Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1647-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-1647-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06593-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
S. A.
Nukentėjusysis
T. A.
Advokatai
Jurgita Jablonskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1647-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06593-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,kaltinamajam S. A.,nukentėjusiajai T. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąja byla, kurioje S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2019-06-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė-40 parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas n u s tatė:

S. A. 2019-02-12 apie 23.00 val., namų, esančių P(duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje smurtavo prieš savo motiną - T. A., abipusio konflikto metu tyčia rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, po ko uždėjęs ant veido pagalvę dusino, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. A. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 219-02-12 mamos namuose nebuvo. Jis nežino, kodėl mama jį apkaltino.

Kategoriškai neigia, kad atliko kaltinime išvardintus veiksmus. Mama nori, kad jis neatimtų buto, kurį jam paliko močiutė testamentu. Butas priklausė jam, kol jis neemigravo. 2008 metais jis išvyko iš Lietuvos, nes išvykimo nedeklaravo. Buto dokumentai buvo perrašyti jo vardu. Kieno dabar butas, jis nežino. Seniūnijoje, policijoje jam nurodo skirtingus buto savininkus.

Gyveno kurį laiką A(duomenys neskelbtini), po to išvyko į (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo 2018 metų pradžioje. Visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame bute gyvena ir jo mama. Su ja pastoviai būdavo konfliktai dėl jos išgėrinėjimo.

2019-01-31 į namus buvo atvykę policijos pareigūnai po to, kai kažkokie žmonės visiškai girtą amą parvedė namo. Atidaręs buto duris, S. A. pasakė mamai, kad užeitų. Po to įvedė ją į butą, paguldė ant lovos. Tie patys žmonės, kurie atvedė mamą, iškvietė policiją. Mamai buvo nustatytas 2.5 promilių girtumas. Nuo to viskas prasidėjo.

2019-02-12 23 val. mamos nebuvo namuose. Jis žino, kad mama namo grįžo ketvirtadienį.

Vasario 16 d. buvo mamos gimtadienis. Namuose buvo mamos pusseserė N. Z., dar kažkokia mamos draugė.

S. A. pasakė mamai, kad balių nebus namuose ir išpylė į kriauklę 3 butelius alkoholio, kurie buvo pastatyti ant stalo. Buvo susinervinęs, todėl išmetė ir maistą. Jokių susistumdymų nebuvo tą dieną. Po to mama išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė.

Nukentėjusioji T. A. parodė, kad sūnui grįžus iš (duomenys neskelbtini), jie gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pusę metų normaliai gyveno. Po to sūnus pradėjo kalbėti, kad ji jam skolinga tai 13 000 eurų, tai 18 000 eurų.

2019-02-12 apie 23 val. ji gulėjo lovoje virtuvėje. Tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas dėl to, kad ji pasakė, jog jam nebeduos pinigų. Tuomet sūnus prišoko prie jos ir pradėjo ją rankomis smaugti, po to griebė pagalvę, uždėjo ją jai ant burnos ir smaugė, paėmęs už kaklo. Tuomet ji užkišo pirštą, kad atgauti oro. Besmaugdamas sūnus ją vadino „(duomenys neskelbtini), sakė: „aš tau vis tiek neleisiu gyventi“. Jai pavyko išsilaisvinti ir tuomet sūnus nusiramino. Apie šį įvykį ji papasakojo kaimynei D. T., pas kurią buvo nuėjusi po darbo 2019-02-13 apie 12 val. Ši matė paraudimus ant T. A. kaklo. Dėl šio įvykio ji į policiją nesikreipė, gailėdama sūnaus.

