Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui E. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos atstovo teigimu, konkrečiu atveju jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti, nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Atitinkamai atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Prašė prašymą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Europos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-378 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių apskaičiavimą, vietinės rinkliavos taikymo tvarką, atliekų turėtojų registro sudarymą, mokėjimo, permokos grąžinimo, išieškojimo, apskaitos tvarką ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (2016 m. gruodžio 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-324 redakcija; 2018 m. vasario 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-34 redakcija; 2021 m. kovo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-86 redakcija).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriems atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba nekilnojamojo turto objekto naudotojas, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.

Taigi, Nuostatuose numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, ir įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių nuostatų priede. Pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

Nuostatų 36 punkte numatyta, jog vietinė rinkliava neskaičiuojama arba perskaičiuojama nekilnojamojo turto savininkams, iki einamųjų metų gruodžio 15 d. deklaravus nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu ir pateikus seniūnijų seniūnų išduotą pažymą.

Vadovaujantis Nuostatais ir Nuostatų priedo 1.8 papunkčiu, individualių gyvenamosios paskirties objektų (namai, kotedžai), kuriuose nėra gyvenamąją vietą deklaravusių ar faktiškai gyvenančių gyventojų, savininkams taikomas apmokestinamasis parametras – pastovus vietinės rinkliavos dydis, kuris yra 1,76 Eur/mėn.

Kintamasis vietinės rinkliavos dydis yra taikomas atsižvelgiant į objekte deklaruotų arba faktiškai gyvenančių asmenų skaičių. Nuostatų priedo 1.9 papunktyje nurodyta, kad individualiems gyvenamosios paskirties objektams (namai, kotedžai) ir butams daugiabučiuose namuose, kuriuose gyvena 1 gyventojas ir kurie naudojasi individualiais konteineriais, nustatytas 1,76 Eur/mėn. pastovus vietinės rinkliavos dydis, 1,24 Eur/mėn. kintamas vietinės rinkliavos dydis. Nuostatų priedo 1.11 papunktyje nurodyta, kad individualiems gyvenamosios paskirties objektams (namai, kotedžai) ir butams daugiabučiuose namuose, kuriuose gyvena 3 gyventojai ir kurie naudojasi individualiais konteineriais, nustatytas 5,28 Eur/mėn. pastovus vietinės rinkliavos dydis, 3,28 Eur/mėn. kintamas vietinės rinkliavos dydis.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, t. y. 22/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtino ir pats atsakovas, minėtu adresu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 2 d. jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą.

Teismo vertinimu, vadovaujantis Nuostatų priedo 1.8 papunkčiu, kadangi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d. objekte nebuvo deklaruotų asmenų, buvo skaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis po 1,76 Eur/mėn., todėl susidarė 7,04 Eur (1,76 x 4 = 7,04 Eur) suma.

Byloje esantys duomenys (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. objekte buvo deklaruoti 3 asmenys – E. L., O. L., J. G., dėl to buvo skaičiuojama pastovioji 5,28 Eur/mėn. ir kintamoji 3,28 Eur/mėn. vietinės rinkliavos dalis, todėl susidarė 8,56 Eur ((5,28 + 3,28) x 1 = 8,56 Eur) suma.

Kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. objekte buvo deklaruotas 1 asmuo – E. L., buvo skaičiuojama pastovioji 1,76 Eur/mėn. ir kintamoji 1,24 Eur/mėn. vietinės rinkliavos dalis, todėl susidarė 15,00 Eur ((1,76 + 1,24) x 5 = 15,00 Eur) suma.

Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. objekte deklaruotų asmenų nebuvo, buvo skaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis po 1,76 Eur/mėn., todėl susidarė 28,16 Eur (1,76 x 16 = 28,16 Eur) suma.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. skolingas pareiškėjai 58,76 Eur. Tai patvirtina ir į bylą pateikta pareiškėjos 2023 m. liepos 4 d. Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą Nr. (3.6.) V4-747.

Kaip anksčiau minėta, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (Nuostatų 30 punktas). Pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai jis nesukūrė atliekų.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati Kretingos rajono savivaldybė, savo Nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys ir kurie pateikia reikalingus prašymus.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas būtų netinkamas naudoti pagal paskirtį. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas teikė prašymus taikyti lengvatas rinkliavos kintamosios dedamajai ir šios lengvatos buvo pritaikytos pagal dokumentų, kuriais grindžiamas prašymas, galiojimo laikotarpį, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas vietinės rinkliavos tikslą, yra nurodęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu bei kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, kadangi Nuostatuose nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas tenkintinas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 58,76 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovo pareiškėjai.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja kreipėsi su prašymu į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis savivaldybės įmonės žmogiškaisiais ištekliais.

Be to, remiantis LVAT praktika, šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Teismas pažymi, kad viename iš vykusių teismo posėdžių, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, dalyvavo advokatas R. S. bei advokato padėjėja V. N., kitame, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., posėdyje dalyvavo advokatas R. S.. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių savivaldybės įmonę „Kretingos komunalininkas“ atstovavo advokatas bei advokato padėjėja, t. y. nėra jokių duomenų apie savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ specialisto (juristo) negalėjimą tinkamai paruošti procesinių dokumentų ar atstovauti pareiškėją teismo posėdžiuose. Taip pat nepateikti duomenys apie juristo užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, jog kitų nustatytų specialistui (-ams) užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjos kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, jog pareiškėja šioje byloje turėjo pakankamų vidinių resursų tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą patenkinti.

Iš atsakovo E. L. pareiškėjai savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ priteisti 58,76 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepatenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.