Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Olgai Vaičiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Išvadoje nurodyta, kad D. M. turi du vaikus: K. N., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl D. M. ir R. N. santuokos nutraukimo. Vaikas K. N. gyvena su tėvu. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. negyvena kartu su R. N. ir duktė gimė jai gyvenant kartu su R. K.. Atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, todėl teikia ieškinį, ginčydama R. N. tėvystę. Ieškovė gyvena ir augina vaiką kartu su biologiniu vaiko tėvu R. K.. Atsakovas niekada nelaikė savęs K. N. tėvu, nėra jos matęs, pripažinęs, neteikė vaikui išlaikymo. Šeimoje vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad į teismą kreipėsi siekdama nuginčyti tėvystę, jog jos sutuoktinis R. N. nėra jos dukters K. N. tėvas. Daugiau nei trejus metus su sutuoktiniu negyvena. 2018 m. birželio 24 d. susipažino su R. K., po savaitės pradėjo kartu gyventi. Būdama neišsituokusi su atsakovu, su draugu R. K. susilaukė vaiko K., gimusios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji gyvena su dukters tėvu, jis išlaiko vaiką. Pradėta santuokos nutraukimo byla, vyksta ginčas su atsakovu dėl jų bendro vaiko. R. K. sutinka geruoju pripažinti dukters tėvystę. Atsakovas jos dukters K. niekada nelankė ir išlaikymo neteikia, nes jis nėra vaiko tėvas. Negyvendami kartu, intymių santykių su atsakovu neturėjo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Olga Vaičiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė. Atvykęs į skyrių, R. K. pripažino, kad jis yra vaiko tėvas ir vaiko neatsisako. Buvo pasisiūlęs atvykti į posėdį, bet skyrius rekomendavo nevykti, nes nagrinėjama ne tėvystės nustatymo byla. Yra pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę ir palikti galimybę ją nustatyti, kad tikrasis tėvas galėtų pripažinti save dukters K. tėvu. Šalių šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, nes vyksta teisminiai procesai. Informacijos apie vaikų teisių pažeidimus šeimose neturi. Institucija domėsis šeima, kol bus nustatyta K. tėvystė. Ieškinys turėtų būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų – gimimo įrašo – nustatyta, kad K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina įrašyta ieškovė D. M., tėvu – atsakovas R. N.; iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. N. ir D. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje gimė sūnus K. N.; nuo 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4070-457/2019 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo prašoma nutraukti šalių D. M. ir R. N. santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. N., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš vaiko tėvo R. N. išlaikymą vaikui K. N. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus; iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2019 m. birželio 28 d. pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovės D. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimą sudaro du jos vaikai: K. N., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. N., gimęs (duomenys neskelbtini).

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, jis turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kuri įtvirtina, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010).

Ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimais ir institucijos išvada teismo posėdyje bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad atsakovas R. N. negali būti ir nėra K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nes R. N. su K. N. motina, ieškove D. M., santuokoje trejus metus kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda ir nepalaiko su ja jokių artimų šeiminių santykių, nepilnamečio vaiko K. N. nuo pat gimimo neaugina, neišlaiko ir ja nesidomi, nesirūpina. K. N. gimė D. M. gyvenant su trečiuoju asmeniu R. K., kuris laiko save vaiko biologiniu tėvu ir vaiką augina, prižiūri ir išlaiko nuo pat gimimo bei laiko jį savo vaiku.

Pažymėtina, kad emocinis ryšys tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko K. N. nėra susiformavęs, nes mažametis vaikas yra 4 mėnesių amžiaus, auginamas tikrojo tėvo, jo socialiniai – emociniai ryšiai šiuo metu tik pradeda formuotis, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, jog tėvystės nuginčijimas geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra visiškai pagrįstas, tenkintinas, t. y. nustatytina, kad atsakovas R. N. nėra nepilnamečio vaiko K. N. biologinis tėvas.

Teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą. Tuo pagrindu kaip neatitinkantys tikrovės panaikintini duomenys K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad R. N. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę, ieškovei D. M. išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.142 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, jog nuginčijus tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, jo nuorašas elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųstinas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 straipsnio 3 dalis, CPK 399 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes jai, vadovaujantis 2019 m. gegužės 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1337-8862 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiam vaikui K. N., rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymos matyti, kad tarnyba byloje patyrė 198,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir šalių procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, susilaukė vaiko su kitu vyru, ir negalint teisme išnagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylos dėl pačios ieškovės kaltės, ji inicijavo kitą civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu, teismo procesas buvo trumpas ir operatyvus. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas savo elgesiu bylinėjimosi išlaidų nepadidino. Be to, atsakovas yra nedirbantis, vienas augina ir išlaiko šalių nepilnametį vaiką, ieškovė prie jo išlaikymo neprisideda. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo valstybei šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, apsunkintų atsakovo vieno auginančio ir išlaikančio šalių nepilnametį vaiką turtinę padėtį, todėl žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės nei nurodytos 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, todėl dėl jų priteisimo iš atsakovo nespręsta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Panaikinti nepilnametės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), padarytame (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, esančius duomenis apie tėvą R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti ieškovei D. M., kad jai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Nuginčijus tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.