiau ne tiek, kad užkirstų kelią pripažinti veiką mažareikšme ir nepavojinga, jei kiti padarytos veikos požymiai yra mažareikšmiai.

Teismo vertinimu, nors S. A. atlikti veiksmai atitinka veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, jog padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio, jos pavojingumas yra nedidelis, nes pagrobto turto (grandinėlės) vertė nėra didelė. Nusikalstamos veikos metu – 2013 m. nukentėjusysis ją vertino 700 litų sumai, kas šiuo metu sudaro 202,73 eurus. Akivaizdu, kad per laikotarpį nuo šios veikos padarymo, t. y. nuo 2013 metų iki dabar šio daikto vertė ženkliai sumažėjo. Be to, žala buvo atlyginta, nes S. A. nukentėjusiajam pagrobtą daiktą – grandinėlę grąžino. Dėl šių aplinkybių padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas S. A. represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.

Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga S. A. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nors S. A. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. A., išlaidas sudaro 170 eurų. Teisinė pagalba kaltinamajam S. A. buvo teikta, nes byla buvo nagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant ir teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą privalėjo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškomos atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir neišieškomos iš kaltinamojo S. A., nes S. A. jokio turto ar pajamų neturi.

2015 m. spalio 29 d. teismo nutartimi S. A. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje buvo pakeista į suėmimą. Po nuosprendžio paskelbimo ši kardomoji priemonė S. A. panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. A., padariusį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą S. A. nutraukti.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti S. A. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.