- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-588-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- E. Š.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Genovaitė Rokickienė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui E. Š., dėl priteisto išlaikymo padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. D. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. vasario 08 d., sprendimu, iš atsakovo E. Š. nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą išlaikymą didinant išlaikymo sumą iki 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad priteisto išlaikymo nebepakanka sūnui išlaikyti, nes vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Ieškovės pajamos nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 sudarė 2574,60 Lt. Tuo metu, kai ieškovė dirba, sūnų prižiūri ieškovės mama, todėl ieškovė remia motiną pinigais. Atsakovas sūnumi nesirūpina, neremia, paskutinį kartą aplankė, kai sūnui buvo vieneri metai. Teismo priteista 125 Lt suma neužtikrina net minimalių vaikų poreikių.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas nedirba, darbo biržoje neužsiregistravęs. Slaugo savo senelį J. P., kuris nevaikšto, jam reikalinga nuolatinė globa, dėl ko atsakovas negali dirbti visos darbo dienos (b.l. 28-29). Atsakovas gyvena iš senelio 883,14 Lt pensijos. Materialiai atsakovui niekas nepadeda, motina yra mirusi, o tėvas gyvena užsienyje, tačiau su juo nebendrauja.
Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog sprendžiant išlaikymo vaikui padidinimo klausimą būtina atsižvelgti į tėvų materialinę padėtį, tačiau vaiko interesai laikomi prioritetiniais, todėl su ieškiniu sutinka, nes ieškovės nurodyta išlaikymo suma iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, kuriose išlaikymas vienam vaikui iš vieno tėvo (motinos) yra orientuojamas į ½ dalį minimalios mėnesinės algos dydį (b.l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Padidino Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. vasario 08 d. sprendimu iš atsakovo E. Š., sūnaus Edgaro A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-17 iki sūnaus E.. A. Š. pilnametystės, nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną K. D.. Priteisė iš atsakovo E. Š. valstybei 135 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad po 2006-02-08 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių sūnus pradėjo lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą, išaugo vaiko būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui 125 Lt priteisto išlaikymo nebegali pakakti. Abi šalys yra darbingos, darbingumas nei vienai nėra ribotas, neįgalumo neturi, išlaikytinių neturi, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti, vaiko išlaikymui priteisiant iš atsakovo po 400 Lt periodinių išmokų. Nurodo, jog teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 1000 Lt. Nurodo, kad priteisiant vaikui išlaikymą turi būti orientuojamasi į LR CK 6.641 str. 2 d., pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo vertė yra viena minimali mėnesinė alga, t.y., 800 Lt. Todėl atsakovo mokėtinas vaikui išlaikymas neturi viršyti 400 Lt sumos. Teismas priteisdamas 500 Lt išlaikymą sūnui neatsižvelgė į ekonominę situaciją, sunkią atsakovo turtinę padėtį, kad atsakovas gyvena pas senelį, ir gyvena iš jo lėšų. Taip pat neatsižvelgė, jog atsakovas turi specialų išsilavinimą, ir neturėdamas darbo patirties negali susirasti darbo. Be to, seneliui reikalinga nuolatinė slauga, kas taip pat riboja atsakovo galimybes susirasti darbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmos instancijos teisingai konstatavo, kad atsakovas turi galimybę įsidarbinti ir teikti 500 Lt vaikui išlaikymą. Atsakovas turi paklausią virėjo specialybę, tačiau neįsidarbina oficialiai nes vengia mokėti mokesčius bei išlaikymą sūnui. Nurodo, jog atsakovas nelegaliai dirba statybose, ir gauna niekur neapskaitomą atlyginimą. Atsakovas pirmos instancijos teisme nepateikė pažymos apie seneliui būtiną nuolatinę globą, be to atsakovas nėra paskirtas senelio globėju ir rūpintoju, todėl gali dirbti ir teikti išlaikymą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės tesimas 2006 m. kovo 10 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-930-55/2006, iš atsakovo E. Š. priteisė sūnaus Edgaro A. Š. išlaikymui po 125 Lt nuo 2005-10-18 iki jo pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 500 Lt per mėnesį.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą) (LR CK 3.201 str.). Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą nuo 125 Lt iki 500 Lt. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista 500 Lt suma, prašo sumažinti priteistą išlaikymą sūnui iki 400 Lt. Nurodo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 1 000 Lt.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus.
Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiama į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt. Atsakovas nurodo, jog turi specialų išsilavinimą, tačiau nedirba, prašo atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją bei darbo stygių, taip pat į tai, jog atsakovas globoja senelį.
Objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti bet kokį darbą. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje, ir nededa maksimalių pastangų susirasti darbo, persikvalifikuoti, slaugo senelį, pats savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas sumažinti išlaikymo dydį iki minimalios 400 Lt sumos. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnui tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę ieškovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Taigi, įvertinus išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, metų šventėms, atostogas, atsakovo teikiamas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių sūnaus poreikių, ir išlaikymo našta buvo perkelta išimtinai ieškovei. Tuo tarpu ieškovės pajamas sudaro tik minimali mėnesio alga. Ieškovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikui iš kito tėvo ir nustatant jo dydį. Taigi įvertinus visas faktines bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista 500 Lt išlaikymo suma iš atsakovo yra pagrįsta. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.