- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- I-2946-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01534-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 900 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. iš Alytaus PN, kur atlieką bausmę, buvo nuvežtas į LAVL ir laikomas ten iki 2018 m. vasario 23 d. Atvykus į LAVL, kratos metu, iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai (kava, arbata, šokoladas, sausainiai) bei lagaminas, kuriame pareiškėjas laikė savo asmeninius leidžiamus turėti daiktus. Kadangi minėtus maisto produktus vėliau buvo leista įsigyti LAVL parduotuvėje, tai reiškia, jog jie yra leidžiami turėti gydytojo ir neteisėtai buvo iš pareiškėjo atimti. Atėmę lagaminą pareigūnai leido asmeninius daiktus neštis į palatą celofaniniuose maišiukuose. Pareiškėjo nuomone, lagaminas buvo paimtas taip pat nepagrįstai, nes jo svoris su daiktais neviršijo 10 kg.
Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad užbaigus gydymą, 2018 m. vasario 23 d. jis buvo etapuotas ne į Alytaus PN, o į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas iki 2018 m. kovo 26 d., nors iš LAVL į Alytaus PN buvo vykdomi ir tiesioginiai etapavimai. Pabrėžė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje įstaigoje, tačiau, nors ir turėdamas sveikatos problemų, buvo kalinamas Lukiškių TI-K sunkesnėmis sąlygomis karantino kameroje. Paprašęs geresnių sąlygų, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą tokią pačią kamerą, kurioje buvo laikomas dar vienas asmuo, taigi laikymo sąlygos buvo dar labiau pablogintos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam bausmę skirta atlikti pataisos namuose, kur nuteistieji turi daug daugiau teisių, jiems taikomas daug lengvesnis režimas bei geresnės gyvenimo sąlygos. Atkreipė dėmesį, jog ir teisės aktuose nustatyta, kad kalinant asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, jiems turi būti suteiktos geresnės sąlygos. Pasak pareiškėjo, šių perteklinių suvaržymų jis nebūtų patyręs, jei iš LAVL būtų buvęs tiesiogiai etapuotas į Alytaus PN.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2001 m. yra infekuotas ŽIV ir nuo 2013 m. šios ligos gydymui jam paskirti 2 rūšių vaistai, kuriuos turės vartoti visą gyvenimą ir kurių vartojimo negalima nutraukti. Pabrėžė, kad vaistus vartoja kasdien 2 kartus per dieną, tačiau Lukiškių TI-K jam vaistai nebuvo išduoti, nors atvykęs į Lukiškių TI-K jis iškart slaugytojai nurodė, kad kasdien turi vartoti gyvybiškai svarbius vaistus. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K paaiškino, kad vaistų neskirs, nes pareiškėjas atvyko tik tranzitu, jo asmens byla supakuota ir nėra žinoma, kokie vaistai pareiškėjui paskirti, nors, anot pareiškėjo, Lukiškių TI-K personalas turėjo žinoti, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis jis geria, nes anksčiau pareiškėjas yra atlikinėjęs bausmę ir Lukiškių TI-K. Pasak pareiškėjo, būtinų vaistų jis negavo ir 2018 m. vasario 26 d. atvykęs į Alytaus PN ir vaistai jam buvo išduoti tik 2018 m. vasario 27 d. Pareiškėjas paaiškino, kad negavęs vaistų jis labai išgyveno dėl pavojaus savo gyvybei.
Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų pažeidimų jis buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jam turi būti atlyginama neturtinė žala.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–27). Paaiškino, kad, pareiškėjui atvykus į LAVL, buvo atlikta visuminė asmens krata ir surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas ir asmens kratos protokolas. Kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, paimti saugoti (juoda striukė, juodos kelnės, viršus mėlynas, megztinis pilkas, barzdaskutė, MP3, ausinukai) bei nurodyti asmeniniai daiktai, kuriuos jis pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių (juodi kedai, laikrodis). Iš kvito įrašų matyti, kad lagaminas (sportinis krepšys) ir maisto produktai paimti nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Protokole atliktas įrašas, kad pareiškėjas reikalauja grąžinti iš jo paimtą barzdaskutę. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, išvykdamas iš Ligoninės, jokių pretenzijų neturėjo. Taip pat paaiškino, kad į LAVL atvykusiems pacientams, esant poreikiui, yra išduodami maišeliai, kuriuose pacientai gali persinešti turimus daiktus į gydomąjį skyrių. LAVL nuomone, maišeliai naudojami daiktams laikyti, siekiant juos pernešti ar tiesiog laikyti, ir tai suprantama kaip buitį palengvinanti priemonė, todėl nesutinka su pareiškėju, kad buityje naudojami maišeliai daiktams susidėti žemino pareiškėją ar buvo naudojami turint tikslų jį sumenkinti.
LAVL nurodė, jog jos paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, todėl, išrašydamas pacientą iš LAVL gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo paciento išrašymo pažymą, kuri užregistruojama pacientų išrašymo pažymų registre ir perduodama Įskaitos skyriui, kuris rengia dokumentus pacientui konvojuoti. Į LAVL atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) pagal VST vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Pažymėjo, kad tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus PN vykdomas trečiadieniais, o į Lukiškių TI-K – trečiadieniais ir penktadieniais, iš kur toliau vykdomas suimtųjų / nuteistųjų grąžinimas planiniu konvojumi į savo laisvės atėmimo įstaigas. Pabrėžė, jog LAVL pacientai į gydomuosius skyrius ir juose įrengtas kamerų tipo patalpas yra skirstomi laikantis įstatymų nuostatų kartu nepažeidžiant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų dėl pacientų izoliavimo pagal medicinines indikacijas. Suimtųjų ir nuteistųjų kaita LAVL yra didelė, todėl laikantis skirstymo / izoliavimo reikalavimų ir nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančios minimalios ploto normos, dažnai visos gydomosios kameros yra užimtos. Kai pacientams suteikiamos visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir nėra indikacijų toliau tokių asmenų laikyti ligoninėje, jie iš šios įstaigos yra išrašomi. Išrašyti iš LAVL suimtieji ir nuteistieji netenka paciento statuso, todėl jų laikymas LAVL be jokio teisinio pagrindo yra nepagrįstas, juo labiau neteisingas kitų pacientų atžvilgiu, kuriems iš tikrųjų reikalingas gydymas ir vieta šioje įstaigoje, todėl, išrašius pacientus, nedelsiant rengiami dokumentai jiems grąžinti į laisvės atėmimo vietas artimiausiu numatomu konvojavimo maršrutu. Pagerėjus pareiškėjo būklei ir paskyrus medikamentinį gydymą vaistais, jis 2018 m. vasario 23 d. išrašytas iš LAVL, toliau jo laikyti ligoninėje nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl 2018 m. vasario 23 d. (penktadienį) planiniu VST konvojumi per Lukiškių TI-K tranzitu pareiškėjas grąžintas į Alytaus PN. LAVL manymu, jos darbuotojai, organizuodami pareiškėjo konvojavimą (grąžinimą) tranzitu per Lukiškių TI-K į Alytaus PN, vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti LAVL administracijos neteisėtus veiksmus.
LAVL pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atliko ne pareiškėjo laikymo kalėjimo režimu, o tardymo izoliatoriaus funkciją, per kurį jis buvo grąžinamas į savo laisvės atėmimo vietą. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje. Atkreipė dėmesį, jog LAVL visi suimtieji ir nuteistieji (išskyrus Ūkio aptarnavimo būriui priklausantys nuteistieji, kurie palikti atlikti įvairius ūkio darbus) yra laikomi rakinamose kamerose, todėl pareiškėjui net ir likus LAVL laukti konvojavimo tiesioginiu maršrutu į Alytaus PN, jis būtų laikomas rakinamoje kamerų tipo patalpoje jam paskirto nuteistojo režimo sąlygomis, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas karantino kameroje 3 paras sunkesnėmis / prastesnėmis sąlygomis, yra niekuo nepagrįsti. Pabrėžė, jog pareiškėjas savo skunde tik abstrakčiai nurodo, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių lyginant su kalėjimo režimo sąlygomis laikomais nuteistaisiais, tačiau niekaip nedetalizuoja, nepateikia jokių duomenų apie tai, jog buvo realiai apribotos jo turimos nuteistojo bendrosios ir specialiosios teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo, todėl objektyvaus pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą nėra.
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–39). Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, į ką konkrečiai kreipėsi dėl vaistų išdavimo ir nepagrindžia skunde išdėstytų motyvų. Be to, ginčui dėl sveikatai padarytos žalos, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Alytaus PN atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15). Nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų sąlygų LAVL, Lukiškių TI-K ir Alytaus PN.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, jog neturtinę žalą, pareiškėjas, be kita ko, kildina iš LAVL netinkamai suorganizuoto pareiškėjo konvojavimo bei atliktos kratos, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai bei lagaminas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punktą priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – ir LAVL vidaus tvarkos taisyklės) 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.
