- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-77-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- R.A.P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, J. E. A.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.6; 106.8.5; 114.11;121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės R.A.P. atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, atsakovei J. E. A., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei ir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir J. E. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00095-657/2009 pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, J. E. A. dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu ir sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. A. P. ieškiniu (b.l. 3-7) prašė pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, išreikštą detalaus planavimo brėžinyje, kuris buvo patvirtintas 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320; panaikinti 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1366 1 p., 3.1 p.; panaikinti 2002 m. balandžio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 320.
Ieškovė nurodė, jog ji su atsakove J. E. A. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturtės. Ieškovei priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo ir 565/2000 dalys žemės sklypo, o atsakovei priklauso 3/5 dalys gyvenamojo namo ir 1435/2000 dalys žemės sklypo. Ieškovė savo valia neatsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šios teisės atsakovei J.E. A. neperleido, todėl ji ginčija savo sutikimą dėl valstybinės žemės pardavimo J.E. A., detaliojo plano proceso, procedūros bei sprendinių. Teisės aktuose yra įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisė įsigyti valstybinę žemę, nes Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du privačios žemės sklypo savininkai - R.A. P. ir J.E. A.. Kadangi abi bendraturtės buvo įgijusios teisę pirkti valstybinę žemę, todėl žemės pardavėjui turėjo būti pateiktas bendraturčių notarinis susitarimas dėl valstybinės žemės pirkimo arba notarine forma patvirtintas ieškovės R.A. P. atsisakymas nuo šios teisės ir jos perleidimas J.E. A.. Kadangi tokio sutikimo nėra, detalusis planas bei 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 320 prieštarauja nurodytoms įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatoms ir yra naikintini. Ieškovė savo parašu ant detaliojo plano brėžinio negalėjo išreikšti savo atsisakymo įsigyti valstybinę žemę bei savo sutikimo, kad viena J.E. A. įsigytų 196 kv. m. valstybinės žemės, nes pasirašymo momentu toks susitarimo objektas - 196 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas dar buvo nesuformuotas. Sutikimas kaip vienašalis sandoris yra negaliojantis ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, kuriame nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Ieškovė R.A. P. iš esmės suklydo galvodama, kad jos parašas ant detalaus plano nėra atsisakymas nuo teisės privatizuoti valstybinę žemę. Ieškovė buvo suklaidinta ir dėl neteisingo sklypo ribų žymėjimo bei žemės sklypo naudojimo pobūdžio žymėjimo. Detalaus plano brėžinyje nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis - sodybinio užstatymo teritorija, bet pagal indeksą G3 reiškia daugiaaukštę statybą. Ieškovę suklaidino ir ta aplinkybė, kad iš tikrųjų planuojamo žemės sklypo plotas buvo didesnis, negu priklausė jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2001 m. kovo 12 d. buvo pateikta numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada, o 2001 m. kovo 27 d. buvo išduotos sąlygos detaliajam planui rengti. Šių dokumentų negalima vertinti kaip ieškovės sutikimo, kad viena atsakovė privatizuotų valstybinę žemę. Be to, numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje (2001-03-12) planuojamos teritorijos plotas - 1435 kv. m. pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovei J.E. A. priklauso 1435/2000 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), Kaune. Detaliojo planavimo procedūra bei dokumentai buvo priimti grubiai pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymą (2 str. 8 p., 20 str. 8 p.), detaliųjų planų taisykles (12, 30 p.) bei Reglamentą, todėl yra pagrindas naikinti detalųjį planą bei jį patvirtinusius 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Detalusis planas bei administraciniai aktai naikintini ir dėl tos aplinkybės, kad 2006 m. gruodžio 28 d. Kauno m. apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal R.A. P. ieškinį atsakovei J.E. A. dėl naudojimosi gyvenamojo namo pastoge. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įtvirtinęs tarp bendraturčių naudojimosi pastoge tvarką. Parengtas detalusis planas neleidžia R.A. P. apeiti aplink namą, kas yra būtina atliekant stogo remontą.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog nagrinėjant šią byla privaloma atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo teisėtumo klausimas. Pagal parengtą detalųjį planą bendraturčių žemės sklypas buvo padalintas atsižvelgiant į jų faktiškai naudojamas dalis, pagal VĮ Registrų centro techninės apskaitos byloje esančius žemės sklypo planus, kurių pagrindu ir buvo rengiamas detalusis planas. Papildomai prijungiamos valstybinės žemės sklypai ribojosi tik su atsakovei priskirta žemės sklypo dalimi, be to, atsakovė faktiškai naudojosi šia valstybine žeme. Ginčijamo detaliojo plano rengimo išvadoje aiškiai suformuluotas detaliojo planavimo tikslas: atidalinti atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės dalį prie naujo žemės sklypo. Tokia situacija ir buvo pavaizduota parengto detaliojo plano sprendiniuose. Abu šiuos dokumentus ieškovė pasirašė, tokiu būdu pritardama tiek detaliojo planavimo procedūrai, tiek parengto detaliojo plano sprendiniams. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nurodytais veiksmais ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J.E. A., todėl šis faktas nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir laikytinas prejudiciniu faktu. Nepagrįstais laiko ieškovės teiginius, jog ji buvo suklaidinta, nes detaliojo plano brėžinyje nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis G3 (daugiaaukščių statinių teritorija), sklypo riba pažymėta punktyrine linija bei nurodytas didesnis žemės sklypo plotas. Ieškovė nenurodė, kokią įtaką jos teisėms turėjo šie netikslumai detaliojo plano brėžinyje.
Atsakovė J. E. A. su ieškiniu nesutiko, prašė bylą dalyje dėl ginčijamų sprendimų nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jau buvo pareiškusi analogišką ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme tais pačiais pagrindais. Kadangi ginčas dėl administracinių aktų panaikinimo jau išspręstas, byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Ieškovė, būdama planavimo organizatorė, dalyvavo detaliojo planavimo procese ir pareiškė valią tiek dėl planavimo proceso ir procedūros, tiek dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos 196 kv.m. valstybinės žemės (atskiri 100 kv.m. ir 96 kv.m. plotai), besiribojančios su trečiajam asmeniui formuojamu žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo. Tokį savo sutikimą ieškovė išreiškė pasirašydama detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir nurodytais veiksmais ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J.E. A.. Ieškovės argumentas, kad ji suklydo duodama sutikimą, taip pat yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo suklydimą. Byloje yra pateiktos sąlygos detaliesiems planams rengti, kurios yra pasirašytos ieškovės R.A. P. ir ten nurodyti visi reikiami dalykai, vykdant planavimą. Išvadą taip pat pasirašė ieškovė R.A. P.. Byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad ieškovė ne tik, kad viską žinojo apie detalųjį planavimą, tačiau raštiškai patvirtino sutarimą tarp šalių, pati pasirašė visuose dokumentuose ir sutiko su visomis sąlygomis, tame tarpe ir detaliuoju planu. Todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ji atsakovų buvo kažkokiu tai būdu klaidinama. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančiu ieškovės R.A. P. sutikimą, išreikštą detalaus planavimo brėžinyje, kuris buvo patvirtintas 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320, kad atsakovė J.E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune; panaikino Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų“ 1 punktą ir 3.1 punktą; panaikino Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 Dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pakeitimo. Teismas nustatė, kad ieškovei R.A. P. bendrame 0,2000 kv.m ploto žemės sklype bendrosios nuosavybės teise priklauso 565 kv.m., atsakovei J.E. A. bendrame 0,2000 kv.m ploto žemės sklype bendrosios nuosavybės teise priklauso 1435 kv.m. Byloje esančiame namų valdos žemės sklypo ribų plane, sudarytame 1993 m. liepos mėnesį matininko J.Salialionio, kuris yra prie pirkimo pardavimo sutarčių, nurodoma, jog bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 2196 kv.m., iš kurių perkamas žemės sklypas yra 2000 kv.m, o 196 kv.m žemės sklypo dalis, kurią sudaro „C“ dalis – 90 kv.m pravažiavimas ir „D“ – 106 kv.m dalis yra siūloma nuomoti. Nekilnojamojo turto registre duomenų, kad dėl 196 kv.m žemės sklypo sudaryta nuomos sutartis, nėra, todėl teismas laikė, jog nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Teismas taip pat nustatė, jog rengiant detalųjį planą dėl žemės sklypo padalijimo nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas bendraturčio sutikimas, bei nebuvo pateikti suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Teismo nuomone, parengtas detalusis planas neatitinka Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2001-03-12 pateiktos Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūrų nagrinėjimo išvados, kurioje nurodyta, jog turėjo būti planuojama teritorija (žemės sklypas), kurios plotas 1435 kv.m, siekiant jį atidalyti į atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės sklypo dalį prie naujo žemės sklypo. Tuo tarpu pagal pateiktą detalųjį planą buvo planuojama teritorija (žemės sklypas), kurios plotas 2000 kv.m (tarp 1-2-3-4-5-6-7-21-20-19-18-16-17) prie teisiškai registruotų pastatų, kurie priklauso J.E. A. ir UAB „Ave Matrox“. Detaliajame plane nurodyta, jog 106 kv.m žemės sklypo dalis tarp taškų 1-2-3 ir 90 kv.m žemės sklypo dalis (tarp taškų 17¹-17-16-15-14-14¹) yra faktiškai naudojama prie šios namų valdos ir prijungiama prie projektuojamo 1 sklypo. Teismo nuomone, toks pasiūlymas neatitinka tarp buvusių savininkų E. M., S. J. ir V.R. A. pagal 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. I-4135) 1980-03-29 sudaryto žemės sklypo naudojimo plano (prijungta žemės sklypų pirkimo dokumentų byla Nr.4306, b.l. 22, 27-28). Ši sutartis nebuvo pakeista ar nuginčyta. Tokia naudojimosi tvarka buvo pripažinta ir Kauno miesto teismo 1990 m. lapkričio 27 d. sprendimu (civilinė byla 183/90), kuriame nurodyta, jog