Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-08 · Civilinė byla Nr. 2A-30-253/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
2A-30-253/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00821-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
IĮ „Du broliai“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-30-253/2015

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00821-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovei IĮ „Du broliai“ dėl pinigų už prekę gražinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Du broliai“ patikslintą už prekę sumokėtą 2 979 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės IĮ „Du broliai“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), įsigijo „Prada“ prekinio ženklo sijoną už 2 979 Lt sumą. Netrukus po įsigijimo, po pirmo dėvėjimo, pastebėjo priekinio sijono dalyje deformuotas klostes, sijonas prarado prekinę išvaizdą, todėl ji grąžino sijoną atsakovei IĮ „Du broliai“ ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nustatė, kad sijonas turi defektų ir pasiūlė atsakovei IĮ „Du broliai“ grąžinti pinigus. Atsakovė IĮ „Du broliai“ atsisakė grąžinti pinigus, todėl ieškovė prašo juos priteisti, nes sijono su defektais jai nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-18 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės M. R. 2 828,38 Lt atstovavimo išlaidų, 266,91 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovei IĮ „Du broliai“ ir 28,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų Valstybei. Teismas nustatė, kad 2012-10-03 parduotas sijonas „Prada“ 40 dydžio, tuo tarpu, atsakovės IĮ „Du broliai“ teigimu, išteptą išvalymo paslaugai atsakovei IĮ „Du broliai“ ieškovė M. R. pateikė 38 dydžio sijoną. Pagal daikto identifikacinį kodą (bar kodą) nustatyta, kad 2012-10-03 kvite nurodytas 40 dydžio „Prada“ sijonas, tuo tarpu atsakovė IĮ „Du broliai“ 38 dydžio sijoną pardavė tik 2012-11-19. Teismas darė išvadą, kad ieškovė M. R., naudodamasi jai, kaip pirkėjai ir vartotojai, suteikta teise reikalauti grąžinti pinigus už neva nekokybišką daiktą, neįvykdė pareigos pateikti daikto įsigijimo kvitą. Pagal sijono deformuotų klosčių vietą, teismas vertino, kad jos deformavosi po dėmės ant sijono išvalymo ar kito netinkamo dėvėjimo, tačiau ne dėl daikto trūkumų, nes tokią deformaciją buvo galima pastebėti ir sijono pirkimo metu. Teismas darė išvadą, kad ginčo daiktas – 38 dydžio sijonas „Prada“ pagal 2012-10-03 ieškovės M. R. buvo įsigytas ne atsakovės IĮ „Du broliai“ parduotuvėje, o kitoje prekybos vietoje, todėl atsakovė neturi pareigos atsakyti už ne iš jos įsigyto daikto kokybę ir galimai nekokybiško daikto pasekmes. Ieškovė kreipėsi dėl paslaugos į atsakovę tikėdamasi realios pagalbos dėl sutepto sijono, nes žinojo, kad atsakovė prekiauja tokio prekinio ženklo daiktais, be to, ieškovė M. R. dirbo atsakovės IĮ „Du broliai“ parduotuvėje ir galėjo tikėtis realios pagalbos dėl sutepto sijono išvalymo. Pažymėta, kad ieškovė, buvusi atsakovės IĮ „Du broliai“ parduotuvės pardavėja, žinojo ir privalėjo žinoti kokybės neatitinkančių daiktų keitimo ir grąžinimo taisykles. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovės 2012-10-03 kvitą, ne ji buvo pirkėja ir kvite nurodytų daiktų įgijėja ir savininkė, o kitas asmuo – M. K., todėl ji neturi reikalavimo teisės dėl daikto kokybės, trūkumų, keitimo ar grąžinimo. Ieškovės atsakovei grąžintas deformuotomis klostėmis 38 dydžio sijonas „Prada“ ieškovės įsigytas ne atsakovės parduotuvėje, todėl atsakovė IĮ „Du broliai“ neturi pareigos atsakyti už deformuotas sijono klostes. Be to, teismo vertinimu, klosčių deformavimasis, yra sijono dėmės valymo pasekmė, o dėmės atsirado dėl M. R. ar kito asmens netinkamo dėvėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė M. R. prašo 2014-07-18 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad niekada nesikreipė į IĮ „Du broliai“ dėl sijono valymo paslaugų, perdavimo–priėmimo aktai tarp ieškovės ir atsakovės dėl tariamai perduoto valymui sijono nebuvo sudaryti. Atsakovės pateiktos į bylą galimai sutepto sijono gamintojui siųstos fotografijos negali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu faktą, jog tai yra ginčo dalyku tapusi prekė. Teismas neatkreipė dėmesio, kad UAB „Joglė LT“ 2013-05-10 paaiškinime apie tai, jog ant 2012 m. rudenį klientės M. R. atnešto valymui „Prada“ firmos sijono priekio buvo kelios maistinės dėmės, tačiau iš atsakovės pateiktų „Prada“ prekės ženklo sijono nuotraukų aiškiai matyti, kad ant sijono yra tik viena dėmė. Atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai nebuvo teikti nagrinėjant ieškovės skundą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, o tai, ieškovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad siekiama klaidinti teismą. Mano, kad atsakovės darbuotojai dėl darbo santykių su atsakove yra šališki ir jų parodymai nevertintini kaip teisingi ir objektyvūs. Be to, atsakovė neprašė padengti su sijono siuntimu, valymu bei jo grąžinimu susijusių išlaidų, o tai kelia abejones dėl šio atsakovės veiksmo realumo. Ieškovės manymu, teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės IĮ „Du broliai“ veiksmų – sijono valymo ir kilusių neigiamų pasekmių – sijono sugadinimo dėl atsakovės veiksmų, o tai suponuoja ieškovės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuris būtų tapatus prekės kainai. Teismo abejonę, kad ieškovė atsakovės parduotuvėje įsigijo ne 38, o 40 dydžio „Prada“ prekinio ženklo sijoną paneigia IĮ „Du broliai“ 2013-04-24 raštas dėl 2013-04-17 patikrinimo akto. Ieškovė daugiau jokių „Prada“ prekinio ženklo sijonų pas atsakovę šiuo laikotarpiu nepirko, sijono pirkimo kvitą teismui pateikė, koks sijono dydis buvo įrašytas atsakovės pirkimo kvite ir jos buhalterijoje netikrino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė IĮ „Du broliai“ prašo 2014-07-18 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė 38 dydžio sijono pirkimo kvito, dėl kurio pateikė ieškinį ir prašė priteisti 2 979 Lt. Ieškovės kreipimosi į atsakovę laikotarpiu (2012 m. spalio mėn.) 38 ir 42 dydžio sijonai dar buvo neparduoti, parduotas buvo tik vienas – 40 dydžio sijonas, kurio pirkimo kvitą ieškovė pateikė byloje ir kuriam pirkėjo prašymu atsakovė įformino Tax Free (PVM grąžinimo) procedūrą. Aplinkybės, kad pagal ieškovės pateiktą kvitą sijoną (ne ginčo) pirko ne ieškovė, ši nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniu skundu nepaneigė, o patvirtino, kad šį asmenį pažįsta. Mano, kad ieškovė, kaip buvusi atsakovės darbuotoja, neabejotinai turėjo žinoti pirkimo dokumento įrodomąją reikšmę bei kokybės neatitinkančių daiktų keitimo ir grąžinimo taisykles. Atsakovės veiksmai, kuriais ji geranoriškai, nepareikalavusi pirkimo kvito, padėjo savo buvusiai darbuotojai, nuolatinei klientei išvalyti labai suteptą brangų daiktą negali būti vertinami kaip atsakovės sutikimas tenkinti pirkėjos reikalavimus. Be to, ieškovė neįrodė, kad jos nurodomi daikto trūkumai atsirado iki jo perdavimo pirkėjai arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 38 dydžio sijonas buvo išteptas, perduodama sijoną valymui į atsakovę raštu ieškovė nesikreipė, jokių daikto trūkumų nenurodė, o vėliau nepagrįstai atsisakė pasiimti gamintojo išvalytą sijoną. Nurodo, kad pardavėjas nėra atsakingas už pirkėjo veiksmais sugadintą daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė M. R. pareiškė atsakovei IĮ „Du broliai“ reikalavimą grąžinti už netinkamos kokybės prekę (sijoną) sumokėtus pinigus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatskleidė esminių bylos aplinkybių.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). CK 6.333 str. 1 d. reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d., įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 str.). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d., 6.363 str. 1 d.). Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. CK 6.333 str. 3 d. numato, kad atvejais, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. CK 6.363 str. nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Pirkėjas turi teisę pasinaudoti minėtu pirkėjo teisių gynimo būdu tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kilus ginčui dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ir netinkamos kokybės prekės, pardavimo faktą turi įrodyti pirkėjas (vartotojas) (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Iš ieškovės pateikto 2012-10-03 kasos kvito Nr. 30238/1 nustatyta, kad be kitų daiktų pirktas ir sijonas už 3 310 Lt sumą, kuriam pritaikyta 331 Lt nuolaida, taip pat nurodyti šios prekės identifikaciniai duomenys „40 P155 8057253699675“ (b. l. 18). Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad už prekes mokėjo jos sutuoktinis V. R. (V. R.). Nustatyta, jog minėto kvito pagrindu 2012-10-03 išduota forma pridėtinės vertės mokesčio grąžinimui, forma išduota M. K. vardu (b. l. 116). Ieškovė paaiškino, kad šis asmuo yra giminaitis, taip pat nurodė, kad M. K. tokį sijoną norėjo pirkti savo marčiai, gyvenančiai užsienyje, tačiau ieškovė nusprendė sijoną pasilikti sau.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012-10-03 atsakovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsigijo sijoną ir praėjus porai dienų nuo prekės įsigijimo ji pastebėjo, kad deformavosi klostės ir sijonas prarado savo pirminę išvaizdą. Ieškovė pažymėjo, kad pastebėjusi sijono klosčių deformaciją iš karto susisiekė su atsakove, informavo apie prekės trūkumą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į atsakovę IĮ „Du broliai“ dėl valymo paslaugų nesikreipė, tačiau iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė patvirtina perdavusi sijoną atsakovei, kad šis būtų nusiųstas gamintojui. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad abipusiu susitarimu prekė buvo grąžinta atsakovei, tikslu išsiųsti sijoną gamintojui bei išsiaiškinti broko priežastį. Tuo tarpu atsakovė IĮ „Du broliai“ nurodė, kad ieškovė – ilgametė parduotuvės klientė – kreipėsi su prašymu padėti išspręsti gamintojo „Prada“ sijono valymo problemą ir pateikė atsakovei gamintojo „Prada Spa.“, artikulas P155, 38 dydžio, suteptą sijoną, kurį atsakovė, būdama gamintojo „Prada Spa.“ oficiali atstovė Lietuvoje, susisiekusi išsiuntė gamintojui, prašant pagalbos jį išvalyti. Iš bylos duomenų matyti, kad 38 dydžio „Prada“ sijonas yra su didele dėme priekinėje sijono dalyje, taip pat matyti, kad 2012-10-16 gavus sutikimą toks sijonas siųstas į „Prada“ atstovybę Italijoje valymui bei grąžintas (b. l. 27–32, 48–54). Ieškovė nurodė, kad grąžintą sijoną ji atsisakė pasiimti dėl deformuotų klosčių priekinėje sijono dalyje. Nustatyta, kad 2012-11-22 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir pranešė, kad pageidauja atgauti už sijoną sumokėtą kainą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad galimai pirko 38 dydžio sijoną. Iš 2013-04-17 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akto Nr. 1OG-48 duomenų matyti, kad pagal ieškovės M. R. atstovo pareiškimą buvo tikrinamas 38 dydžio moteriškas sijonas, art. 155. Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad atsakovė buvo gavusi tris vienetus sijonų, kurių artikulas P155, jų dydžiai: 38, 40 ir 42. Iš prekių identifikacinių kodų matyti, kad atsakovės IĮ „Du broliai“ parduotas 2012-10-03 kasos kvite Nr. 30238/1 nurodytas sijonas „Prada“ yra 40 dydžio, tuo tarpu 38 dydžio sijoną „Prada“ atsakovė pardavė tik 2012-11-19, t. y. bylos duomenimis po to, kai buvo atliktas ginčo sijono siuntimas į užsienį ir dėmių valymas (b. l. 103, 111–112).

Apeliantė nurodo, kad atsakovės pateiktos galimai sutepto sijono fotonuotraukos negali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu, jog tai yra būtent ginčo prekė, o atsakovė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad sijonas buvo suteptas. Tačiau matyti, kad dar 2012-12-13 atsakovės IĮ „Du broliai“ atsakyme į ieškovės 2012-11-22 pretenziją, tiek 2013-04-17 patikrinimo metu, tiek 2013-04-24 rašte Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos atsakovė IĮ „Du broliai“ buvo nurodžiusi, jog pirkėja kreipėsi dėl sijono valymo problemos – suteptos prekės – sijono priekio viršutinėje dalyje esančios dėmės, kurios, anot pirkėjos, nesiima valyti nė viena valymo paslaugas teikianti įmonė. Iš 2013-04-17 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akto duomenų nustatyta, kad vartotojos vyras (V. R.) teigė, jog vartotoja kreipėsi į pardavėją dėl sijono netinkamos kokybės, t. y. vartotoja pastebėjo, kad lietuje sušlapo sijono priekio viršutinė dalis ir toje vietoje išnyko, „iširo“ sijono gofravimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad sijonas nebuvo sušlapęs ar suteptas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės darbuotojų parodymai dėl su atsakove siejančių darbo santykių nevertintini kaip teisingi ir objektyvūs. Pažymėtina, kad byloje yra ir kitų duomenų apie ginčo sijono sutepimo faktą (b. l. 36, 48–51). Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl įrodinėtinų aplinkybių padarė įvertinęs ir nustatęs šių faktinių duomenų sutapimą su kitomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstomis bylos aplinkybėmis, t. y. įvertinęs bylos įrodymų visumą (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1, 2 d., 185 str.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovei IĮ „Du broliai“ buvo pareikštos pretenzijos dėl 40 dydžio sijono „Prada“, kurio pirkimą–pardavimą patvirtina 2012-10-03 kvitas. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, apeliacinio skundo argumentas, kad 2013-04-24 atsakovės IĮ „Du broliai“ rašte nurodyta, jog 2012-10-03 M. R. įsigijo kokybišką 38 dydžio gamintojo „Prada Spa.“, objektyviai nelaikytinas įrodančiu būtent konkrečios prekės pirkimo–pardavimo faktą ir galėjo atsirasti dėl suklydimo. Matyti, kad 2012-10-03 atsakovės prekybos vietoje ieškovei artimiems asmenims buvo parduotas 40 dydžio sijonas, o ieškovė į atsakovę kreipėsi ir šalių bendravimas 2012 m. spalio mėn. šiuo klausimu susiklostė dėl 38 dydžio sijono, tuo tarpu atsakovė tokio dydžio prekę pardavė tik 2012-11-19. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė M. R. ginčo daikto perdavimo atsakovei metu buvo pateikusi raštišką prašymą, kuriame nurodyti prekės trūkumai, ir kartu su pašymu pateikusi 38 dydžio gamintojo „Prada“ sijono pirkimo kasos aparato kvitą ar kitą tokios prekės pirkimo–pardavimo atsakovės prekybos vietoje dokumentą (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 6, 7 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nepareikalavo ieškovės padengti su sijono siuntimu gamintojui, valymu ir grąžinimu susijusių išlaidų, nelaikytina keliančia abejonių dėl šio atsakovės veiksmo realumo. Atsakovė nurodė, kad yra šio gamintojo atstovė Lietuvoje, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės IĮ „Du broliai“ atstovas šiuo klausimu bendravo su gamintoju, be to, atsižvelgtina ir į ieškovės patvirtintas aplinkybes, kad ji buvo atsakovės IĮ „Du broliai“ darbuotoja, taip pat nuolatinė klientė. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė galėjo tikėtis realios pagalbos dėl sutepto sijono išvalymo.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog 2012-10-03 atsakovės IĮ „Du broliai“ prekybos vietoje įsigijo 38 dydžio gamintojo „Prada“ netinkamos kokybės sijoną. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo, kaip pirkėjos, reikalavimo teisės ir atsakovės IĮ „Du broliai“ pareigos dėl daikto netinkamos kokybės grąžinti pagal 2012-10-03 kasos kvitą sumokėtą kainą (CK 6.363 str.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, reglamentuotų CPK 176– 185 str., nepažeidė.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei IĮ „Du broliai“ iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos turėtos 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. R. atsakovei IĮ „Du broliai“ 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albina PupeikienėMarius DobrovolskisErinija Kazlauskienė