2019-02-16 apie 10.30 val. namuose, kambaryje ji savo 65-ojo gimtadienio proga ėmė ruošti stalą, nes laukė svečių. Sūnus tuo metu gulėjo lovoje ir jai pasakė: "(duomenys neskelbtini) , tu čia baliaus nedarysi, varyk iš namų, čia ne tavo namai". Ji jam pasakė, kad čia yra jos butas ir jo gyvenamoji vieta čia nedeklaruota, todėl jis neturi teisės šitaip kalbėti. Jis jai pagrasino, kad kai ateis svečiai, jie visi bus išvaryti. T. A., nenorėdama eskaluoti konflikto, nuėjo į virtuvę ruošti maisto. Apie 11.30 val. į svečius atvyko jos sesuo N. Z., o apie 12 val. atvyko draugė A. P.. Joms atvykus sūnus suagresyvėjo, ėmė jos seserį varyti lauk iš namų - jis ją kambaryje abiem rankomis pastūmė ir sesuo vos nenugriuvo. Tada jis visą maistą, kurį buvo suruošusi, išmetė į šiukšliadėžę, o alkoholinius gėrimus išpylė į kriauklę. Išsigandusi, kad sūnus gali jas sumušti, ji iškvietė policiją ir atvykę policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė S. A..

Liudytoja D. T. parodė, kad ji gyvena V. R. gatvėje kartu su savo sutuoktiniu A. T.. Visai netoli jos namų gyvena jos draugė T. A.. Pastaroji gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame vieno kambario bute su sūnumi S. A., kuris nepilnai prieš metus grįžo iš užsienio. Ji tiksliai nepamena kurią dieną, tačiau berods kelios dienos prieš T. gimtadienį, kuris buvo vasario 16 dieną, ji pas ją užėjo po darbo į namus. Buvo gal apie 11 valanda. T. paprašė kavos, visi trys ją svetainėje gėrė, kai pamatė, kad T. kažkokia susijaudinusi. Ji pastarosios paklausė, kas jai nutiko, į ką pastaroji jai atsakė, kad vakar vakare ją smaugė ir dusino uždėjęs pagalvę ant veido jos sūnus. Ji jai parodė savo kaklą, abiejose kaklo pusėse buvo matyti po mėlynę lyg nuo pirštų. Tos mėlynės nebuvo ryškios, tačiau tikrai matėsi, kad buvo suimta galbūt dviem pirštais už kaklo. Už dešinės ausies, galimai nuo auskaro, buvo įbrėžimas. Kraujas buvo sukrešėjęs, nenuvalytas, todėl ji paėmė peroksido, dezinfekavo žaizdą, po ko patepė alijošiumi, kad greičiau gytų. Visa tai matė ir jos sutuoktinis. T. sakė, kad matyt ši žaizda atsirado po to, kai S. jai uždėjo pagalvę ant veido ir pradėjo ją dusinti. Ji klausė, kodėl jis šitaip su pastarąja elgėsi, tačiau ji sakė nežinanti kodėl, tik skundėsi, kad sūnus pasidarė paskutiniu metu keistas, jis nuolat jai pradėjo grasinti susidorojimu, sakydamas, kad ją pasmaugs, uždusins, nunuodys ir panašiai. Jis jau metai niekur nedirba, sėdi nuolat namuose, valgo tai, ką T. nuperka ir dar pastarajai nuolat grasina. T. jai skundėsi, jog ji pervargo, nes nuolat bijodama miega „atmerktomis akimis“. Per jos gimtadienį jai T. paskambino tik tada, kuomet ji buvo sūnui iškvietusi pareigūnus. Kai ji atėjo pas ją į namus, namie sūnaus jau nebebuvo, pasirodo, jis buvo išsivežtas pareigūnų. Pas T. buvo draugė A. ir klausos negalią turinti sesuo N. bei tyrėjas. Čia sužinojo, kad jos sūnus per T. gimtadienį išmetė visą maistą į šiukšlių dėžę, išpylė degtinę į kriauklę. Ji nepasakė, kodėl jis taip pasielgė, o ji ir nesigilino, nes kaip minėjo, jis apskritai yra keistas, nuolat sėdėdavo namuose, nieko nedarydavo, kartais pasisveikindavo, kartais ignoruodavo. Jai susidarė toks įspūdis, kad jos sūnus turi kažkokį psichikos sutrikimą arba vartoja psichiką veikiančias medžiagas. Tąkart ji tyrėjui pasakė, kad matė mėlynes ant T. kaklo, o ar jis užfiksavo tai, nežino.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis gyvena V(duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine D. T.. Netoli jų namų, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena T. A., su kuria abu su sutuoktine gražiai bendrauja daugiau kaip 10 metų. T. jau geri metai gyvena vieno kambario bute su sūnumi S. A., kuris anksčiau gyveno atskirai nuo motinos užsienyje. Su pastaruoju jie praktiškai nebendrauja, jis sunkaus būdo, nenuspėjamas, nuolat užsidaręs, nekalbus. Jis tiksliai nepamena kada, tačiau gal savaitė prieš T. gimtadienį, kuris buvo vasario 16 dieną, ji pas juos užėjo po darbo į namus. Ji atėjo prieš pietus. Visi trys susėdo svetainėje, buvo matyti, kad T. kažkokia „nesava“. Pastarosios pasiteiravo, kas jai nutiko. Ši pradėjo pasakoti, kad dieną prieš ją smaugė jos sūnus. Ji parodė žymes ant kaklo, buvo matyti žymės abiejose kaklo pusėse lyg nuo pirštų. Tų žymių negalėtų pavadinti mėlynėmis, nes jos nebuvo ryškios, tačiau buvo tikrai matyti, kad buvo suimta galimai pirštais už kaklo. Už dešinės ausies buvo įbrėžimas. Visi nusprendė, kad galimai jis atsirado nuo auskaro, prispaudus stipriai ausį prie galvos. Jis nepamena, kad tuo metu būtų girdėjęs T. sakant, jog jos sūnus ją su pagalve dusino, tačiau apie tai jis išgirdo vėliau ją kalbant su jo sutuoktine. Įbrėžimas ant ausies buvo nenuplautas, buvo matyti sukrešėjęs kraujas, kurį žmona nuvalė, dezinfekavo žaizdą, dar kažkuo patepė. Jis taip ir nesuprato iš T. dėl ko sūnus taip su ja pasielgė, ji nesugebėjo rišliai paaiškinti priežasties, tačiau skundėsi, kad su sūnumi konfliktuoja nuolat, jis pastarąją puola. Ji skundėsi, jog sūnus nieko namuose nepadeda, nedirba, tačiau jam pas juos būnant svečiuose, jis pastarųjų konfliktuojant nematė, paprastai S. apskritai tylėdavo. Per T. (duomenys neskelbtini) - ąjį gimtadienį ji paskambino jo žmonai ir paprašė ateiti, nes ji buvo išsikvietusi pareigūnus dėl to, jog sūnus ją namuose tiesiog terorizavo, mėtė jos paruoštas vaišes į šiukšlių dėžę, išpylė degtinę į kriauklę, žodžiu, neleido pastarajai paminėti savo jubiliejaus. Žmona po kiek laiko grįžo namo, jam papasakojo, kas nutiko tądien, dar pasakė, kad S. sulaikė pareigūnai, po to jie kartu vėl nuėjo pas T. Čia buvo pastarosios draugė, kurios vardo nepamena, ir sesuo N. Čia dar kartą išgirdo apie tai, kaip elgėsi S. Priežasties tokio jo elgesio ji ir vėl nepaaiškino, o jie ir nebesigilino. Kai jis atėjo pas T., pareigūnų jau nebebuvo.

Liudytoja A. P. parodė, kad su T. A. yra pažįstama labai daug metų, ji dar jai būnant mažai, atsikraustė į kaimynystę (duomenys neskelbtini), kur iki šios dienos gyvena, tapo jai labai artima. Po to ji išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tačiau jų santykiai nenutrūko. Ji kurį laiką minėtam vieno kambario bute gyveno viena, nes jos sūnus S. A. buvo išvykęs į užsienį, tačiau jau apie metai gyvena kartu su juo, santykiai jų įtempti, nes S. A. po to, kai grįžo iš užsienio, taip niekur ir neįsidarbino, būdamas darbingo amžiaus „atsisėdo mamai ant sprando“. 2019-02-16 apie 12.00 val. ji atvyko pas T. į svečius paminėti jos 65-ojo gimtadienio. Jai atvykus svečiuose pas ją jau buvo T. sesuo N. Z.. Jos visos trys susėdo virtuvėje ant sofos, T. pradėjo pjaustyti užkandžius. S. A. tuo metu buvo kambaryje, gulėjo ant sofos. T. jai pasakė, kad jos sūnus dar iki jai atvykstant į svečius, į kriauklę supylė tris degtinės butelius. Tie buteliai iš tiesų stovėjo tušti. Konflikto tuo metu nebuvo tarp jų, tačiau kai tik T. nunešė į kambarį lėkštę su supjaustytais vyniotiniais, S. A. pašoko nuo lovos, griebė tą lėkštę ir išvertė maistą į šiukšlių dėžę, rėkdamas, kad ji čia balių nedarys. Tuomet įsikišo N., ji klausė, kodėl jis taip elgiasi su motina, į ką S. A. atrėžė: „kas tu čia apskritai tokia“ ir stumtelėjo ją. Ji sėdėjo ir nesikišo į konfliktą, tiesą sakant, bijojo S. A., nes jis jai atrodė neprognozuojamas. Kai šis pastūmė N., tuomet T. išėjo į lauką, iškvietė pareigūnus. Jie atvyko gana greitai. Iki to laiko S. A. tylėjo, pareigūnams atvykus jis taip pat elgėsi ramiai. Girdėjo, kaip T. pareigūnams pasakojo, kad nesusitvarko su sūnumi ir kad jis pastarąją prieš kelias dienas smaugė, dusino pagalvėle. Ji pati nematė jokių smurto žymių ant T., tačiau ji jai sakė, kad žymes ant kaklo matė jos kaimynė. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali, nes apie smurtą girdėjo tik iš T. 2019-02-16, jai būnant pas pastaruosius svečiuose, S. prieš mamą nesmurtavo, tik išmetė maistą į šiukšlių dėžę ir šaukė ant jos, varydamas iš namų. Keiksmažodžių iš jo pusės T. atžvilgiu ji negirdėjo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2019-02-16 apie 12.10 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus yra agresyvus, veja ją iš namų, mėto daiktus. Su kolega D. D. nuvykus į įvykio vietą, juos kieme pasitiko pranešėja T. A.. Matėsi, kad ji labai susijaudinusi, vizualiai atrodė blaivi. Pastaroji paaiškino, kad namuose yra jos sūnus S. A., kuris elgiasi agresyviai, mėtė į ją namų apyvokos daiktus, stumdė ją, grasino nužudyti. Ji taip pat paaiškino, kad su sūnumi konfliktuoja nebe pirmas kartas, jis yra agresyvus, todėl ji pagrįstai pastarojo bijo. Jiems įėjus į vidų, S. A. buvo ramus, jis gulėjo ant lovos prie televizoriaus. Paklausus pastarojo, kas čia atsitiko, jis viską absoliučiai neigė, sakė, kad nebuvo jokio konflikto, jis visą laiką gulėjo. Pas T. A. svečiuose, virtuvės patalpoje, buvo dvi moterys, jų duomenis jis užrašė, kadangi pastarosios sakė mačiusios konfliktą. Kai S. A. pasakė, kad jis bus sulaikomas dėl grasinimo, jis suaktyvėjo, darėsi agresyvus, pradėjo plūstis, motiną vadinti (duomenys neskelbtini). Kol S. A. rengėsi, T. A. dar parodė, kad konflikto metu sūnus išpylė alkoholį į kriauklę, sumetė maistą į šiukšlių dėžę, taip pat papasakojo, kad konfliktas šį kartą kilo dėl to, jog ji savo sūnui priminė apie prieš kelias dienas tarp jų kilusį konfliktą, tačiau daugiau nieko nedetalizavo, apskritai viską nenoriai pasakojo, matėsi, kad yra labai susijaudinusi. Apie įvykį informavo Kauno apskrities VPK NVRS, o S. A. sulaikė, pristatė į Kauno apskrities VPK OVS.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019-02-16 T. A. kreipėsi su pareiškimu į policiją, pranešdama apie tai, jog 2019-02-12 apie 23 val. namuose kartu su ja gyvenantis jos sūnus S. A., paėmęs ją abiem rankomis už kaklo, smaugė, keldamas fizinį skausmą, o netrukus atsinešęs pagalvę, uždėjo ją ant veido ir dusino (b.l.7-9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusio asmens - T. A. - būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Atvykus policijai, pareigūnų akivaizdoje, S. A. mamą vadino (duomenys neskelbtini). T. A. tikrinta alkotesteriu, ji blaivi (b. l. 32-35).

Iš 2019-03-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas garso įrašas, esantis CD, kad nukentėjusioji T. A. skambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie konfliktą su sūnumi-kaltinamuoju S. A. (b.l. 50, 52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Nors kaltinamasis S. A. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo S. A. parodymus, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios T. A. atžvilgiu nenaudojo, kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2018-12-12 23 val. jo motinos-nukentėjusiosios T. A. iš viso nebuvo namuose, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji T. A. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019-02-12 apie 23 val., jai būnant savo bute ir gulint lovoje virtuvėje, kilusio konflikto tarp jos ir jos sūnaus-kaltinamojo S. A. metu pastarasis prišoko prie jos ir pradėjo ją rankomis smaugti, po to griebė pagalvę, uždėjo ją jai ant burnos ir smaugė, paėmęs už kaklo. Sekančią dieną po darbo ji atėjo pas pažįstamus D. ir A. T. ir, jiems pastebėjus žymes ant jos kaklo, ji papasakojo apie patirtą smurtą. Tai yra, nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys.

Tas aplinkybes, kad 2019-02-13 bendravo su nukentėjusiąja ir matė ant jos kaklo žymes, panašias į pirštų atspaudus, patvirtino ir liudytojai D. T. ir A. T..

Liudytoja A. P. patvirtino, kad 2019-02-16 jai būnant svečiuose pas nukentėjusiąją T. A., matė konfliktą tarp pastarosios ir jos sūnaus S. A., o atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kaip T. A. jiems sakė, jog nesusitvarko su sūnumi ir kad šis ją prieš kelias dienas smaugė, dusino pagalvėle.

Policijos pareigūnas-liudytojas R. Š. patvirtino, kad 2019-02-016 pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), jį kieme pasitiko pranešėja T. A.. Matėsi, kad ji labai susijaudinusi, nes tik ką įvyko konfliktas tarp jos ir jos sūnaus, taip pat papasakojo, kad konfliktas šį kartą kilo dėl to, jog ji savo sūnui priminė apie prieš kelias dienas tarp jų kilusį konfliktą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetas nepaneigiamai patvirtina, kad kaltinamasis S. A. 2019-02-12 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje smurtavo prieš savo motiną - T. A., tyčia rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, po ko uždėjęs ant veido pagalvę dusino, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. A. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo motinai fizinį skausmą sukėlė konflikto metu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis S. A. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. A., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nebuvimą. Vertinant S. A. asmenybę, pažymėtina, kad nors jis iki šiuo nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo nebuvo teistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jis vėl padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tos pačios nukentėjusiosios-savo motinos T. A. atžvilgiu (b.l. 139-141), administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 93), niekur nedirba (b.l. 80, 81) ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad nors kaltinamasis iki šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos teistas nebuvo, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo padarė kitą nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, t.y. grasino jai susidorojimu, dėl ko buvo pripažintas teismo kaltu ir jam paskirta bausmė, sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam S. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė-areštas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, jį sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka bei suėmus nuo 2019-02-16 12.30 val. iki 2019-02-18 11.12 val., t.y. 2 (dvi) paros bei suėmus nuo 2019-11-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 24 (dvidešimt keturios) paros.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam S. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjusi ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpius, prabūtus S. A. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019-02-16 12.30 val. iki 2019-02-18 11.12 val., t.y. 2 (dvi) paras bei suėmus nuo 2019-11-25 iki nuosprendžio paskelbimo, t.y. 24 (dvidešimt keturias) paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas