- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- eCIK-444/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26758-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pirm.), Danguolė Bublienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „CRT Partner“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 2 d. paduotu ieškovės UAB „CRT Partner“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas E. S. 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl išeitinės kompensacijos pagal papildomą susitarimą išieškojimo iš darbdavės UAB „CRT Partner“. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 33 120 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę kompensaciją. Ieškovė (darbdavė), nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris jos ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino – priteisė iš ieškovės atsakovui 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 20 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, taip pat 13 878,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas ir priteista atsakovui E. S. 63 200 Eur išeitinė išmoka bei 20 000 Eur netesybų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį, nutraukus darbo sutartį nepriklausomai nuo nutraukimo priežasčių, darbdavė darbuotojui įsipareigojo išmokėti 8 mėnesių išeitinę išmoką. Darbo kodekse (DK) didžiausias išeitinės išmokos dydis įtvirtintas DK 59 straipsnyje ir yra lygus 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, todėl šiuo atveju papildomai dviem vidutinio darbo užmokesčio dydžiais nei įtvirtintas maksimumas DK buvo pagerinta darbuotojo padėtis, kas pagal DK 33 straipsnio nuostatas yra leidžiama. Ieškovė neįrodė būtinosios sąlygos pripažinti papildomą susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį – jog papildomas susitarimas prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir (arba) buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas ir tuo pačiu, kad toks susitarimas buvo piktavališkas (CK 1.91 straipsnis). Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 63 200 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, nors pagrindo jos neišmokėjimui nebuvo, susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo šalys sudariusios nebuvo, tai ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 42, 44, 50, 52 punktai).