Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria jai pratęsta paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutartimi, M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir jai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Teismas minėta nutartimi įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos direktorius teikimu prašė, Kauno apylinkės teismą pratęsti M. K. taikomą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus teikimą tenkino ir M. K. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsė.

Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi pareiškėja M. K. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo. Skunde nurodė, jog teismas ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pratęsė be teisinio pagrindo, neatsižvelgdamas į realią situaciją ir jos faktinę sveikatos būklę. Pareiškėjos teigimu, teisme dalyvavusi poliklinikos atstovė suklaidino teismą ir kitus proceso dalyvius teigdama, jog M. K. negeria jai paskirtų, todėl jai buvo savaiminiai pablogėjimai. Pareiškėja pabrėžė, kad labai atsakingai žiūri į savo sveikatą, yra jauna, nori gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl reguliariai geria vaistus, nuolat lankosi dienos stacionare, bendrauja su psichologe, dalyvauja jai paskirtose realaksacijos užsiėmimuose. Pareiškėjos įsitikinimu, jos sveikata dabar yra gera.

Pareiškėjos nuomone, teismo padaryta išvada, kad jos psichinė sveikatos būklė per šios priemonės taikymo laikotarpį esmingai nepasikeitė yra nepagrįsta jokiais neabejotinais įrodymais. Nutartyje konstatuota, jog M. K. psichikos būsena tvarkinga, orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi, mąstymo tempas adekvatus, nuotaika eutiminė ir t.t. Todėl pareiškėjos įsitikinimu, pratęsti jai paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis dėl jos sveikatos būklės nebuvo jokio būtinumo.

Pareiškėjos M. K. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, visą teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi pagrįstai M. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jos skundą nėra jokio pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. LR BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvados Nr. 8-2-546 matyti, kad M. K. 1999 m. vasario 14 d. - 1999 m. kovo 10 d. pirmą kartą gydyta viešosios įstaigos Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje. Nustatyta diagnozė - adaptacijos sutrikimai (vyraujant mišriam emocijų ir elgesio sutrikimui); asmenybės bruožų akcentavimas; buvęs savęs žalojimas. Ambulatoriškai nesigydė. 2004 m. vasario 28d. - 2004 m. kovo 12 d. gydyta dėl neadekvataus, agresyvaus elgesio. Diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Vėliau kelis kartus gydyta psichiatrinio profilio stacionaruose bei dienos stacionare dėl nuotaikų kaitos, pykčio protrūkių, neadekvataus, agresyvaus elgesio. Ambulatorinio gydymo bei stebėjimo metu 2014 m. liepos 4 d. - 2014 m. liepos 14 d. gydyta dėl nesutarimų su motina, seserimi, broliu; nepastovios nuotaikos, nepasitikėjimu žmonėmis, pykčio. Taip pat 2015 m. birželio 10 d. - 2015 m. liepos 23 d. gydyta dėl nuotaikų kaitos, didelio dirglumo, nemigos, nesutarimų su motina. 2015 m. rugsėjo 28 d. - 2015 m. lapkričio 6 d. gydyta dėl nuotaikų kaitos, pykčio protrūkių, padidinto dirglumo. Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą lankėsi reguliariai. Psichikos būsena: tvarkinga. Orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi. Mąstymas pagal turinį rezonuojantis. Mąstymo tempas adekvatus. Nuotaika eutiminė. Emocijos nepakankamos. Demonstratyvi, manieringa, gynybiška. Dėmesio koncentracija pakankama. Vidinis nerimas. Įtampa sumažėjusi. Atmintis nesutrikusi, impulsų kontrolė pakankama. Suvokimo sutrikimų tyrimo metu nekonstatuota. Valia, interesai atitinka amžių, išsilavinimą, gyvenimo patirtį. Kontaktas pakankamas. Kritika normali. Pas socialinį darbuotoją lankėsi reguliariai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gydytojų komisija pateikė išvadą, jog remiantis M. K. ligos pobūdžiu bei eiga (šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2)), bei tuo, jog išlieka nepakankama elgesio kontrolė ir socialinė adaptacija, pykčio protrūkiai, nuotaikų kaita, rekomenduojama M. K. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsti.

LR BPK 405 str. 3 d. 3 p. nurodyta, kad teismas gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta pagrindas taikyti tokią priemonę. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad M. K. priverstinio gydymo nutraukimas, kaip ji prašo savo skunde užtikrintų priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis LR BPK 405 straipsniu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad M. K. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

Skunde nurodytas argumentas, kad vaistus vartoja tinkamai ir laiku, yra deklaratyvus, kadangi Kauno apylinkės teismo posėdžio metu teismo posėdžio metų poliklinikos atstovė nurodė priešingai, kad pacientė negeria vaistų, buvo savaiminiai pablogėjimai, buvo stacionarizuota (t. 2 b.l. 83). Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad ji labai atsakingai žiūri į savo sveikatą, yra jauna, nori gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl reguliariai geria vaistus, nuolat lankosi dienos stacionare, bendrauja su psichologe, dalyvauja jai paskirtose realaksacijos užsiėmimuose, nepaneigia gydytojų komisijos išvados ir joje nustatytų priežasčių, dėl kurių priverstinis gydymas šiuo metu yra būtinas.

Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą M. K. toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę. Pagrindų kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.