Visų pirma teismas pažymi, kad pareiškėjas visiškai neargumentavo, kokios neigiamos pasekmės, sudarančios pagrindą atlyginti neturtinę žalą, jam kilo dėl galimai neteisėtai paimtų daiktų. Be to, į byla pateiktame perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. vasario 14 d. kvite Nr. PS-2674 (b. l. 31) ir LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. vasario 14 d. protokole Nr. PS-2654 (b. l. 29) nėra jokių duomenų apie pareiškėjo turėtus ir iš jo paimtus maisto produktus ar lagaminą. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek minėtas kvitas, tiek kratos protokolas pasirašyti pareiškėjo. Protokole pareiškėjas išreiškė vienintelę pretenziją – prašymą grąžinti jam barzdaskutę. Pasirašydamas kratos protokolą pareiškėjas patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai apie iš jo neteistai paimtus maisto produktus ir lagaminą atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat mano, kad LAVL netinkamai organizavo jo konvojavimą atgal į Alytaus PN. LAVL vidaus tvarkos taisyklių 34 punkte nustatyta, kad išrašydamas pacientą iš Ligoninės gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo paciento išrašymo pažymą, kuri užregistruojama pacientų išrašymo pažymų registre ir perduodama Įskaitos skyriui. Gavęs šią pažymą Įskaitos skyrius rengia dokumentus paciento konvojavimui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas iš LAVL išrašytas 2018 m. vasario 23 d. (penktadienį). Pagal VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintus konvojavimo maršrutus (b. l. 32–35), tiesioginis planinis konvojavimas iš LAVL į Alytaus PN vykdomas tik trečiadieniais, o penktadieniais iš LAVL planinis konvojus vykdomas tik į Lukiškių TI-K. Kadangi pareiškėjas iš LAVL buvo išrašytas 2018 m. vasario 23 d., nebebuvo jokio teisinio pagrindo toliau laikyti jį šioje gydymo įstaigoje, todėl pareiškėjas pagrįstai iš LAVL išvežtas jo išrašymo dieną vykdomu planiniu konvojumi. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 9.3 punkte kaip vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra įtvirtintas suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 118 punktą tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti nuvežtas į Lukiškių TI-K, nes bausmę atlikti jam paskirta Alytaus PN, ginčo situacijoje atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo teiginius, jog Lukiškių TI-K jis buvo laikomas sunkesnėmis sąlygomis nei Alytaus PN. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodo konkrečių sąlygų, kurios jam buvo pablogintos, o pats faktas, kad pareiškėjas buvo tranzitu atvežtas į Lukiškių TI-K, nesudaro pagrindo teigti, jog jam buvo taikomas griežtesnis režimas. Kaip teisingai nurodo LAVL, nuteistųjų teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteiktų teisių apribojimo Lukiškių TI-K fakto, taigi teismas neturi pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo teises šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos prašo ir dėl neišduotų vaistų Lukiškių TI-K bei Alytaus PN. Minėtų laisvės atėmimo įstaigų nuomone, ši pareiškėjo skundo dalis teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nors Alytaus PN ir Lukiškių TI-K teisingai pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, tačiau, šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde pabrėžė, kad kreipiasi ne dėl žalos sveikatai, bet dėl kalinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, minėta pareiškėjo skundo dalis teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui yra paskirti visą gyvenimą vartoti vaistai „Caletra“ ir „Kivexa“ (veiklioji medžiaga Abacavirum), kurių vartojimo nutraukti negalima (b. l. 6). Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K šių vaistų jam neišdavė 2018 m. vasario 23–25 d., o Alytaus PN – 2018 m. vasario 26 d., dėl to pareiškėjas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nei Lukiškių TI-K, nei Alytaus PN šių pareiškėjo nusiskundimų nepaneigė. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Taigi Lukiškių TI-K ir Alytaus PN nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su vaistų neišdavimu, pažeidimai laikomi nustatytais.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad 2018 m. vasario 23–26 d. dėl pareiškėjui neišduotų vaistų, kurių vartojimo nutraukti negalima, pareiškėjui galėjo kilti tam tikri nepatogumai, neigiami išgyvenimai, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, įvertinęs kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 90 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, – 30 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, šios sumos laikytinos pagrįstomis ir adekvačiomis dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Pareiškėjo prašoma suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, be to, pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašomos priteisti sumos apskaičiavimo pagrįstumą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 7), o teisme byla iškelta 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi (b. l. 8). Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus patais namų, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.