- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-4-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28576-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- D. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas D. K., skolininko sutuoktinė M. K. ir antstolis D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (išieškotojas) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko D. K. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gaunamame skolininko sutuoktinės M. K. darbo užmokestyje ar kitose jam prilygintose pajamose. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis D. K. vykdo 2012 m. kovo 16 d. išduotą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Nr. 57N-1528250/2012 vykdomąjį dokumentą dėl 28,96 Eur skolos, likutis 0 Eur, 2012 m. kovo 13 d. išduotą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Nr. A2.6.-555-269/2012 vykdomąjį dokumentą dėl 1158,48 Eur skolos, likutis 964,85 Eur, ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-2309-647/2015 dėl 227,04 Eur, likutis 223,03 Eur ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, kurios iki 2016 m. birželio 20 d. sudaro 1,88 Eur, išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2016 m. liepos 14 d. pateikė išieškotojui siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko D. K. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine M. K., dalies nustatymo, nes skolininkas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nedirba, o jo sutuoktinė dirba UAB „Palink“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prašymas netenkintas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės M. K. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Iš antstolio patvarkymų matyti, kad antstolis šio sutuoktinės turto nėra aprašęs ir areštavęs, prieš siūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Priešingai, iš 2016 m. birželio 20 d. patvarkymo matyti, kad antstolis (dar teismui nenustačius skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas iš skolininko) kreipėsi į skolininko sutuoktinės darbdavį UAB „Palink“, reikalaudamas, kad būtų daromi tam tikro dydžio atskaitymai nuo viso sutuoktinės darbo užmokesčio, o ne nuo tam tikros teismo nutartimi nustatytos sutuoktinės darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra atmetamas kaip neatitinkantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, būtinų norint spręsti klausimą dėl antstolio aprašytame ir areštuotame konkrečiame turte skolininko dalies nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Antstolis D. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir patenkinti pareiškėjo (išieškotojo) pareiškimą dėl suinteresuoto asmens D. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su M. K. nustatymo. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolio vykdymo proceso metu priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ar jo sutuoktinio darbo užmokesčio yra prilyginamas turto arešto aktui. Be to, CPK 689 str. 2 d. nustatyta, kad nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos patvarkymą. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis netinkamai atliko procesinių veiksmų įforminimą. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalis yra lygios, todėl antstolis 2016-06-20 patvarkymu areštavo 1/2 dalį skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
4. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
5. CPK 667 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
6. Taigi, šioje normoje yra aiškiai nurodyta, ką ir kokiu eiliškumu turi atlikti antstolis, kai skolininko dalis bendrame turte yra nenustatyta. T. y. pirmiausia antstolis turi aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą. Tik atlikus šį veiksmą, galima atlikti kitą veiksmą – pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies. Iš šios teisės normos turinio galima suprasti, jog ši teisės norma yra imperatyvi, todėl eiliškumo turi būti paisoma, o turto aprašymas yra privalomas.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis neaprašė ir neareštavo skolininko sutuoktinės turto, nors būtent tai pirmiausia ir privalėjo padaryti. Antstolis teigia, kad jo 2016 m. birželio 20 d. patvarkymas ir turi būti prilyginamas turto arešto aktui. Su šiuo antstolio teiginiu nesutiktina. Minėtame patvarkyme buvo nuspręsta iš skolininko sutuoktinės gaunamų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų išskaičiuoti 35 proc. pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 10 proc. darbo užmokesčiui prilygintų išmokų dalies neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Taigi, tokiu patvarkymu jau iš karto pradedamas tam tikros dalies lėšų išieškojimas, nes antstolis pats nusistatė, iš kokios skolininko sutuoktinės gaunamo atlyginimo dalies bus išieškoma, nebelaukiant kol tą dalį nustatys teismas. Įvertinus šiuos antstolio veiksmus darytina išvada, kad antstolis neatliko tai, ko reikalauja CPK 667 str. 1 d. nes nesilaikė eiliškumo – nesudarė turto arešto akto, o pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
8. Kadangi antstolis nesilaikė CPK 667 str. 1 d. reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.