Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-264-319/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
1-264-319/2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-2-00034-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
Ž. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-264-319 /2012Teisminio proceso Nr. 1-52-2-00034-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; (S) 1.1.6.3; 2.3.6.4.6
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nukentėjusiajai J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. K., gim. 1990 m. kovo 20 d. Alytuje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

kad kaltinamasis Ž. K., 2012 m. vasario mėn. 22 d. apie 15³⁰ val., Varėnos g. 29-404, Alytuje, J. M. priklausančiame bute, žodinio konflikto metu, pykčio pasėkoje, sugriebė nukentėjusiajai J. M. už kaklo, dėl ko pastaroji atsiklaupė ant žemės, po to trenkė rankos delnu jai per kairį žandą ir stumė, dėl ko ji atsitrenkė į stalą, toliau, tęsdamas savo veiką, sugriebė ją už drabužių ties kaklu, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių srityse ir galvos sumušimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė, kartu augina mažametį vaiką. Minėtu laiku jis nuėjo pas J. M. į namus. Tuo metu pas ją buvo atėjusi draugė E. M.. J. M. jo paprašė pažiūrėti sūnų, nes ji ruošėsi eiti į vairavimo kursus. Būtent dėl vaiko priežiūros kilo konfliktas, jie apsistumdė. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai sudavė smūgį ranka per pakaušį, galimai galėjo pataikyti ir į veidą, ją stumdė, buvo sugriebęs už drabužių. Dėl padarytų veiksmų gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė.

Nukentėjusioji J. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus dėl konflikto kilimo ir dėl smurto prieš ją panaudojimo. Nurodė, kad šiuo metu su mažamečiu sūnumi gyvena pas kaltinamąjį namuose, kaltinamasis prieš ją nesmurtauja, su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Liudytoja E. M. taip pat patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus nurodydama, kad vykusio tarp jų konflikto metu ji buvo minėtame bute, matė, kaip kaltinamasis vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą ar tai į pakaušį, stumdė nukentėjusiąją. Konfliktas vyko dėl jų kūdikio priežiūros.

Iš protokolo – pareiškimo (b.l. 7) matyti, kad nukentėjusioji J. M. vasario 22 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydama, kad ją sumušė Ž. K..

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 8) matyti, kad iš Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad kreipėsi J. M., kurią 2012-02-22 apie 15 val. 30 min. sumušė Ž. K..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 203/12 (06) konstatuota, kad J. M. nustatyta poodinės kraujosruvos abejų kelių sąnarių srityse, galvos sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. minėtu laiku ir aplinkybėmis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą - tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai per veidą stumdė ją, dėl ko ji buvo parkitusi ant grindų ir tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai ji jautė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, nes ši veika, kaip savo nutarime nurodė prokuroras (b.l. 2) priskiriama prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, nes veika padaryta artimoje aplinkoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. M. pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, nurodė, kad šiuo metu jis prižiūri vaiką, gyvena pas jį kaime, santykiai geri, smurto nenaudoja. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11str. 3 d.), prisipažino jį padaręs, nukentėjusioji su juo susitaikė. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nėra. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, pirmiau neteistas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Esant tokių aplinkybių visumai teismui yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti Ž. K., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas