Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1568-510/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-26
Bylos Nr.
2S-1568-510/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07005-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Mindaugo Pakalniškio, Žanetos Pakalniškienės, Mindaugui Pakalniškiui, Žanetai Pakalniškienei
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilpros investicija“
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1568-510/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07005-2011-6)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Mindaugo Pakalniškio ir Žanetos Pakalniškienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpros investicija“ ieškinį atsakovams Mindaugui Pakalniškiui ir Žanetai Pakalniškienei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl servituto nustatymo,

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilpros investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo, unikalus Nr. 4400-0598-4901, apie 290 kv. m. ploto sklypo dalyje, kurioje yra įrengtas privažiavimas į UAB „Vilpros investicija“ nuosavybės teise valdomą pastatą.

Ieškovas savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų pabloginti sklypo, unikalus Nr. 4400-0598-4901, dalyje esančio įvažiavimo būklę, taip pat vykdyti bet kokius statybos ar žemės, aplinkos tvarkymo darbus taip, kad ieškovai ir su jais susiję asmenys negalėtų naudotis pastatytu įvažiavimu, patenkant prie NIC pastato.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai nuolat pažeidinėja ieškovo teises, neleisdami patekti prie jiems priklausančio NIC pastato vieninteliu pastatytu privažiavimo keliu. 2009-04-21 atsakovas M. Pakalniškis pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad jo valdomame žemės sklype buvo pastatyti riboženkliai ir kad atsakovas ketina pradėti savo žemės sklypo aptvėrimą. Nors nebuvo siekiama aptverti kitų atsakovų valdomo sklypo dalių, tačiau ant ieškovo valdomo įvažiavimo buvo pastatytas gelžbetoninis blokas, kuris neleido patekti prie ieškovo valdomuose sklypuose esančių pastatų. Dėl apribotos galimybės naudotis savo turtu, ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Akivaizdu, kad atsakovai mėgina užkirsti teisę ieškovui naudotis ieškovo teisėtai pastatytu keliu ir kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, gali imtis veiksmų, kurie padarytų ieškovui galimai palankų teismo sprendimą neįgyvendintinu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti. Teismas taikė ieškovo UAB „Vilpros investicija“ prašymu laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų pabloginti sklypo, unikalus Nr. 4400-0598-4901, dalyje esančio įvažiavimo būklę, taip pat vykdyti bet kokius statybos ar žemės aplinkos tvarkymo darbus taip, kad ieškovas ir su juo susiję asmenys negalėtų naudotis pastatytu įvažiavimu patenkant prie NIC pastato. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai trukdo ieškovui tinkamai naudotis vieninteliu keliu, kuriuo galima patekti ieškovui prie savo pastatų, ieškovas turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovai Mindaugas Pakalniškis ir Žaneta Pakalniškienė atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai nurodė, kad kelias, per kurį prašoma nustatyti servitutą, yra neįregistruotas VĮ Registrų centre kaip nekilnojamojo turto objektas, kelias įrengtas valstybinėje ir atsakovams priklausančioje žemėje neturint statybos leidimų bei kitų tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, todėl kelias yra savavališkas ir neteisėtas statinys. Ieškovas nėra viešpataujančio daikto (įvažiavimo) savininkas, o pats įvažiavimas yra nelegalus ir neteisėtas statinys, todėl negalėjo būti ginamos tokio asmens teisės ir tenkinami pareikšti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Visos ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovai elgtųsi ar ruoštųsi elgtis tokiu būdu, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomu. Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu. Uždraudimas atlikti statybos ar aplinkos tvarkymo darbus (bloginti įvažiavimo būklė) yra per plačios apimties laikinoji apsaugos priemonė. Nutartimi pritaikius tokio pobūdžio apribojimus yra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės sukelia itin didelius ir neadekvačius neigiamus padarinius atsakovų atžvilgiu, o ieškovui suteikiama teisė nevaržomai naudotis savavališkai įrengtu keliu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilpros investicija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad ginčo privažiavimas buvo projektuojamas tiek statybos leidimais, tiek ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. A-1457 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8D, 8E detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu. Ginčo sklype kelias yra įrengtas, atsakovai įsigijo sklypą su

įrengtu ir ieškovo nuosavybės teise valdomu inžineriniu statiniu – privažiavimu prie NIC pastato. Atsakovai klaidingai nurodo nepagristą viešpataujančio ir tarnaujančio daikto kvalifikavimą nagrinėjamos bylos kontekste. Atsakovai nuolat pažeidinėja ieškovo teises, neleisdami patekti prie jiems priklausančio NIC pastato vieninteliu pastatytu privažiavimo keliu. Ieškovas patikė teismui įrodymus, kad atsakovai piktybiškai siekia sugadinti teisėtai pastatytą įvažiavimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų tęsiamas ieškovo teisių pažeidimas ir toliau jiems būtų daroma žala, neleidžiant vieninteliu keliu patekti į savo NIC pastatą.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimas yra nustatyti servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu ieškinio antruoju reikalavimu prašoma nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susiję su neteisėtai įrengto įvažiavimo būklės išlaikymu, nepabloginimu ir galimybės naudotis keliu panaikinimu. Teismui byloje priėmus palankų ieškovams sprendimą ir nustačius servitutą atsakovų žemės sklypo dalyje, toks sprendimas nebūtų susijęs su ieškovų įrengto kelio būklės bloginimu ar jo panaikinimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėjamoje byloje, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, pažeidė ekonomiškumo principą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal CPK 144 straipsnį konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir paprastai tik siekiant užtikrinti būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti materialinio reikalavimo esmę ir būti susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir 145 straipsnio 2 dalimi, teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų pabloginti sklypo, unikalus Nr. 4400-0598-4901, dalyje esančio įvažiavimo būklę, taip pat vykdyti bet kokius statybos ar žemės aplinkos tvarkymo darbus taip, kad ieškovas ir su juo susiję asmenys negalėtų naudotis pastatytu įvažiavimu patenkant prie NIC pastato, motyvuodamas tuo, kad atsakovai trukdo ieškovui tinkamai naudotis vieninteliu keliu, kuriuo galima patekti ieškovui prie savo pastatų.

Nustatyta, kad ieškinio dalykas šioje civilinėje byloje yra ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo, unikalus Nr. 4400-0598-4901, apie 290 kv. m. ploto dalį, kurioje yra įrengtas privažiavimas į UAB „Vilpros investicija“ nuosavybės teise valdomą pastatą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio dalyką, konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip draudimas atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų pabloginti sklypo unikalus Nr. 4400-0598-4901, dalyje esančio įvažiavimo būklę, taip pat vykdyti bet kokius statybos ar žemės aplinkos tvarkymo darbus taip, kad ieškovas ir su juo susiję asmenys negalėtų naudotis pastatytu įvažiavimu prie NIC pastato, nesusijusi su ieškinio dalyku, t. y. neužtikrina būsimo galimai palankaus ieškovui sprendimo – nustatyti kelio servitutą. Be to, ieškovo suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra konkretus, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neribotos apimties, peržengia pareikšto reikalavimo ribas ir pažeidžia ekonomiškumo principą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nereiškia prevencinio ieškinio arba reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Prevencinės laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos reiškiant ieškinį tik dėl servituto nustatymo.

Atsakovai atskirąjį skundą, o ieškovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio pagrįstumu. Be to, atsakovai pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, kurie gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų vertinimas ir nesvarstomas ieškinio pagrįstumas, teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių ir dėl naujai pateiktų įrodymų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis panaikinama, išsprendžiamas klausimas iš esmės, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpros investicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius