Utenos apylinkės teismo sprendimas

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2-408-266/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2-408-266/2012
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00227-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros ir bendraieškio Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“
Atsakovas
A. B., R. B., I. G., A. G.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
  • 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-408-266/2012Proceso Nr. 2-14-3-00227-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.11;113..8; (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 20 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ričardui Juozainiui , bendraieškio VĮ „Utenos regiono keliai“ atstovei Jurgitai Kazakevičienei ,

Atsakovams A. B., R. B., A. B. , I. G., A. G. , jo atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros ir bendraieškio Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ ieškinį atsakovams A. B., R. B., A. B., I. G. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ir bendraieškinis su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai bendraieškiui padarytą turtinę žalą , sugadinant ekskavatorių , 12756,16Lt. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas , bendraieškio atstovė paaiškino, jog 2011m. gegužės 26d., (duomenys neskelbtini) atsakovas A. B. ir R. G. sugadino bendraieškio ekskavatorių, pagrobė jo dalis . Policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog ekskavatorių sugadino A. B. ir R. G.. 2011m. rugpjūčio 31d., nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas , nes A. B. ir R. G. nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo amžiaus , nuo kurio atsakovo pagal baudžiamuosius įstatymus. A. B. ir R. G. savo veiksmais padarė žalą, kuri liko neatlyginta. Dėl ekskavatoriaus apgadinimo VĮ „Utenos regiono keliai“ patyrė žalą 12756,16 Lt sumai . Pagal civilinio kodekso nuostatas už nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsakovo jų tėvai , todėl ieškovas ir bendraieškio atstovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti VĮ „Utenos regiono keliai“ iš atsakovų solidariai 12756,16Lt. Ieškinį grindė PVM sąskaita faktūrą apie nusipirktas sugadintas ekskavatoriaus detales ir operacijų žurnalo žiniaraščiu apie sumokėtas sumas už pirktas detales.

Atsiliepimas

Atsakovė A. B. ieškinį pripažino. Paaiškino, jog ji yra išsituokusi ir viena augina sūnų A . Dėl sūnaus A elgesio turi labai daug problemų. Kad sūnus A su R. G. sugadino ekskavatorių ji sužinojo iš savo mamos, nes tuo metu buvo išvykusi . S. A. ir pats prisipažino, sakė, jog be jokios priežasties sugadino ekskavatorių. Ji sutinka su ieškinio suma, tik prašė priteisti jai priklausančią sumokėti dalį, nes ji nepasitiki atsakovais G, o visos sumos sumokėti ji negali, nes uždirba nedaug, gyvena kaime su motina, išlaiko tris vaikus.

Atsakovas R. B. ieškinį pripažino ir paaiškino, jog jo sūnus A apgadindamas ekskavatorių padarė žalą, tačiau jo sūnus neturi pajamų, turto, kad galėtų žalą atlyginti. Jis taip pat neteko darbo, yra registruotas darbo biržoje. Su šeima negyvena , nes yra išsituokęs. Jis nesiaiškino kaip sūnus sugadino ekskavatorių , nedalyvavo atliekant tyrimo veiksmus, todėl nieko nežino.

Atsakovas A. B. paaiškino, jog kartu su R. G. (duomenys neskelbtini)apgadino ekskavatorių, kuris stovėjo bendrovės kieme. Įlipę į kabiną sudaužė kompiuterio monitorių su atsuktuvu, nulaužė rankeną. Nuo variklio atjungė žarnas, išėmė oro filtrus, iš padangos išleido orą. Gadino ekskavatorių abu, tik neprisipažino sudaužęs kompiuterio ekraną, tai padarę atsuktuvu R. G.. Pripažino, jog nulaužė rankeną. Visą tai darė tyčia , be jokios priežasties iš neturėjimo ką veikti.

Atsakovė I. G. ieškinį pripažino. Paaiškino, jog ji su atsakovu A. G. yra išsiskyrė. Pagal teismo sprendimą abu vaikai turi būti su ja, buvo nustatyta su tėvu bendravimo tvarka, tačiau sūnus R nuvažiuodavo pas tėvą A. G.. Tą dieną jis taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Apie sūnaus padarytą žalą ji sužinojo iš paties sūnaus. Padarytos žalos neginčija. Jos neatlygino, tačiau sutinka ją atlyginti.

