- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1636-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10933-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18146-734/2014 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria panaikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti ieškovo ir atsakovo AB „Citadele“ banko pasirašytos 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. KS05/930 specialiosios dalies sąlygas, nustatant, kad kreditavimo sutartyje numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2015 m. gegužės 30 d., paskutinės įmokos terminas pagal mokėjimų grafiką – 2015 m. gegužės 30 d., atitinkamai pakeičiant įmokų mokėjimo grafiką (atidedant einamosios įmokos mokėjimo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d., o paskutinės įmokos mokėjimo terminą – iki 2015 m. gegužės 30 d.); įpareigoti atsakovą perskaičiuoti negrąžintų kredito įmokų pagal kreditavimo sutartį likutį, t. y. sumažinti banko nurodytą likusio ieškovo negrąžinto kredito įmokų sumą (skolos likutį) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumokėtų piniginių sumų dalimi.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui pradėti ir vykdyti priverstinio skolos pagal 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. KS05/930 išieškojimo procedūras iš šios sutarties specialiojoje dalyje nurodyto ir atsakovo naudai įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, taip pat pagal banko naudai išduotą ieškovo vekselį (-ius), nurodytus kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.20 p. arba 4.28 p.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – uždraudė atsakovui pradėti ir vykdyti priverstinio skolos pagal 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. KS05/930 išieškojimo procedūras, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Atsakovas AB „Citadele“ bankas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovo AB „Citadele“ banko atskirąjį skundą patenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino.
Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, jog teismas, nutartimi nustatęs draudimą atsakovui atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus, net ir ieškovui pažeidus kreditavimo sutartį, nenustatęs jokių draudimo sąlygų, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis patenkino ieškovo reikalavimą dėl kreditavimo sutarties termino pratęsimo dar neišnagrinėjus civilinės bylos ir tokiu būdu neproporcingai pažeidė atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, konstatavo, kad yra pagrindas naikinti 2014 m. balandžio 16 d. nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
Teismas ieškovui išaiškino, kad kreditoriui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, jis gali šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui panaikinus 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, turės realią galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tuo metu ieškovas turės ribotą galimybę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Realius atsakovo ketinimus pradėti priverstinį skolos išieškojimą patvirtina 2014 m. balandžio 4 d. įspėjimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Taigi, akivaizdu, jog yra reali rizika ir grėsmė, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas pradės supaprastintą priverstinį skolos išieškojimą iš banko naudai įkeisto turto.
2. Prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimai nesutampa, t. y. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tiesiog buvo užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kaip tai numatyta CPK 144 str. Panaikintos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikė ieškovui teisės nevykdyti prievolės pagal kreditavimo sutartį.
3. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo ir yra adekvačios bei proporcingos, atitinkančios ekonomiškumo, teisingumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą, nes nepagrįstai neapriboja atsakovo teisės į interesų gynybą, o ieškovo faktiškai neatleidžia nuo bet kokių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo. Tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeista šalių interesų pusiausvyra, atsakovui suteiktas perdėtas ir taip jau didelis pranašumas, o ieškovo patirtini ekonominiai ir finansiniai praradimai, lyginant su atsakovo, bus neproporcingi ir neadekvatūs.
4. Teismų nutartys, kuriomis vadovaujasi atsakovas, priimtos civilinėse bylose, kurių esminės faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl toks vadovavimasis yra negalimas.
5. Skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas AB „Citadele“ bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo atskirasis skundas nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl negali būti tenkinamas; byloje nėra nustatyta rizika dėl atsakovo veiksmų, nukreipiant išieškojimą į kreditavimo sutarčių vykdymui užtikrintą turtą. Panaikinus nutartį ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų faktiškai patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias skundžiama nutartimi panaikino teismas, yra draudimas atsakovui (bankui) pradėti ir vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūras pagal 2010 m. balandžio 23 d. kreditavimo sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas dėl sutartinių teisinių santykių pakeitimo, pavyzdžiui, ilgesnio kredito grąžinimo termino kreditavimo sutartyje nustatymo, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad tokių reikalavimų įvykdymas (nereiškiant reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) paprastai negali būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai, taikymu.
Apeliantas pareikštu ieškiniu prašo pakeisti tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, sąlygas ir nustatyti ilgesnius kredito grąžinimo terminus. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui apeliantas prašė uždrausti atsakovui pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio draudimo atsakovui nustatymas iš esmės reiškia uždraudimą vykdyti sutartį, kuri šalims turi įstatymo galią ir kuri nėra ginčijama teismine tvarka (CK 6.189 str. 1 d., 6.204 str. 3 d.). Toks draudimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes juo užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo, kuris negalėtų būti vykdomas priverstinai, įvykdymas, ir tuo pačiu nepagrįstai apribojamos atsakovo teisės pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus – reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovas ieškinyje nepareiškė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo panaikintos pagrįstai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, be kita ko, visiško motyvų nebuvimo, teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.