naudojimosi tvarka nustatyta sutartimi ir negali būti keičiama (prijungta žemės sklypų pirkimo dokumentų byla Nr.4306, b.l. 22, 27-28). Kadangi atsakovė J.E. A. žemės sklypo dalį paveldėjo, todėl neįgijo daugiau teisių, nei pagal 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį turėjo V.R. A.. Atsakovės argumentus, jog tik ji naudojosi 196 kv.m žemės sklypu teismas atmetė kaip neįrodytus. Neesant jokio dokumento, patvirtinančio UAB „Ave Matrox“ teisę naudotis 565 kv.m žemės sklypu, planavimo sprendinius, kuriais UAB „Ave Matrox“ be teisinio pagrindo buvo suteikta teisė naudotis ieškovei R.A. P. priklausančia žemės sklypo dalimi, teismas laikė nepagrįstais ir neteisėtais. Ieškovei nurodžius, jog ji niekada nesutiko, jog atsakovė J.E. A. atidalintame sklype statytų daugiaaukštį namą, bei detaliajame plane neesant jokių pastabų apie daugiaaukštę statybą (šifras G3 nurodytas kaip sodybinio užstatymo teritorija), teismas padarė išvadą, jog ieškovė nesuprato, kad sodybinio užstatymo teritorija yra vieta daugiaaukščio namo statybai. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės – klaidingas detaliojo plano, neatitinkančio prašymo, detaliojo planavimo sąlygų, 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. I-4135) ir 1980-03-29 plano suvokimas, nesupratimas, kad pasirašymas ant detaliojo plano (nereikalaujant raštiško ir notariškai patvirtinto šalių susitarimo) prilyginimas atsisakymui nuo teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su naudojamu žemės sklypu dalį, daugiaaukščio namo prilyginimas sodybiniam sklypui, nurodymas, kad ginčo sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra ieškovei R.A. P. priklausančių pastatų – pagrįstai leidžia teigti, kad pasirašydama ant tokio detaliojo plano ieškovė suklydo ir toks jos sutikimas yra pripažintinas negaliojančiu (CK 1.90). Patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą ant detalaus plano brėžinio, atsirado teisinis pagrindas tenkinti kitus išvestinius ieškovės reikalavimus. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2001 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė pasirašė ant detalaus plano. Kadangi ginčo atveju ieškinio senaties terminas yra 10 metų, kuris baigtųsi 2011 m., ieškovė ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti ir sandoriui ginčyti nėra praleidusi. Teismas taip pat sprendė, jog nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog ieškovė R.A. P. įstatymų nustatyta tvarka į teismą kreipėsi 2005 m. gegužės 30 d. pateikdama tinkamą ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas ginčyti Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 1 p., 3.1 p. ir Kauno m. savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 buvo nutrauktas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2008 m. gegužės 13 d., o pareiškimas teismui paduotas 2008-05-30, todėl laikė, jog ieškinio senaties terminas ginčyti aukščiau nurodytus administracinius aktus nėra praleistas. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą nutraukti bylą, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nuomone, ieškinys pareikštas remiantis kitomis aplinkybėmis, kitais juridiniais faktais, o įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra pagrindas iškeltą bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 147-150) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Atsakovės teigimu, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai buvo ir neprivatizuotos namų valdos dalies (196 kv.m) nuomininkais, kadangi pagal tuo metu galiojusių Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, 17 p., visi piliečiai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. Teismas nepagrįstai teigia, kad Kauno miesto valdyba patvirtino detalųjį planą, nors prieš tvirtinant detalųjį planą nebuvo gauti raštiški kaimynų sutikimai. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo (išskyrus Kauno m. savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir ekologijos komiteto 2001 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolą, kuris yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas), kuriuo remiantis tokie sutikimai buvo privalomi. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekama jų amalgamacija sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, tokiu atveju prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės institucijos nustatyta tvarka, nepagrįstai rėmėsi šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcija. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 18 straipsnio 10 dalis nustatė, jog privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų, numatytų naudoti gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei-komercinei statybai, tik jeigu ši statyba nustatyta teritorinio planavimo dokumentuose ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei užstatymo tankumas ir pobūdis. Ginčijamas detalusis planas atitiko šiuos įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas nebuvo perleistas ar sudarytas kitoks įstatyme numatytas žemės sandoris, todėl rengiant ar tvirtinant detalųjį planą notarinės formos bendraturčių susitarimai nebuvo būtini. Teismo nurodytas žemės sklypo planas, kuris pridedamas prie žemės sandorių, rengiamas vykdant geodezinius matavimus, kurie atliekami pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Detaliojo plano brėžinyje taip pat nurodyta, kad sklypo ribos ir plotas tikslinami sudarant sklypo ribų geodezinį planą. Nesant nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto detaliojo plano, numatančio žemės sklypo padalijimą bei valstybinės žemės sklypo dalių prijungimą, nebuvo pagrindo atlikti atidalintų žemės sklypų geodezinius matavimus bei rengti žemės sklypų ribų planus. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2008. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, joje taip pat buvo sprendžiamas valdybos sprendimų teisėtumo klausimas, todėl ankstesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turinys faktai, įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstami prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Tačiau minėtomis procesinėmis normomis teismas nesivadovavo. Ginčijamame teismo sprendime analizuojami žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano procedūrų pažeidimai - parengtas detalusis planas neatitiko numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūrų nagrinėjimo išvados, detaliajame plane nurodytas šifras G3, reiškiantis daugiaaukščio gyvenamojo namo statybą, nors pats sklypas įvardintas kaip sodybinio užstatymo teritorija ir kt., nors detaliojo plano procedūra buvo nagrinėjama ir prijungtoje civilinėje byloje. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-13 nutartyje nurodė, jog bylą nagrinėjusių teismų nustatyti detaliojo planavimo proceso pažeidimai buvo formalaus pobūdžio ir neturėjo įtakos ieškovės teisei įsigyti dalį valstybinės žemės, tačiau teismas į šiuos prejudicinius faktus neatsižvelgė, tenkindamas ieškovės ieškinį ir panaikindamas valdybos sprendimus, nenurodė, kokiu būdu administraciniais aktais yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, kad parengtas detalusis planas neatitiko tarp buvusių namų valdos savininkų pagal 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį 1980 m. kovo 29 d. sudaryto žemės sklypo naudojimo plano. Šiuose dokumentuose naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo patvirtinta ir Kauno miesto teismo 1990 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.183/90. Visuose dokumentuose 106 kv.m dalis priskirta prie šiuo metu J.E. A. naudojamo žemės sklypo. Be to, 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria buvusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė V. A. perleido gyvenamojo namo dalį S. J. ir E. M., apibrėžiant pirkėjams priskiriamo žemės sklypo dalį, nustatyta, jog pardavėjai V. A. paliekama teisė „naudotis sklype esančiu pravažiavimu iš jos garažo į (duomenys neskelbtini) gatvę". Ši dalis ir yra detaliajame plane suprojektuotas 90 kv.m žemės sklypas (pravažiavimas), jis pagrįstai buvo priskirtas prie J.E. A. (V. A. turto paveldėtojai) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Šiomis dalimis faktiškai visada naudojosi J.E. A., iki detaliojo plano patvirtinimo nebuvo kilusių jokių ginčų tarp ieškovės ir atsakovės dėl tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismas nesivadovavo 2008-05-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytu faktu, jog „J.E. A. suformuotas atskiras sklypas, kuriame numatyta gyvenamojo namo statyba ir prie jai suformuoto sklypo (1253 kv.m) bus prijungti 100 kv.m bei 96 kv.m valstybinės žemės plotai, kuriais ji naudojasi". Šią aplinkybę, jog valstybinės žemės sklypais visada naudojosi būtent atsakovė, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. G., tačiau teismas visiškai nemotyvuotai nusprendė, jog jo parodymai nėra informatyvūs. Teismas klaidingai nustatė, kad detaliojo planavimo sprendiniais UAB „Ave Matrox" be teisinio pagrindo suteikta teisė naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, tokiu būdu pažeidžiant 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką. Teismas neišsiaiškino, jog (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo dalies savininke ieškovė tapo tik 2001 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (Nekilnojamojo turto registre ši sutartis įregistruota tik 2001 rugsėjo 26 d.). Detaliojo plano rengimo ir derinimo metu šio statinio savininke buvo būtent UAB „Ave Matrox", detaliajame plane jai nustatytas 20 kv.m servitutas R.A. P. priklausančioje sklypo dalyje (takas prieiti prie gyvenamojo namo). Atsakovė nesutinka, jog J.E. A. sprendimų priėmimo metu nebuvo pareiškusi valios dėl 196 kv.m valstybinės žemės sklypo dalies prijungimo ir išpirkimo, o teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo patvirtintas detalusis planas ir atsakovei J.E. A. leista papildomai prisijungti ir išsipirkti visą 196 kv.m žemės sklypą, išnyko ieškovei R.A. P. išreiškus savo valią įsigyti dalį 196 kv.m žemės sklypo. Visų pirma, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių R.A. P. valią išsipirkti valstybinės žemės dalį. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje išaiškino, jog valios dėl valstybinės žemės prijungimo išreiškimas - tai pasirašymas detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. J.E. A. šį brėžinį yra pasirašiusi, taigi, jos valia įsigyti prijungiamas valstybinės žemės dalis buvo išreikšta tinkamai. Teismas konstatavo, jog ieškovė klaidingai suprato detaliojo plano brėžinį, planavimo sąlygas, 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį bei 1980-03-29 planą, taip pat aplinkybę, kad pasirašymas ant detaliojo plano brėžinio reiškia atsisakymą teisės įsigyti besiribojančių valstybinės žemės sklypų dalis. Kokiais įrodymais paremtas šis argumentas, kokia buvo tikroji ieškovės valia ir ketinimai, teismo sprendime nėra nurodyta, todėl suklydimo faktas nustatytas nepagrįstai.
Apeliaciniu skundu (b.l. 152-155) atsakovė J. E. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo pripažintas negaliojančiu R.A. P. sutikimas, išreikštas detalaus planavimo brėžinyje ir priimti naują sprendimą - palikti galiojančiu R.A. P. sutikimą, kaip buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje; panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo panaikintas Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimas Nr.1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini)/ detaliųjų planų“ 1 punktą ir 3.1 punktą ir priimti naują sprendimą - palikti šį sprendimą galiojančiu kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje; panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo panaikintas Kauno m. savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr.320 ir priimti naują sprendimą - palikti šį sprendimą galiojančiu kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje; panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės J. E. A. naudai. Atsakovės J. E. A. nuomone, teismo išvada, kad ieškovė R. A. P. iš esmės suklydo, galvodama, kad jos parašas ant detalaus plano nėra atsisakymas privatizuoti valstybinę žemę, neatitinka bylos faktinės medžiagos, kadangi ieškovė pasirašė ne tik po detaliuoju planu, bet savo parašu patvirtino ir J. E. A. prašymą Kauno m. savivaldybei dėl sklypo ribų keitimo, kurio planavimo tikslas buvo sklypo ribų keitimas ir numatomo atidalinti žemės sklypo "A" dalyje, suformuoti žemės sklypą naujo gyvenamojo namo statybai, taip pat patvirtino Kauno m. savivaldybės numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą Nr.187 (2001-03-12), kurioje aiškiai buvo nurodytas planavimo tikslas, t.y. atidalyti atskirą (1435 kv.m.) sklypą ir prijungti nuomojamos ir naudojamos žemės dalį prie naujo žemės sklypo. Detalaus planavimo procedūros esmė buvo aiškiai nurodyta visuose trijuose dokumentuose su tikslu atidalinti atskirą žemės sklypą namo statybai, prijungiant prie jo valstybinės žemės sklypo dalį, tokiu būdu ieškovė R. A. P., turint omenyje jos amžių ir išsimokslinimą, tai, kad prieš tai ir po to ji ne kartą pasirašinėjo pirkimo - pardavimo sutartis ir pastoviai naudojasi teisine konsultacija, negalėjo suklysti iš esmės, savo parašu patvirtindama J.E. A. prašymą, savivaldybės išvadą ir detalųjį planą. Kauno miesto apylinkės teismas, nustatęs suklydimo faktą, neįvertino, ar jis buvo esminis, todėl sprendimas dalyje dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu yra naikintinas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad savo veiksmais ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J. E. A..
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atsakovės J. E. A. apeliacinį skundą pateikė atsakovė Kauno miesto savivaldybė (b.l. 160-162). Atsiliepime ji nurodė, kad su paminėtame apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais sutinka ir prašo atsakovės J. E. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti, atsakovė J. E. A. – jos ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus patenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, o ieškovės atstovė – apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2009 07 01 sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-2008. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, joje buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų teisėtumo klausimas. Sutinkamai su CPK 279 str. 4 d. , esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 182 str. 2 p. numato, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje , kurioje dalyvavo tie patys asmenys , išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tokiai nuomonei pritarė ir apeliantė atsakovė J. E. A., savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad Kauno miesto apylinkės teismas panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškindama, kad ieškovė šioje byloje antrą kartą kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais. CPK 279 str. 4 d. iš tiesų numato, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali iš naujo pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau šioje byloje ir apeliantų minimoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1697-435/2007, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 05 13 nutartis, nors ir dalyvavo tie patys asmenys, nėra tapatūs ieškinių reikalavimai ir pagrindai. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 medžiagos ir joje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 05 13 nutarties ( t. III, b.l. 135-143) matyti, kad ieškovė R. A. P. buvo pareiškusi ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims J. E. A., O. Č., N. K., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei pažeistų teisių gynimo. Ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 1 p., 3.1 p. ir 2002-04-09 sprendimą Nr. 320, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 2000 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalijamas į du sklypus: 747 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į 1253 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat nuspręsta parduoti 196 kv.m. valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie 1253 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atkurti pažeistas jos teises ir leisti išsipirkti iš valstybės jai kaip bendraturtei tenkančią 196 kv.m. valstybinio žemės sklypo dalį. Tokius reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimai, kuriais patvirtintas detalusis planas, prieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui, pažeidžia jos kaip bendraturtės teisę įsigyti valstybinę žemę. Spręsdamas pagal trečiojo asmens J. E. A. kasacinį skundą dėl paminėtų ieškovės reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino šioje byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriais buvo iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai ir priėmė naują sprendimą – ieškovės R. A. P. ieškinį atmesti. Tokį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvavo tuo, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyti detaliojo planavimo proceso pažeidimai yra formalaus pobūdžio, o ieškovė R. A. P., pasirašydama detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, išreiškė savo sutikimą, jog 196 kv.m. valstybinės žemės bus prijungta prie J. E. A. formuojamo žemės sklypo, tuo ji (ieškovė) savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės, šią teisę perleido trečiajam asmeniui J. E. A.. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. A. P. pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiu suklydimo įtakoje sudarytą sandorį - jos pačios sutikimą, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, išreikštą detalaus planavimo brėžinyje, kuris buvo patvirtintas 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320; panaikinti 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1366 1 p., 3.1 p.; panaikinti 2002 m. balandžio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 320. Šiuos reikalavimus ji grindė tuo, kad, pasirašydama detaliojo plano brėžinyje ji nesuprato, jog išreiškia valią , kad atsisako įsigyti dalį valstybinės žemės atsakovės J. E. A. naudai. Įvertinusi šiuos abiejose bylose pareikštus reikalavimus bei jų pagrindus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamojoje byloje reikalavimai nėra tapatūs su anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1697-435/2007 pareikštais reikalavimais, pareikštas pagrindinis reikalavimas pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį anksčiau reikštas nebuvo, o reikalavimai panaikinti Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimus yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, jie nėra savarankiški, todėl negalima vertinti, kad yra ginčijami teismo nustatyti faktai.
Abu apeliantai nepagrįstu laiko pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo šis teismas pripažino ieškovės vienašalį sandorį – sutikimą, kad visą 196 kv.m. valstybinę žemę, esančią prie (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei ir atsakovei J. E. A. priklausančio žemės sklypo, išsipirktų viena atsakovė J. E. A., išreikštą detaliojo plano brėžinyje, sudarytu suklydimo įtakoje, šį sandorį panaikino. Kauno miesto savivaldybės nuomone, teismas nenurodė, kokiais įrodymais pagrįsti jo argumentai, kurių pagrindu teismas patenkino ieškinį, taip pat nenurodė, kokia buvo tikroji ieškovės valia, kokie buvo jos ketinimai. Atsakovės J. E. A. nuomone, teismo išvada, kad ieškovė R. A. P. suklydo galvodama, jog parašas ant detalaus plano nėra atsisakymas privatizuoti valstybinę žemę, neatitinka faktinės bylos medžiagos, kadangi ji pasirašė ne tik po detaliuoju planu, bet ir patvirtino atsakovės J. E. A. prašymą Kauno mieto savivaldybei dėl sklypo ribų keitimo, taip pat patvirtino Kauno miesto savivaldybės numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą, kurioje aiškiai nurodytas planavimo tikslas – atidalyti atskirą 1435 kv.m. sklypą ir prijungti nuomojamos ir naudojamos žemės dalį prie naujo žemės sklypo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu ieškovės R. A. P. sutikimą, išreikštą detalaus planavimo brėžinyje, kuris buvo patvirtintas 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pirmosios instancijos teismas , tenkindamas ieškinį, nurodė, kad , teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės – klaidingas detaliojo plano, neatitinkančio prašymo, detaliojo planavimo sąlygų, 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. I-4135) ir 1980-03-29 plano suvokimas, nesupratimas, kad pasirašymas ant detaliojo plano (nereikalaujant raštiško ir notariškai patvirtinto šalių susitarimo) prilyginimas atsisakymui nuo teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su naudojamu žemės sklypu dalį, daugiaaukščio namo prilyginimas sodybiniam sklypui, nurodymas, kad ginčo sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra ieškovei R. A. P. priklausančių pastatų – pagrįstai leidžia teigti, kad pasirašydama ant tokio detaliojo plano ieškovė suklydo ir toks jos sutikimas yra pripažintinas negaliojančiu (CK 1.90).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad yra pagrindas vertinti, jog ieškovė, pasirašydama ant detaliojo plano ir taip išreikšdama savo valią, kad ji atsisako įsigyti dalį valstybinės žemės, sutinka, jog atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise joms priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, suklydo, o iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu.
Tiek ieškinyje, tiek vedant bylą per atstovę pirmosios instancijos teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (pareiškime – b.l. 179-180), pateiktame apeliacinės instancijos teismui, ieškovė nurodė, kad ji, pasirašydama ant detaliojo plano, negalvojo, kad atsisako jai priklausančios teisės įsigyti dalį valstybinės žemės, tokio tikslo neturėjo ir tokios valios neišreiškė. Ji, parašiusi prašymą dėl detaliojo planavimo, nenurodė, jog pageidauja detaliuoju planu išspręsti ir valstybei priklausančios žemės prijungimo prie jai ir atsakovei priklausančios žemės sklypo klausimus. Pasirašydama ant detalaus plano brėžinio ji suklydo, manydama, kad jis atitinka savivaldybės išduotas detalaus planavimo sąlygas ir net neįsivaizdavo, kad parašas ant detalaus plano bus prilygintas sutikimui , jog viena atsakovė J. E. A. privatizuotų prie bendro sklypo esančią valstybinę žemę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu aptariamą jos vienašalį sandorį yra pagrįstas, nes ji suklydo dėl sandorio turinio. Negalima nesutikti su ieškovės aiškinimais, kad prašyme dėl detaliojo planavimo (b.l. 14) nebuvo reiškimas pageidavimas prijungti valstybinės žemės plotus prie atidalijamo žemės sklypo. Tai akivaizdu. Po tokio prašymo buvo parengta Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada (b.l. 15) , su kuria ieškovė, kaip ji teigia, nesutiko, nes joje buvo nurodytas planavimo tikslas atidalyti atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės dalį prie naujo žemės sklypo. Šioje išvadoje nurodytos aplinkybės, kad planuojamas žemės sklypas, kurio plotas yra 1435 kv.m. (atsakovei J. E. A. priklausanti žemė) , o ne 1449 kv.m., kaip kad buvo suformuotas detaliuoju planu, ir kad numatomas prijungti nuomojamas žemės sklypas, kada nei ieškovė, nei atsakovė jokios valstybinės žemės nenuomavo, taip pat neleido aiškiai suprasti, kad bus rengiamas detalusis planas, kuriuo numatyta valstybinę žemę prijungti prie atsakovės J. E. A. žemės sklypo. Nors atsakovė J. E. A. savo apeliaciniame skunde ir nurodo, kad paminėta išvada buvo numatyta prijungti ir naudojamą, o ne tik nuomojamą, valstybinės žemės dalį, tačiau to sąlygose nebuvo nurodyta. Galiausiai, išduotose Sąlygose bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (b.l. 16) nurodoma, kad detaliuoju planu bus numatytas tik žemės sklypo padalijimas į du atskirus sklypus. Sąlygose neminimas valstybinės žemės prijungimas. Visos šios aplinkybės leidžia vertinti, jog, parengtam detaliajam planui neatitinkant ieškovės prašymo, ieškovei žinomų sąlygų detaliajam planui rengti, ir pasirašytam ieškovei tikintis, kad planas parengtas pagal jos pageidavimą bei sąlygas, gerai nesuprantant brėžinių, ieškovė suklydo, parašu ant brėžinio patvirtindama, jog sutinka, kad visą valstybinę žemę , esančią prie sklypo (duomenys neskelbtini), išsipirktų viena atsakovė.
Ieškovė taip pat yra nurodžiusi, jog ji net neįsivaizdavo, kad parašas ant detalaus plano bus prilygintas jos sutikimui , jog viena atsakovė J. E. A. privatizuotų prie bendro sklypo esančią valstybinę žemę, nes buvo įsitikinusi, jog susitarimas dėl valstybinės žemės privatizavimo turėjo būti pasirašytas pas notarą. Nors ieškovės įsitikinimas, kad 2001 metais, t.y. kada ji pasirašė detaliajame plane, buvo būtinas notarine forma patvirtintas jos sutikimas, jog valstybinę žemę išsipirktų viena atsakovė J. E. A., ir nebuvo pagrįstas galiojančių teisės normų reikalavimais, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, pasirašydama ant detaliojo plano brėžinio, pilnai nesuvokė vienašališko atsisakymo pirkti valstybės žemės dalį, esmės. Teisėjų kolegija taip vertina atsižvelgdama į tai, kad pasirašymo detaliajame plane kaip vienašalio sandorio – sutikimo, kad kitas bendraturtis vienas pirktų valstybinės žemės įsiterpusį sklypą, nepripažino iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 05 13 nenurodė, jog parašas detaliojo plano brėžinyje yra vienašalis sandoris, net ir Kauno apskrities viršininko administracija. Ji atsakydama pareiškėjai atsakovei J. E. A. 2005 03 31 rašte Nr. 11-A-181-292 „Dėl papildomo žemės sklypo pardavimo“ nurodė, jog klausimą dėl papildomo žemės sklypo bus galima spręsti tada, kai pareiškėja pateiks valstybės įmonės Registrų centras pažymą apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimą jos vardu arba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių susitarimą dėl papildomo žemės sklypo pirkimo. Kada net valstybės institucija nepripažino, jog pasirašymas detaliajame plane reiškia susitarimą dėl perkamos žemės, to, teisėjų kolegijos nuomone, tikrai galėjo nepripažinti bei tikrai aiškiai nesuprasti ir ieškovė. Todėl teisėjų kolegija, vertindama žmogaus suvokimą, pripažįsta, kad ieškovė suklydo dėl paties sandorio esmės, o toks suklydimas turi esminės reikšmės.
Pripažinęs, kad dėl ieškovės esminio suklydimo negalioja ieškovės R.A. P. sutikimas, išreikštas detalaus planavimo brėžinyje, kuris buvo patvirtintas 2001 m. spalio 9 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino ir išvestinius reikalavimus, kaip pažeidžiančius ieškovės teises, panaikino Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ 1 punktą ir 3.1 punktą ir Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 Dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, atsižvelgdama į nurodytus argumentus konstatuoja, kad apskųstasis teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimas nekeistinas, o atsakovių pateikti apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.