Atsakovas A. G. ieškinio nepripažino. Paaiškino, jog tuo metu pagal teismo sprendimą sūnus R turėjo būti pas motiną (duomenys neskelbtini) mieste. Jis žinojo, jog sūnus R tą dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau jo nematė, nes jis buvo su draugais. Apie sūnaus padarytą žalą sužinojo iš policijos. Žalos neatlygino, nes nemano, jog ją turi atlyginti, nes sūnumi turėjo rūpinti jo motina I. G. .Ji gauna išlaikymą iš jo, tai turi ir atlyginti sūnaus padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga , šalių, jų atstovų paaiškinimais , liudytojo parodymais nustatyta, kad 2011 m. gegužės 30 d. Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, gavus 2011m. gegužės 26d. Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ pareiškimą, jog naktį į 2011m. gegužės 26d., buvo apvogtas ir sugadintas įmonės ekskavatorius, stovėjęs bendrovės kieme (duomenys neskelbtini). Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog ekskavatorių apgadino ir jo dalis pagrobė A. B. ir R. G.. Buvo nustatyta, jog sugadinta turto už 12 756,16Lt, o pagrobta už 210Lt . 2011m. rugpjūčio 31d., ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo metu abu kaltininkai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. (b.l. 10-11) Nutraukus ikiteisminį tyrimą , padaryta žala nebuvo atlyginta, todėl vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą- valstybės įmonės interesus, pateikė ieškinį ir prašo solidariai ieškovui iš atsakovų priteisti nepilnamečių asmenų padarytą žalą, t.y. už sugadintą ekskavatoriaus prietaisų parodytojo ekraną ir nulaužtą važiuoklės ir strėlės vairalazdę . Prašydamas priteisti žalą rėmėsi LR civilinio kodekso 6.275 ,6.276, 6.279 , 6.246 straipsnių nuostatomis.

Prie civilinės bylos yra pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Joje yra duomenys apie bendraieškiui padarytą žalą ir duomenys, jog tą žalą padarė nepilnamečiai A. B. ir R. G.. Jie niokojo ir gadino paliktą ekskavatorių. Ieškinys yra pareikštas dėl dviejų daiktų- prietaisų parodytojo ekrano ir važiuoklės ir strėlės vairalazdė sugadinimo. Teisme nepilnametis A. B. teigė, jog jis nulaužė tik vairalazdę, o ekraną su atsuktuvu sugadino R. G.. Teisme apklaustas R. G. teigė, jog jis atsuktuvu ant ekrano išpiešė tik „iksiuką“, o patį ekraną su atsuktuvu sudaužė A. B.. Tokie jų parodymai yra ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kaip nustatyta abu nepilnamečiai į ekskavatoriaus kabiną pateko turėdami tikslą sugadinti, suniokoti ekskavatorių. To abu siekė ir padarė bendrais veiksmais. Nei A. B., nei R. G. teisme nenurodė priežasties, tikslo ar motyvų, dėl kurių jie gadino, niokojo bendraieškio turtą . Pasak jų parodymų , tai darė be jokios priežasties, iš neturėjo ką veikti, jiems buvo gražu žiūrėti kaip viską gadina. Tokie A. B. ir R. G. veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą. Ieškovas ir bendraieškis teismui pateikė įrodymus apie padarytą žalą. Atsakovai pripažino, jog jų vaikai sugadino ekskavatorių, tačiau dėl ekskavatoriaus prietaisų parodytojo ekrano sugadinimo , atsakovų vaikai A. B. ir R. G. kaltino vienas kitą . Esant padarytai žalai tuo atveju, kai jos padarymas nukreiptas į vieną objektą, šiuo atveju ekskavatorių, pareiga įrodyti, kad jos nepadarė tenka atsakovams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės. (LR CK 6.279straipsnio 1 dalis) Šiuo atveju atsakovai neįrodė, jog minėtas ekranas buvo sugadintas vieno iš vaikų, todėl laikytina, jog abu vaikai bendrais veiksmais padarė bendraaieškiui žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstama veika žalą padarę A. B. , gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), žalos padarymo metu nebuvo keturiolikos metų amžiaus. LR Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl kaltės. Byloje ieškovas ir bendraieškis be pagrindo atsakovu patraukė A. B., nes jis žalos padarymo metu dar neturėjo 14 metų. Šiuo atveju už A. B. ir R. G. padarytą žalą atsako jų tėvai. Atsakovai teismui neįrodė, jog jie nėra atsakingi už vaikų padarytą žalą. Tėvų kaltė yra suprantama kaip netinkama mažamečių priežiūra, neatsakingas požiūris į jų auklėjimą, nepanaudojimas ar neefektyvus tėvų valdžios panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalingo pobūdžio vaikų elgesiui. Tėvai, įrodinėdami, jog nėra jų kaltės, turi pateikti labai svarius įrodymus ir argumentus apie tai, kad nėra jų kaltės už vaiko padarytą žalą dėl to , jog jie objektyviai ilgą laiką negalėjo auklėti vaikų. Tokių įrodymų atsakovai nepateikė. Jie iš esmės pripažino ieškinį ir savo kaltės neginčijo. Tik atsakovas A. G. ieškinio nepripažino, nurodydamas, jog pagal teismo sprendimą sūnus R gyveno su motina , jog motina gauna išlaikymą, tai ji ir turi atlyginti sūnaus padarytą žalą. Toks atsakovo A. G. motyvas niekuo nepagrįstas. Mažamečio padarytą žalą turi atlyginti abu tėvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiejų tėvų teisės auklėti vaikus yra lygios , jie turi pareigą rūpintis vaikais, todėl kartu negyvenantis tėvas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl kito tėvo ar kitų asmenų kaltės, su kuriais vaikas gyvena, jis neturėjo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas A. G. tokių įrodymų teismui nepateikė. S. R. bendravo su juo ir dažnai būdavo pas jį (duomenys neskelbtini), kur ir buvo padaryta žala, todėl turi atsakyti už sūnaus padarytą žalą.

Ieškovas ir bendraieškis prašė solidariai priteisti iš atsakovų padarytą žalą , motyvuodamas, jog žala padaryta bendrais veiksmais. (LR CK 6.279 str.) Toks ieškovo ir bendraieškio prašymas nepagrįstas, nes nėra pagrindų taikyti atsakovams solidarią atsakomybę. Kai už žalą, padarytą kelių mažamečių , atsako jų tėvai, atsiranda dalinė šių asmenų atsakomybė, nes jie patys žalos nepadaro, tik netinkamu auklėjimu ir nepakankama priežiūra sukuria prielaidas žalai atsirasti. Žala paskirstoma šiems asmenims nuo jų kaltės dalies. Todėl šiuo atveju atsakovams taikytina dalinė atsakomybė pagal jų kaltės dalį. Teismas mano, jog atsakovai yra kalti lygiomis dalimis, todėl ir prašoma priteisti žala dalijama kiekvienam atsakovui po lygiai, t.y. po 3189,04Lt. Kadangi atsakovai gera valia vaikų padarytos žalos neatlygino, tai kiekvienam nustatyta dalis žalos- po 3189,04 Lt priteistina bendraieškiui teismo keliu.

Atsakovui A. G. buvo suteikta valstybės garantuojama 100 % antrinė teisinė pagalba , todėl iš jo nepriteistinas žyminis mokestis ir teismo turtėtos pašto išlaidos. Iš kitų atsakovų išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovas yra atleistas pagal įstatymą bei teismo turėtos pašto išlaidos, lygiomis dalimis. .(LR CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str, 270 str., 424 -430 str.,

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. B., R. B., I. G. ir A. G. valstybės įmonei „Utenos regiono keliai“ padarytą žalą iš kiekvieno po 3189,04 ( tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt devynis litus, 04ct) .

A. B. nuo civilinės atsakomybės atleisti.

Išieškoti iš A. B., R. B. ir I. G. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 127,56 litus žyminio mokesčio ir po 11,90Lt teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė