Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. Ž. (R. Ž.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2021 m. birželio 13 d. apie 18.00 val. jis su R. Ž. susitiko kavinėje ir sėdėdami kavinės terasoje valgė bei gėrė alų. Tuo metu terasoje buvo tuo metu jam nepažįstami vyras ir moteris (kaip vėliau jis sužinojo, tai buvo V. M. ir I. Z.), taip pat buvo ir daugiau žmonių, kurie garsiai šnekėjo. Apie 23.00 val. prie jų staliuko priėjo minėta moteris su garso kolonėle ir pradėjo su jais šnekėtis, norėjo šokti. Vėliau prie jų priėjo ir minėtas vyras, su kuriuo kilus konfliktui jis sudavė minėtam vyrui 2-3 smūgius ranka ir kojomis į veido sritį, į krūtinę ir į dešinę ranką. Kavinėje tuo metu buvo ir kitų žmonių, kurie atsistojo, kilo chaosas, susistumdymai, jis pats buvo nukritęs. Jis nematė, ką tuo metu veikė R. Ž. Kitą dieną jis buvo nuvažiavęs į kavinę ir atsiprašė kavinės personalo. Jis mano, kad jis sugeba valdyti savo emocijas ir pyktį, bet gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Jei jis būtų buvęs blaivus, gali būti, kad jis būtų pasielgęs taip pat. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, dėl šių gailisi, atsiprašo V. M. ir I. Z.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2021 m. birželio 13 d. jam sėdint prie staliuko kavinėje ir valgant bei geriant įvyko konfliktas su vyru, kurio tuo metu jis nepažinojo (kaip vėliau jis sužinojo, tai buvo V. M.). Jis šį vyrą pastūmė bei trenkė šiam porą kartų ranka į veidą, į krūtinę ir į dešinę ranką, po ko pastūmė minėtą vyrą gynusią moterį, kurios tuo metu jis nepažinojo (kaip vėliau jis sužinojo, tai buvo I. Z.), kuriai nukritus jis spyrė jai į krūtinę. Jis nežino, kodėl jis taip pasielgė. Anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, tačiau šiaip jis nėra konfliktiškas žmogus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus ir apsvaigimas išties turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, dėl šių gailisi, atsiprašo V. M. ir I. Z.

4. Teisiamojo posėdžio metu R. V. ir R. Ž., kurie nėra kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė ir kaltinamųjų gynėjai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 20.00 val. jis atvyko į piceriją – kavinę „Fokus Pica“, esančią Rygos g. 8, Vilniuje, kurioje jis sutiko pažįstamą I. Z., su kuria atsisėdę terasoje prie kampinio staliuko gėrė alų. Apie 23.00 val. prie jų nuo kito terasos staliuko priėjo trys vyrai: pirmasis virš 30 metų amžiaus, su šortais, trumpų tamsių plaukų; antrasis virš 30 metų amžiaus, apie 178 cm ūgio, tamsiai gelsvų plaukų; trečiojo požymių jis neįsidėmėjo. Vyrai priėjo prie jo staliuko ir staiga pradėjo mušti kitus vyrus, sėdinčius prie kito staliuko. Jam sudrausminus minėtus smurtaujančius vyrus bei paprašius, kad šie nurimtų ir taikiai viską išspręstų, minėti vyrai atsisuko į jį ir visi trys rankomis bei kojomis pradėjo smūgiuoti jam į veido, krūtinės ir dešinės rankos sritį. Kiek jis atsimena, jam buvo suduoti daugiau nei penki smūgiai. Jis įbėgo į kavinės vidų ir paskambino policijos pareigūnams, tačiau iki šiems atvykstant jį mušę vyrai pasišalino. Minėtų vyrų jis nepažįsta ir niekada nėra šių matęs (T. 1, b. l. 91-94, 102-105, 126-128).

6. Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. parodė, kad V. M. ji pažįsta maždaug du mėnesius, jiedu yra draugai. 2021 m. birželio 13 d. kavinėje, esančioje Rygos g. 8, Vilniuje, ji ir V. M. gėrė alų. Ji išgėrė apie 2 litrus, o V. M. – apie 1,5 litro alaus. Jiedu šnekučiavosi bei klausėsi muzikos, kurią buvo pasileidę iš mobiliojo telefono, šoko. Sėdėdama kavinėje ji pastebėjo tris vyrus, sėdinčius prie staliukų jiems už nugaros maždaug už 2 metrų, kurie taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau pamena, kad dėl neaiškios priežasties vienas iš trijų minėtų nepažįstamų vyrų puolė kumščiu mušti V. M. į veido sritį: kiek ji matė, V. M. buvo suduoti du smūgiai. Ji nematė, kad V. M. būtų sudavę nepažįstamam vyrui smūgius. Pamačiusi grumtynes ji puolė ginti V. M., tačiau nepažįstamas vyras ją pastūmė ir ji parkrito ant žemės, po ko vyriškis spyrė jai į dešinės pusės krūtinės sritį. Kaip baigėsi minėtas konfliktas, ji nepamena. Ji pamena, kad ją nuo žemės pakėlė V. M., su kuriuo ji išėjo iš kavinės (T. 2, b. l. 5-8, 22-24, 30-33).

7. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 13 d. apie 22.45 val. jai būnant kavinės viduje prie jos pribėgo virėja ir paklausė, kas vyksta lauke ir kas ten taip šaukia. Išėjusi į kavinės terasą, kurioje sėdėjo visi kavinės klientai, terasos kairėje pusėje ji pastebėjo du vyrus: pirmasis vyras buvo apie 34 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, vilkėjo juodos spalvos džinsus, melsvos spalvos megztinį, su savimi turėjo didelę juodos spalvos piniginę, ant kairės rankos riešo mūvėjo laikrodį, o ant dešinės rankos riešo – auksinę grandinėlę; antrasis vyras buvo apie 34 metų amžiaus, neaukštas, šviesių trumpų plaukų, vilkėjo lyg odinę striukę ir mėlynos spalvos džinsus. Šalia minėtų vyrų ant suoliuko gulėjo trečiasis vyras, kuris prašė jo nemušti. Jai matant aukštesnysis vyras pastūmė moterį, kuri nukrito ant grindų. Ji padėjo atsikelti minėtai moteriai ir visiems lankytojams nurodė, kad vakaras baigtas ir kad visi keliautų namo (T. 2, b. l. 80-83, 86-89, 109-111).

8. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino R. V. kaip vyrą, nagrinėjamo įvykio dieną sudavusį jam smūgius į veido sritį (T. 1, b. l. 118-123).

9. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino R. Ž. kaip vyrą, nagrinėjamo įvykio dieną puolusį I. Z. (T. 1, b. l. 112-117).

10. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. P. atpažino R. Ž. kaip vyrą, nagrinėjamo įvykio dieną pastūmusį moterį (T. 2, b. l. 90-95).

11. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. P. atpažino R. V. kaip vyrą, nagrinėjamo įvykio dieną stovėjusį užsimojusį dešine ranka, kuomet ant suoliuko gulėjo kitas vyras ir prašė jo nemušti (T. 2, b. l. 101-106).

12. Specialistas, apžiūrėjęs V. M. kūną ir medicininius dokumentus, nustatė, kad V. M. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje ir dešiniame žaste, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais 2021 m. birželio 13 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrukdymu. V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (T. 1, b. l. 131-132).

13. Specialistas, apžiūrėjęs I. Z. kūną ir medicininius dokumentus, nustatė, kad I. Z. padaryti dešiniųjų VI - VII šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva dešiniame šone. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio (T. 2, b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas pažymi, kad R. V. ir R. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – V. M., I. Z., E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas metu gauti duomenys, specialistų tyrimų metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 23 val. kavinės „Pica Max“, esančios Rygos g. 8, Vilniuje, terasoje R. V. ir R. Ž., veikdami kartu, kavinės lankytojų akivaizdoje sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių V. M. į krūtinės, dešinės rankos ir veido sritis, padarydami V. M. poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje ir dešiniame žaste, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Ž. pastūmė I. Z., kuriai nukritus ant žemės spyrė jai vieną kartą į dešinės pusės krūtinės sritį, padarydamas I. Z. dešiniųjų VI- VII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva dešiniame šone, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

15. R. V. ir R. Ž. smūgiavo V. M., tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą. R. V. ir R. Ž. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, dėl tokių R. V. ir R. Ž. veiksmų buvo sukeltas nesaugumo jausmas aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi R. V. ir R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

16. Minėta, kad R. Ž. pastūmė I. Z. ir, pastarajai parkritus, spyrė jai į dešinės pusės krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė I. Z. sveikatą. R. Ž. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, dėl tokių R. Ž. veiksmų buvo sukeltas nesaugumo jausmas aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

17. Teisiamojo posėdžio metu R. V. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau teismo vertinimu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. nėra teisinio pagrindo. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

18. Nors R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino nukentėjusiajam 675 eurus padarytos žalos, dėl likusios dalies žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą, susitaikė su nukentėjusiuoju V. M., tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad R. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-165/2007 R. V. buvo nuteistas už tai, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu tyčia peiliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvą, dėl ko nukentėjusysis vietoje mirė. Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad tąkart konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, t. y. kaltinamajam esant kavinėje ir kilus konfliktui su kitais kavinės lankytojais. R. V. paskirtą bausmę atliko 2016 m. m. vasario 3 d. (buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro po jo lygtinio paleidimo), tačiau tais pačiais metais vėl padarė smurtinį nusikaltimą: 2016 m. spalio 4 d. viešoje vietoje – Vilniaus oro uoste įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje kilus konfliktui dėl neva netinkamoje vietoje pastatytos transporto priemonės, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam galva smūgį šiam į veidą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2019 m. birželio 11 d., tačiau R. V. praėjus dviem metams nusikalto vėl: nusikaltimas padarytas panašiomis aplinkybėmis. Minėti faktai neleidžia daryti išvados, kad R. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos, R. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, tačiau teismo vertinimu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ž. nėra teisinio pagrindo. Minėta, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 12 d. nutarimu R. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. Ž. padarė 2021 m. birželio 13 d., t. y. nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjus ketveriems metams, taigi R. Ž. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

20. R. V. ir R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje už kurios padarymą gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. R. Ž. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

21. Spręsdamas dėl R. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). R. V. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (T. 3, b. l. 58-63, teistumas neišnykęs), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad R. V. yra recidyvistas, o tai yra R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. V. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (T. 3, b. l. 64), dirba. Atsižvelgęs į pasikartojantį R. V. nusikalstamų veikų modelį (smurtiniai nusikaltimai), teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. V. skiriant laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su R. V. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant kiek ilgesnį už šios bausmės vidurkį – vienerius metus ir šešis mėnesius, įpareigojant R. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

22. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. V. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – šešiais mėnesiais ir R. V. skirtina galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

23. Spręsdamas dėl R. Ž. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. Ž. neteistas (T. 3, b. l. 27-29), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (T. 3, b. l. 10-27). R. Ž. dirba, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skyrus švelniausios rūšies bausmę, kurią atlikti nereikalingas nuteistojo sutikimas – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų, o už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą, nustatant ilgesnį už minimalų – vienerius metus.

24. Kadangi R. Ž. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, R. Ž. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, ir R. Ž. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

25. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir R. Ž. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

26. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė pretenzijų R. Ž. neturintys, R. Ž. nurodė dėl savo veiksmų besigailintis, atsiprašė nukentėjusiųjų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą, o nukentėjusiajai I. Z. – dalį žalos bei dėl dalies žalos atlyginimo sudarė susitarimą, jis dirba, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant R. Ž. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką R. Ž. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, įpareigojant R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Civiliniai ieškiniai

27. Šio baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 160,49 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. V. ir R. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 70-75).

28. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu R. Ž. Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo 160,49 eurų (T. 4, b. l. 47), taigi, įvertinus tai, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala šiuo metu yra atlyginta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

29. Šio baudžiamojo proceso metu V. M. pareiškė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. V. ir R. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos (T. 1, b. l. 133-135).

30. Vertindamas V. M. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu R. V. V. M. pervedė 675 eurus žalos atlyginimo (T. 4, b. l. 57), o 2022 m. vasario 3 d. R. Ž. ir V. M. susitaikymo protokole nurodyta, kad šalys susitarė, jog V. M. padarytą neturtinę žalą sudaro 600 eurų, taip pat 75 eurai už advokato pagalbą, o V. M. atsisako savo ieškinio reikalavimo dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei pretenzijų R. Ž. neturi (T. 4, b. l. 46). BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, procesas dėl V. M. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

31. Šio baudžiamojo proceso metu I. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl R. V. ir R. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos 200 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos (T. 2, b. l. 25-27).

32. Vertindamas I. Z. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 3 d. R. Ž. ir I. Z. susitaikymo protokole nurodyta, kad R. Ž. įsipareigojo I. Z. atlyginti 2 686,95 žalos, o I. Z. atsisakė savo ieškinio reikalavimo dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei pretenzijų R. Ž. neturi (T. 4, b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, kad I. Z. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, procesas dėl I. Z. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

33. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 3, b. 1. 96-98), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

34. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 3, b. 1. 50-52), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – šešiais mėnesiais ir R. V. skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. V. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Pripažinti R. Ž. (R. Ž.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti R. Ž. (R. Ž.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą.

Bausmes subendrinti jas apimant ir R. Ž. (R. Ž.) skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir R. Ž. (R. Ž.) skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Ž. (R. Ž.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Procesus dėl V. M. ir I. Z. pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Išaiškinti R. V., kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Ž. (R. Ž.), kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.