Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo D. B. atstovui Mariui Grucei, atsakovų I. K., V. K. atstovui advokatui Andžejui Seliavai, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. A. M. ir V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovams I. K., V. K., P. A. ir O. A. dėl leidimo (teisės pripažinimo) atlikti rekonstravimo darbus, trečiasis asmuo byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės.

20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2021 m. rugpjūčio 6 d. atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1618. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad ,,statinio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo vieno buto namo) viduje, pirmame aukšte atlikti sekantys pertvarkymai: - panaikinta buvusi garažo prieduobė , t. y. įrengta betoninė perdanga, apie 3 m² ploto ; - panaikintas buvęs baseinas t. y. įrengta apie 12 m2 ploto betoninė perdanga tuo išlyginant visas pirmojo aukšto grindis; - panaikintos kelios nelaikančios pertvaros bei įrengtos naujos (karkasinės iš gipsokartoninių plokščių). Statinio un. Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo vieno buto namo) viduje, rūsyje atlikti sekantys pertvarkymai: - patalpoje kur buvo baseino grindys įgilinta iki H= 2,915 m, dalies patalpos aukštis likęs H=1,79 m, įrengtas „tunelis“ inžinerinėms komunikacijoms valdyti; - įrengtos betoninės grindys, sienos aptaisytos gipsokartoninėmis plokštėmis; - kapitalinėje sienoje buvusi praėjimo anga užmūryta, įrengta nauja anga 0,85 m pločio; - patalpos įgilinimas H= 2,91 m; - panaikintos buvę nelaikančios pertvaros, rūsio sienos aptaisytos gipsokartoninių plokščių atitvaromis; - laiptai į rūsį pertvarkomi: įrengtos naujos laiptų konstrukcijos; - visos rūsio išorinės atitvaros (laikančiosios sienos su pamatais) aptaisytos gipsokartoninių plokščių karkasais. - rūsio patalpa schemoje nurodyta R-2 įgilinta apie 1,16 m; - rūsio patalpa schemoje nurodyta R-1 įgilinta apie 1,16 m; - rūsio patalpa schemoje nurodyta R-3 įgilinta apie 0,34 m“.

Dėl ginčo esmės

26. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punktą, sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai – tai gyvenamieji pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Ieškovo ir atsakovų gyvenamieji namai atitinka šią pastatų sampratą, dėl to byloje ginčo nėra. Taigi, ieškovas, atlikdamas rekonstravimo darbus, turėjo turėti aukščiau nurodytus dokumentus, tame tarpe ir šioje byloje atsakovais įtrauktų atsakovų sutikimus. Dėl to byloje ginčo taipogi nėra.

28. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ detalizuojamos Statybos įstatymo [8.3] 27 ir 27¹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo [8.3] 28 straipsnyje, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo [8.3] 39 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Taigi, savavališkos statybos padariniai šalinami Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

30. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog įstatymas numato savavališkos statybos statytojui teisę tokias statybas įteisinti, esant aukščiau aptartoms sąlygoms. Įstatyminis reglamentavimas nenumato draudimo įteisinti savavališkas statybas, jei statytojas neginčijo Inspekcijos savavališkos statybos akto arba privalomojo nurodymo pašalinti savavališkas statybas. Todėl tai, kad ieškovas neginčijo jam Inspekcijos surašytus savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant byloje iškilusį ginčą.

31. Nagrinėjamu atveju Inspekcija konstatavo savavališkos statybos faktą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisindamas. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip minėta, ieškovui būtina gauti bendrasavininkų (atsakovų) sutikimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui teikiant ieškinį atsakovams I. K., V. K., P. A. ir O. A. sutikimo įteisinti savavališkas statybas nedavė. Taigi, civilinėje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo teisės į namo rekonstrukciją įgyvendinimo (ne)galimumo nesant atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai P. A. ir O. A. sudarė taikos sutartį su ieškovu, kuria pripažino ieškovo teisę, todėl šiuo sprendimu bus vertinamas ieškinio pagrįstumas kitų atsakovų (V. K. ir I. K.) atžvilgiu.

35. Teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šios dalies 1-9 punktuose numatytos institucijos: savivaldybės administracija; saugomų teritorijų direkcijos; Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos; Radiacinės saugos centras; susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą; Aplinkos apsaugos agentūra; Valstybinė energetikos reguliavimo taryba; inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus. Šios teisės normos 1-20 punktuose išvardinta, kokioje apimtyje atliekamas tikrinimas, tame tarpe, atliekamas ir projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.

36. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne ieškovo atliktų rekonstravimo darbų įteisinimo (kuri priskirta aukščiau minėtoms institucijoms), o teisės ieškovui pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be atskiro atsakovų sutikimo pripažinimo klausimas. Dėl šios priežasties atsakovų teikiami argumentai dėl ieškovo pateikto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams būtų aktualūs tik tokiu atveju, jei tai galėtų patvirtinti atsakovų, kaip bendrasavininkų, teisių pažeidimą, tačiau atsakovai to neįrodinėjo. Dėl šios priežasties teismas atsakovų argumentus, kad galimai projekto rengimo data yra kitokia, nei joje nurodyta, kad projekte nėra aiškinamojo rašto, laiko neturinčiais reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Kaip jau minėta, būtent atsakovai turi byloje įrodyti, kad ieškovo atlikti rekonstravimo darbai pažeidžia jų, kaip bendrasavininkų, teises, atitinkamai, jei jie mano, nurodyti, kokių statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinka ieškovo atlikti rekonstravimo darbai ir kaip tas neatitikimas pažeidžia jų teises (trukdo naudotis jiems priklausančiu gyvenamuoju namu ir pan.). Teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į klausimą Nr. 3, išdėstė, kokie pagrindiniai normatyviniai statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimai buvo padaryti atliekant rekonstravimo darbus. Teismas, įvertinęs jų pobūdį, sprendžia, kad tokie pažeidimai jokios reikšmės atsakovams įgyvendinant savo, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, teises, nepažeidžia.

37. Byloje ieškovo prašymu buvo atlikta statybos ekspertizė ir gautas teismo eksperto S. Z. 2023 m. balandžio 3 d. teismo ekspertizės aktas. Teismas ekspertui uždavė tokius klausimus: 1) ar atsakovų V. K. ir I. K. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 2020-05-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/20/29 ir 2022-06-07 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)-1 užfiksuotų lubų, sienų, grindų įtrūkimų ir sienų plyšių atsiradimą nulėmė ieškovo D. B. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikti rekonstravimo darbai (rūsio pamatų sutvirtinimas (įgilinimas)?; 2) jei į pirmą klausimą atsakymas teigiamas, ar dėl ieškovo atliktų statybos darbų atsiradę defektai gali ateityje padidėti, ar dėl minėtų ieškovo statybos darbų gali atsirasti kitų statinio defektų?; 3) ar pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti ieškovo statybos darbai buvo atlikti laikantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų? 4) ar pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai atitinka S. N. ind. Projektavimo įmonės darbo projekte „Rūsio, (duomenys neskelbtini)“ numatytus rekonstravimo projekto reikalavimus? Ar pagal ieškovo pateiktą byloje projektą turės būti atlikti papildomi darbai? Jei atsakymas teigiamas, kokie darbai turės būti atlikti, ar jie atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentų reikalavimus?

38. Ekspertizės akte į pirmą klausimą ekspertas pateikė atsakymą: „Teismo ekspertas daro išvadą, kad atsakovų V. K. ir I. K. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 2020-05-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/20/29 ir 2022-06-07 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)-1 užfiksuotų lubų, sienų, grindų įtrūkimų ir sienų plyšių atsiradimą nulėmė ne ieškovo D. B. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikti rekonstravimo darbai (rūsio pamatų sutvirtinimas (įgilinimas)). Teismo ekspertas daro išvadą, kad anksčiau išvardintuose protokole ir apžiūros akte užfiksuotų pažeidimų (defektų) atsiradimas – tai yra ilgalaikių procesų bei namo statybos/apdailos darbų vykdymo metu padarytų klaidų pasekmė ir šių pažeidimų atsiradimą nelėmė staigus ir netikėtas išorinis poveikis.“ Į antrą klausimą ekspertas pateikė atsakymą: „Teismo ekspertas daro išvadą, kad atsakovų vienbučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradę defektai nėra susiję su gretimame (ieškovo) name atliktais statybos (rekonstravimo) darbais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų namo pažeidimai būdingi atsirandantiems dėl tokių pastato konstrukcijų ir/ar jo dalių judėjimo/pasislinkimo, kurie pasireiškia per ilgalaikę pastato eksploataciją (tai yra ilgalaikių procesų pasekmė), todėl tinkamai neprižiūrint (neremontuojant) namą, atsiradę defektai ateityje gali didėti, taip pat gali atsirasti įtrūkimų (defektų) ir kituose vietose“.

41. Teismo eksperto duotų paaiškinimų pagrindu taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kokio stiprumo vibraciją galėjo sukelti ieškovo atlikti rekonstravimo darbai, nes, kaip paaiškino teismo ekspertas, vibracija statybos metu nebuvo išmatuota. Kita vertus, ekspertas detalizavo – jeigu vibracija iš tikrųjų buvo tiek didelė ir pradėjo skylinėti statinio konstrukcijos, kurios buvo tinkamai prižiūrėtos, tokiu atveju suskiltų pirmiausia langai. Jei pakako tik stuksenimo, kad prasidėtų plyšimas, tai įrodo, kad ne vibracija buvo didelė, o pastato būklė neatitiko atsargumo koeficiento. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovui atliekant darbus, pas atsakovus sienose įtrūkimai būtų galėję atsirasti dviem atvejais: pirma, kai buvo didelė vibracija, tačiau šiuo atveju rekonstravimo darbų metu vibracijos stiprumas nebuvo fiksuojamas, atitinkamai, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo darbų ir atsakovų name esančių defektų (pažymėtina, kad teismo ekspertas detaliai nurodė atsakovų name esančių defektų atsiradimo priežastis, kurių byloje pateikti įrodymai nepaneigia; žr. Sprendimo 39 punktą), be to, byloje duomenų, patvirtinančių, kad buvo suskilę atsakovų ar ieškovo langai, nėra; antra, jie galėjo atsirasti dėl paties namo netinkamai atliktų statybos darbų, tokiu atveju, kaip paaiškino ekspertas, įtrūkimai galėtų atsirasti net ir dėl nedidelio poveikio ieškovo name. Teismo ekspertas, teikdamas ekspertizės akte paaiškinimus dėl paveikslėliuose užfiksuotų atsakovų name defektų, yra nustatęs, kad kai kurie jų atsirado dėl paties namo statybos darbų netinkamumo (žr. Sprendimo 39 punktą). Kita vertus, ekspertas vibracijos įtakos įtrūkimams atsirasti paneigė tuo, kad nustatyti įtrūkimai atsirado dėl kitų priežasčių (žr. teismo eksperto akto 2 atsakymą). Teismo posėdžio metu ekspertas detalizavo, kad atsakovų (duomenys neskelbtini) ir I. K. name įtrūkimai atsirado dėl orų pokyčių, dėl mūro valkšnumo, dėl eksploatacijos, dėl drėgmės, dėl pastato judėjimo, dėl namo statybos eigoje padarytų technologinių pažeidimų. Teismo ekspertas, ištyręs įtrūkimų pobūdį, sprendė, jog jie atsirado įvairiais laikotarpiais ir laikui bėgant didėjo, jų daugėjo.

42. Teismo posėdžio metu analizuojant ieškovo atliktus darbus, įrengiant naujus laiptus, ekspertas paaiškino, kad pirmame aukšte pašalinus dalį perdangos (įrengus naujus laiptus), siena galėjo būti paveikta, tačiau jei siena „sveika“, mūras „sveikas“, pagal jo atliktus tyrimus, šie darbai negalėjo daryti jokio poveikio atsakovų namui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ties ekspertizės akte esančio 2.17 pav. (užfiksuoti eksperto apžiūrėti (duomenys neskelbtini), rūsio sienoje susiformavę įtrūkimai) ekspertas pateikė paaiškinimą, kad padarius zondažą pažeistoje vietoje, nustatyta, kad yra akivaizdžiai trapus betonas. Toks betono (cementinio skiedinio) silpnumas / trapumas būdingas, kai betonavimo darbai atliekami žiemos sąlygomis ir netinkamai vykdoma kietėjančio betono priežiūra, kuomet betonas dėl šių technologinių klaidų nepasiekia savo projektinio stiprumo, arba kai betone (ar cementiniame skiedinyje) yra per mažas rišamosios medžiagos ir vandens bei užpildų santykis (t. y. per mažai cemento). Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad betono trapumas galėjo nulemti sienų įtrūkimus. Tačiau nustatyta, kad ekspertas betono trapumą nustatė tik atsakovų rūsyje, bet mūro (aukštesniuose aukštuose) sienų sudėties jis netyrė, todėl šiuo atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pas atsakovus namo kituose aukštuose (ne rūsyje) nustatyti įtrūkimai atsirado dėl galimai netinkamai atliktų paties namo statybos darbų, kurių pasekmė yra trapus mūro betonas. Kita vertus, įvertinus eksperto akte išdėstytus paaiškinimus bei teismo posėdžio metu teiktus žodinius paaiškinimus, negalima konstatuoti, kad atsakovų name esantys įtrūkimai atsirado dėl ieškovo atliktų rekonstravimo darbų. Priešingai, teismo ekspertas nustatė, kad įtrūkimai, pavaizduoti 2.14 pav., atsirado įvairiu laikotarpiu ir atsakovams netinkamai prižiūrint namą. Pačiame ekspertizės akte ekspertas nurodė kitokias įtrūkimų atsiradimo priežastis. Duomenų, kurie galėtų paneigti šias teismo eksperto išvadas, byloje nėra. Atsakovai pateikė kartu su atsiliepimu 2022 m. birželio 7 d. MB „Stabili konstrukcija“ statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini)-1, tačiau šis įrodymas negali paneigti eksperto išvadų ir patvirtinti atsakovų teiginių, kad name esantys defektai yra ieškovo atliktų darbų, kuriuos siekiama įteisinti, pasekmė. Pažymėtina, kad statinio apžiūros akte nurodyta, jog įtrūkimai galimai yra atsiradę dėl ieškovo atliktų 2020 m.-2021 m. statybos darbų. Naudojamas žodis „galimai“ suponuoja išvadą, kad tai tėra prielaida. Tai patvirtina ir akte pateikta rekomendacija – deformacijų atsiradimo priežastims nustatyti rekomenduojama atlikti dalinę statinio ekspertizę. Šiame akte taip pat nurodyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. ant sienos ties išėjimo į trečio aukšto balkono sąrama sumontuoti popieriniai žymekliai, apžiūros metu žymekliai plyšę, darytina išvada, kad trūkiai plečiasi. Pats aktas surašytas 2022 metais. Iš akto turinio ir kitų atsakovų pateiktų duomenų negalima nustatyti, kas 2020 m. sumontavo žymeklius. Byloje nėra duomenų, kad šie žymekliai buvo sumontuoti nurodytą dieną. Todėl teismas tokiais duomenimis vadovautis negali. Kita vertus, ekspertas ekspertizės akte dėl užfiksuotų ant sienos ties išėjimo durų į trečio aukšto balkoną uždėtų žymenų pateikė paaiškinimą, kad ši siena nėra laikančioji, atremta į antro aukšto perdangos plokštę ir jokios papildomos apkrovos (išskyrus savo svorį nelaiko), todėl toks mūro valkšnumas sietinas su mūro darbų technologinėmis klaidomis namo statybos metu.

43. Teismo ekspertizės akte į ketvirtą klausimą ekspertas pateikė atsakymą: „Teismo ekspertas daro išvadą, kad iš teismo ekspertizei pateiktos medžiagos ir apžiūrėto pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertas neturi galimybės vienareikšmiškai nustatyti ar pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti statybos (rekonstravimo) darbai atitinka S. N. ind. Projektavimo įmonės darbo projekte „Rūsio, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ numatytus rekonstravimo projekto reikalavimus, nes iš ekspertizei pateiktos medžiagos ir apžiūrėto pastato negalima nustatyti ar buvo įvykdytas projekto reikalavimas, kad po kiekvieno betonavimo etapo, reikia išlaukti mažiausiai 7 paras iki tolimesnių kasimo darbų, arba panaudoto betono klasę, ar karkasų išdėstymą, arba armatūros skersmenį ir/ar pan. Taip pat nepavyko nustatyti, ar atliekant pamatų gilinimo darbus buvo išlaikytas projekte nurodytas pamatų įgilinimo eiliškumas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad projekte yra aprašomi ne visi faktiškai atlikti darbai, o tik rūsio pamatų rekonstravimo bei rūsio patalpų perplanavimo darbai, tačiau nėra aprašomi namo pirmame aukšte atlikti darbai, tame tarpe ir laikančiųjų konstrukcijų (perdangų) betonavimo darbai. Taip pat teismo ekspertas konstatuoja, kad teismo ekspertizės metu nebuvo nustatyta jokių neatitikimų nuo parengto projekto, t. y. tiek faktinis rūsio planas (po atliktų rekonstravimo darbų), tiek rūsio patalpų struktūra atitinka S. N. parengtą darbo projektą „Rūsio, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, o ištyrus ieškovo namą jokių konstrukcijų pažeidimo ir/arba pastato sėdimo ir/arba mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimo požymių po atliktų rekonstravimo darbų aptikta nebuvo“.

44. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nustatyti, ar ieškovas laikėsi projekte nurodytų darbų eiliškumo (pvz., „šachmatų“ tvarkos principo), jis negalėjo, nes ieškovas nepildė dokumentacijos ir negalėjo pateikti jokių dokumentų. Tačiau taip pat paaiškino, kad „šachmatų“ principo laikymasis minimizuoja pastato pamato judėjimo galimybę, tačiau šios tvarkos nesilaikymas galėtų turėti reikšmės tik statybos proceso metu, bet kai namas yra pastatytas, neturi jokios reikšmės. Paaiškino, kad tarp plytų naudojant skiedinį, per pirmus keturis metus pasireiškia poveikis dėl atliktų statybos darbų. Kadangi skiedinyje naudojamas vanduo, mūrą užtinkavus, statybinė drėgmė išsigaruoja per pirmus metus, tada gali atsirasti deformacija, nes medžiagos traukiasi. Viskas stabilizuojasi per 3-4 metus. Todėl jei būtų kažkas padaryta negerai, dėl atliktų darbų atsirastų pas ieškovą įtrūkimai ir apdaila jų nepaslėptų. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad pas ieškovą įtrūkimų nenustatyta. Dėl ieškovo rūsyje apklijuotų ir aptaisytų gipso kartono plokščių ekspertas paaiškino, kad ant jų tam tikri požymiai galėtų atsirasti tokiu atveju, jei būtų poveikis gruntiniams vandenims arba netinkamai eksploatuojamas pastatas. Paaiškino, kad jei pastatas juda tolygiai, ant gipso kartono jokių požymių neatsiras, bet jei netolygiai – galima pamatyti, bet, pavyzdžiui, kampuose. Byloje nėra nustatyta, kad ant gipso kartono plokščių būtų įtrūkimų. Teismo ekspertas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis nenustatė, jog ieškovui atlikus rekonstravimo darbus, atsirado požymių, sudarančių pagrindą spręsti, kad kilo grėsmė atsakovų ir ieškovo statinių stabilumui, kad gali kilti avarinė būklė. Todėl atsakovų argumentai, kad ieškovui atlikus darbus neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, atmestini, kaip neįrodyti. Kadangi aptariamu atveju ieškovas nepildė jokios dokumentacijos, nėra galimybės nustatyti, ar buvo atlikti projektiniai inžinieriniai geologiniai tyrimai, tačiau nenustačius statinio avarinės būklės ar galimos atsirasti avarinės būklės, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų interesai yra pažeisti.

45. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovo atlikti rekonstravimo darbai pažeidžia atsakovų, kaip šalia esančio gyvenamojo namo savininkų, interesus. Atsakovai neįrodė, kad ieškovo atlikti statybos darbai daro žalą jiems priklausančiam namui. Priešingai, ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai tokias atsakovų prielaidas paneigia. Abejoti eksperto išvadomis nėra pagrindo – byloje duomenų, kurie paneigtų išvadas, nėra. Atsakovai neįrodė, kad atsakovų name esantys įtrūkimai atsirado dėl ieškovo atliktų rekonstravimo darbų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyti, kokios yra įtrūkimų atsiradimo priežastys.

46. Atsakovai V. K. ir I. K. mano, kad eksperto išvados neparemtos patikimais ir moksliškai patvirtintais tyrimo metodais – išvados padarytos atlikus tik vizualinę gyvenamųjų namų apžiūrą, nebuvo atlikti tyrimai, kuriais būtų siekiama nustatyti namo statybai panaudotų medžiagų sudėtį (ar buvo panaudotas tinkamos kokybės betonas ar tinko skiedinys), teismo ekspertas neatliko jokių ardomųjų pastato konstrukcijų tyrimų arba bet kokių kitų tyrimų, kuriais būtų siekiama nustatyti ar ieškovui priklausančio namo konstrukcijose po atliktų rekonstravimo darbų neatsirado konstrukcijų pažeidimų.

47. Jau minėta, ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nenustatė požymių, kurių pagrindu galima buvo spręsti, jog kilo grėsmė atsakovų ir ieškovo statinių stabilumui, kad gali kilti avarinė būklė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškia atsakovų, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, interesų pažeidimas – nenurodė, kaip ieškovui atlikus rekonstravimo darbus yra suvaržomos jų galimybės tinkamai naudoti savo patalpas pagal jų paskirtį ir pan. Aukščiau teismas konstatavo, kad šioje byloje nesprendžiamas ieškovo atliktų statybos darbų atitikimo visiems statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nebent jie turėtų reikšmės nustatant atsakovų, kaip bendrasavininkų, interesų pažeidimą. Iš pradžių atsakovai byloje neprašė atlikti ekspertizės, nors pareiga įrodyti, kad ieškovo atlikti darbai pažeidžia jų teises, kyla jiems. Ieškovo iniciatyva atlikus byloje ekspertizę, atsakovai nesutiko su eksperto padarytomis išvadomis, bandydami kvestionuoti eksperto pasirinktą tyrimo metodą. Jų vertinimu, turėjo būti atlikti ardomieji darbai. Atsakovai byloje prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau nenurodė argumentų, kodėl reiktų abejoti teismo eksperto S. Z. nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija. Teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nurodė, kad atsakovai, manydami, kad teismo ekspertas ekspertizės akte neatsakė į visus klausimus, juos galėjo pateikti teismo ekspertui teismo posėdžio metu arba teikti argumentuotą prašymą dėl papildomos ekspertizės byloje skyrimo. Atsakovų atstovas turėjo procesinę galimybę teismo posėdyje užduoti klausimus teismo ekspertui S. Z. ir juos uždavė. Atsakovai, išklausę teismo eksperto paaiškinimus, neprašė papildomos ekspertizės. 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu teisėjai paklausius, ar atsakovams buvo paaiškinta procesinė galimybė reikšti prašymą dėl papildomos ekspertizės, atsakovų atstovas paaiškino, kad tai buvo padaryta, tačiau atsakovai nepageidauja, jog ekspertizę atliktų tas pats ekspertas. Teismas atkreipia atsakovų dėmesį į tai, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus, juos taikyti, vertinti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas. Tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra teismo eksperto teisių ir pareigų, suteiktų jam proceso ir kitais specialiais įstatymais sudedamoji dalis. Teismo ekspertas S. Z. teismo posėdyje paaiškino, kodėl neatliko ardomųjų darbų. Anot jo, tokių darbų jam atlikti nereikėjo. Jis rinkosi tokius tyrimo metodus, kad būtų kuo mažiau pakenkta pastatui. Jo pasirinkti tyrimo metodai yra įprasti, pakankami atlikti ekspertizei. Jo nuomone, jei būtų imami kenai, būtų padaryta didelė žala namams. Ekspertizės akto 2.17 paveikslėlyje pavaizduotas zondavimas buvo atliekamas atsakovui dalyvaujant ir jam neprieštaraujant, atliko darbus taip, kad statinio kokybė nepablogėtų. Jei būtų atlikęs atsakovų namo fasade gręžimo darbus, būtų likę skylių. Kadangi ieškovo name buvo padaryta nauja apdaila, ardant apdailą, būtų padaryta žala pastatui. Be to, apžiūrėjus namus, nebuvo nustatyta mechaninių požymių. Pažymėjo, kad jei griūva pastatas, matosi tokiai būklei būdingi (charakteringi) požymiai. Nustačius tokius požymius, būtų tikslinga ardyti apdailą ir imti kenus. Tokiu atveju reiktų ardyti pakankamai daug apdailos tam, kad būtų galima paimti kenus, nes jie yra patikimiausi atliekant tokį tyrimą. Tačiau jis nenustatė, kad ieškovo pastatas būtų padarytas blogai ar su technologiniais pažeidimais. Pažymėjo, tam, kad būtų nustatyta, ar darbai atitinka projektą, reiktų nustatyti ne tik betono stiprumo, bet ir armavimo koeficientą, armatūros tinklų išdėstymą, kiekį, klasę. Tam reiktų atlikti labai didelius ardomuosius darbus ir skirtinguose taškuose. Jis nenustatė tiesioginių požymių, leidžiančių manyti, kad pastatas turi riziką, jog bus neišlaikytas stabilumas, todėl ardymo darbai šiuo atveju būtų ekonomiškai neracionalūs. Taip pat ekspertas paaiškino, kad patyręs ekspertas, matydamas pastato statybos metus ir medžiagiškumą, gali padaryti pirmines prielaidas, dėl ko atsirado įtrūkimai, detaliau apžiūrint, įsitikinti arba paneigti pirminę prielaidą. Taigi, ekspertas paaiškino tyrimo metodų pasirinkimo priežastis, argumentavo, kodėl ardomieji darbai nebuvo vykdomi – nes nebuvo prielaidų tokiam tyrimui daryti. Įvertinus ekspertizės akte padarytas išvadas ir pateiktą tyrimo analizę bei teismo eksperto posėdžio metu duotus papildomus paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, jog ekspertas pasirinko netinkamą tyrimo metodą ir ekspertizės akte padarytos išvados yra nepatikimos.

48. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovai V. K. ir I. K. byloje neįrodė, kad dėl ieškovo atliktų statybos darbų, kuriuos jis siekia įteisinti, buvo / yra pažeistos jų teisės ir teisėti interesai ir jie negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę, neįrodė, kad yra grėsmė ateityje atsirasti tokiems pažeidimams, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas ir ieškovui pripažintina teisė atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, numatytus projektuotojo (S. N. ind. Projektavimo įmonė) parengtame projekte, nesant atsakovų P. A., O. A., V. K. ir I. K. sutikimo, ieškovui siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

50. Byloje pateikta ieškovo D. B. ir atsakovų P. A. bei O. A. 2023 m. liepos 19 d. taikos sutartis. Taikos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad taikos sutartimi atsakovai (P. A. ir O. A.) pripažįsta ieškinį ir ieškovo teisę atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, numatytus projektuotojo (S. N. ind. projektavimo įmonė) parengtame projekte, nesant atsakovų P. A. bei O. A. sutikimo, ieškovui siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

51. Įvertinus pateiktos taikos sutarties nuostatas bei šiame sprendime teismo padarytas išvadas, pripažintina, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniai). Taikos sutartyje proceso šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

52. Teismas, pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir kuriai nors iš sutarties šalių nevykdant taikos sutarties, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad šis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

53. Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

54. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ir atsakovų P. A. ir O. A. taikos sutartis tvirtinama, civilinė byla toje dalyje, kurioje ieškinys yra pareikštas minėtiems atsakovams, nutraukiama.

55. Į nutarties rezoliucinę dalį perkeliamos tik tos sutarties sąlygos, kuriomis išsprendžiamas šalių teisinis ginčas, o visas taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio.

58. Ieškovas byloje už ieškinį yra sumokėjęs 94 Eur dydžio žyminį mokestį, už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – 47 Eur dydžio žyminį mokestį, iš viso 141 Eur. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas.

59. Atsižvelgiant į tai, kad byloje su atsakovais P. A. ir O. A. ieškovas sudarė taikos sutartį, ieškovui yra pagrindas grąžinti 75 proc. nuo 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio (grąžintina žyminio mokesčio dalis nustatoma nuo 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio, nes ieškinys pareikštas keturiems atsakovams, o taikos sutartis sudaryta su dviem atsakovais). Todėl ieškovui grąžintina 53 Eur ((141 Eur / 2) * 75 proc.) sumokėto žyminio mokesčio. Likusi žyminio mokesčio dalis sudaro 88 Eur (141 Eur – 53 Eur).

60. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 2 000 Eur už ekspertizės atlikimą, 350 Eur už advokato suteiktas paslaugas (atstovavimą 2023-05-22 teismo posėdyje), 240 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 620 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (pasirengimą ir atstovavimą 2023-08-14 teismo posėdyje; 2023-06-04 atsiliepimo į atsakovų prašymą byloje skirti pakartotinę ekspertizę parengimą), 300 Eur už atstovo rengimąsi 2023-09-25 teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.

63. Ieškovas ir atsakovai P. A. ir O. A. taikos sutartį teismui pateikė 2023 m. liepos 26 d. Iki taikos sutarties sudarymo atsakovai nesutiko su pareikštu ieškovo ieškiniu. Laikėsi pozicijos, kad taikos sutartis galima tik tokiu atveju, jei ieškovas pateiks pagrįstą Inspekcijos išvadą ir teisės aktuose nustatytą tvarka patvirtintą įsipareigojimą kompensuoti bet kokią žalą. Taigi, ieškovas bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado iki taikos sutarties sudarymo, patyrė ne tik dėl V. K. ir I. K., bet ir dėl atsakovų P. A. ir O. A. kaltės. Ieškovas iki taikos sutarties sudarymo patyrė 2 000 Eur dydžio išlaidas apmokėjus už ekspertizės atlikimą, 350 Eur už advokato suteiktas paslaugas (atstovavimą 2023-05-22 teismo posėdyje), išlaidas, susijusias su 2023-06-04 atsiliepimo į atsakovų prašymą byloje skirti pakartotinę ekspertizę parengimą. Teismas, įvertinęs tai, kad ekspertizė buvo iš esmės atlikta atsakovų V. K. ir I. K. bei ieškovo name (ekspertizės akte buvo užfiksuotos atsakovų (duomenys neskelbtini) namo patalpos, tačiau nurodyta, kad atsakovė O. A. apžiūros metu informavo, kad jokių naujų jų namo defektų po ieškovo atliktų savo namo rekonstravimo darbų, jie neaptiko ir dėl to jokių pretenzijų ieškovui jie neturi), sprendžia, kad ieškovo išlaidos patirtos dėl ekspertizės turi būti priteisiamos tik iš atsakovų V. K. ir I. K. (pažymėtina, jie buvo aktyvūs sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimus, teikė klausimus ekspertui; (duomenys neskelbtini) jokių procesinių prašymų byloje dėl ekspertizės neteikė) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Tas pats pasakytina dėl išlaidų, kurias ieškovas patyrė apmokėdamas eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). (Duomenys neskelbtini) apklausiant ekspertą teismo posėdyje nedalyvavo, klausimus ekspertui uždavė tik atsakovų V. K. ir I. K. advokatas. Taigi, šias išlaidas teisinga priteisti tik iš šių atsakovų. Prašymas dėl pakartotinės ekspertizės teikė tik atsakovai V. K. ir I. K., todėl ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimu į šį prašymą rengimu, priteistinos tik iš V. K. ir I. K., laikant, kad jos atsirado dėl pastarųjų kaltės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis).

64. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju galima būtų spręsti tik dėl 175 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (350 Eur / 2) bei 44 Eur žyminio mokesčio (88 Eur / 2) priteisimo iš atsakovų O. A. ir P. A.. Tačiau taikos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad nė viena šalis neatlygina kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties 175 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 44 Eur žyminio mokesčio ieškovui nepriteisiami.

65. Nurodytų motyvų pagrindu, patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovų V. K. ir I. K. atžvilgiu, iš šių atsakovų ieškovui priteistina iš viso 3 379 Eur (44 Eur + 2 000 Eur + 175 Eur + 240 Eur + 620 Eur + 300 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 689,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 ir 4 dalis, 98 straipsnis).

66. Byloje dėl procesinių dokumentų siuntimo V. K. ir I. K. patirta 8,96 Eur dydžio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam atsakovui priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (8,96 Eur / 2 = 4,48 Eur) nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, šios pašto išlaidos, tenkančios V. K. ir I. K., nepriteisiamos.

67. Dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovams O. A. ir P. A. byloje patirta iš viso 102,56 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos patirtos iki atsakovams sudarant taikos sutartį byloje, taigi, atsirado dėl jų kaltės (pradžioje atsakovai nepripažino ieškinio), jos priteisiamos valstybei lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 51,28 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį toje dalyje, kuri pareikšta atsakovams V. K. ir I. K., tenkinti.

Pripažinti ieškovui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), teisę atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, numatytus projektuotojo (S. N. ind. Projektavimo įmonė) parengtame projekte, nesant atsakovų V. K. ir I. K. sutikimo, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 3 379 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 689,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 50 ct).

Patvirtinti civilinėje byloje Nr. e2-781-1176/2023 teismui pateiktą ieškovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovų P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), O. A., gimusios (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 19 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1.1. Taikos sutartimi atsakovai pripažįsta ieškinį ir ieškovo teisę atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, numatytus projektuotojo (S. N. ind. projektavimo įmonė) parengtame projekte, nesant atsakovų P. A. bei O. A. sutikimo, ieškovui siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

1.2. Šalys susitaria, jog nė viena šalis neatlygina kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-781-1176/2023 toje dalyje, kurioje ieškovas D. B. yra pareiškęs patikslintą ieškinį atsakovams O. A. ir P. A. dėl leidimo (teisės pripažinimo) atlikti rekonstravimo darbus.

Grąžinti ieškovui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 per „Swedbank“, akcinę bendrovę. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Priteisi lygiomis dalimis valstybei iš atsakovų P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. A., gimusios (duomenys neskelbtini), 102,56 Eur (vieną šimtą du eurus ir 56 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 51,28 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 28 ct). Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.