Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-372-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
ATP-372-485/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00101-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-372-485/2016Proceso Nr. 4-69-3-00101-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz V220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi bei atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, kurį apgadino. Po susidūrimo sustojo, išlipusi apžiūrėjo automobilius, nepranešusi policijai ar nukentėjusiam asmeniu, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutarimu A. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir paskyrė jai administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 eurų baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 700 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 700 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - paskirti A. K. nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodoma, kad teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėto straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat teismas nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. Šio prašymo netenkinimo atveju, prašo teismo paskirtą 700 eurų baudą sumažinti, taikant ATPK 30¹ str. Netenkinus pirmų dviejų prašymų, prašo teismo paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Skunde nurodo, jog paskirta administracinė nuobauda yra neproporcingai didelė. Eismo įvykis buvo toks, jog padaryta žala kito asmens turtui buvo minimali, ji yra jau atlyginta. Posėdžio metu apeliantė nuoširdžiai apgailestavo, atsiprašė dėl sukeltų nepatogumų, jautėsi kalta. Pažymėjo, jog lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant ar taikyti ATPK 30¹ str., yra tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl ir kitokia situacija gali būti pripažįstama kaip lengvinanti. Apeliantė nurodo, jog nuobauda yra didelė, ji augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vieną augina ji viena, jos mėnesio pajamos lygios paskirtam nuobaudos dydžiui. Skunde nurodo, jog nebuvo tyčios dėl inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d., kadangi kontaktas nebuvo stiprus, jo galėjo A. K. net nejusti bei neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą A. K. prašo netenkinti Institucijos ape­liacinio skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Institucija atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

K. apeliaciniame skunde ginčo dėl inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 127 str. 2 d. nekelia, tačiau ginčija ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. K. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti nutarimo dalį dėl inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, todėl teismas pasisako apeliacinio skundo ribose. Pažeidėja tvirtina, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesiekdama išvengti kilusių pasekmių bei atsakomybės. Tačiau su tokiais argumentais nesutiktina. Apylinkės teismas, motyvuodamas priimtą nutarimą labai aiškiai ir teisingai nurodė, jog pažeidimo subjektyvusis požymis - tyčia yra akivaizdus. A. K. nurodo, kad automobilių kontakto galėjo nepajusti ir nepastebėti, tačiau tai prieštarauja jos elgesiui ir liudytojos I. G. parodymams. Liudytoja I. G. tiesiogiai matė, kaip pažeidėjos automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, buvo girdimas kontakto trenksmas, o pati pažeidėja tai irgi pajuto, nes buvo išlipusi iš automobilio ir nuėjusi iki automobilio galo pasižiūrėti. Nepranešusi nei nukentėjusiajai, nei policijai, kas reikalaujama iš tvarkingo ir sąžiningo vairuotojo pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidėja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilių kontakto aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno E. I. parodymai, jog pažeidėja suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes buvo išlipusi iš automobilio, buvo nukritusių žibinto šukių bei šias aplinkybes patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga. Visi bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios J. Š. automobilis buvo apgadintas dėl pažeidėjos kaltės ir kad automo­bilių kontakto metu įvykusio smūgio ir pasekmių – automobilių apgadinimų A. K. nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Pažymėtina, kad asmuo įtardamas, jog galėjo apgadinti kitą automobilį, prieš darydamas bet kokias išvadas, turėtų prieiti arčiau ir atidžiai apžiūrėti, įsitikinti, kad žala tikrai nėra padaryta, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pažeidėja neneigia, kad buvo išlipusi iš automobilio, todėl galėjo ir turėjo įsitikinti dėl pasekmių. Atsižvelgus į padarytas teismo išvadas, aukštesnysis teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pažeidėjos tyčios nebuvimo ir sutikdamas su apylinkės teismo sprendimu šioje dalyje, konstatuoja, kad teismas pagrįstai inkriminavo ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjos atžvilgiu.

A. K. skunde ginčydama savo tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nurodo, jog jos automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kasko draudimu, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nebuvo jokių įtarimų dėl jos neblaivumo, todėl jai nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau apygardos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės niekaip neįrodo, kad ji 2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val., Putvinskio g. 14, Kaunas, kliudžiusi stovintį automobilį ir jį apgadinus, iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia.

Taip pat apeliaciniu skundu A. K. kelia klausimą dėl paskirtos neproporcingai administracinės nuobaudos, teigdama, kad teismas gali taikyti mažesnės nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda arba administracinės nuobaudos neskyrimo nuostatas (ATPK 30¹ str.) ir paskirtą nuobaudą sumažinti.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp pada­ryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažei­dėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta.

Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. K., atsižvelgė į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas šiurkštus KET pažeidimas, anksčiau bausta už KET pažeidimus, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Taip pat teismas vertino, kad transporto priemonių apgadinimai nedideli, padaryta žala nukentėjusiajam asmeniui atlyginta ir pretenzijų nekeliama dėl to, padarytas pažeidimas yra atsitiktinis.

Institucijos apeliaciniame skunde irgi keliamas klausimas dėl nuobaudos individualizavimo klausimo, tačiau Institucija siekia, kad būtų kartu su pinigine bauda paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Kauno apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. K. švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, vadovavosi suformuota teismų praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliantei pagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas skirdamas švelnesnę nei sankcijos ribose nuobaudą išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms kaip, kad nors ir padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, tačiau transporto priemonių apgadinimai itin nedideli, žala atlyginta, nors ir anksčiau pažeidėja yra bausta už KET pažeidimus, tačiau per 10 metų laikotarpį padaryti vos 2 pažeidimai, kurie nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos. Taip pat apylinkės teismas pripažino A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad per vienerius metus padarytas pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujintose administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).

Apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl švelnesnės nuobaudos taikymo nei numatyta sankcijoje pažeidėjos atžvilgiu, tačiau atsižvelgtina į tai, kad skundžiame nutarime A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda. Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos skundo argumentui, jog apylinkės teismas nenustatė kitų A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatytas ir ypač išskirtinis teigiamas jos asmenybės charakterizavimas, todėl įvertinant pažeidimo pobūdį ir kitus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo priimtas nepagrįstai.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. K. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus ją sušvelninus.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas administracinės nuobaudos paskyrimo dalyje keičiamas.

A. K. skunde taip pat prašo išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą, nes A. K. vieno mėnesio atlyginimas sudaro paskirtos baudos dydį, augina du nepilnamečius vaikus. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmė Kauno apylinkės teismas, kuriam toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl ir toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ATPK 313 str. redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d. 12 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 6 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą pakeisti:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika