Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Daliui Mecelicai, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Vytautui Baciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. J. 2012-05-16 surašytas už tai, kad 2012-04-18 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veiklos patikrinimą, nustatyta, kad M. J., būdamas bendrovės direktoriumi, mokėjo darbuotojams R. K., I. B., K. J., G. L., buvusiems darbuotojams L. B., A. G. buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 straipsnio bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Taip pat leido bendrovės darbuotojui K. J. 2012-04-20 dirbti nelegaliai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį ir 41³ straipsnio 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė ir paaiškino, kad visiems darbuotojams atlyginimas buvo mokamas pagal darbo užmokesčių žiniaraščius, kurie buvo pasirašyti. Darbuotojai pretenzijų neturėjo. Sudarius darbo sutartį, darbuotojas pradėdavo dirbti kitą dieną. Sutarties sudarymo dieną darbuotojas dirbti negalėdavo. Su K. J. darbo sutartis buvo sudaryta 2012-04-20, nuo 2012-04-23 jis turėjo pradėti dirbti. 20 dieną šis darbuotojas nedirbo. Kadangi įmonė neseniai buvo pradėjusi dirbti, todėl ne visą laiką būdavo darbo. Net ir dabar bendrovei sunkiai sekasi. Negalėjo mokėti didesnio atlyginimo, nei buvo sutarta darbo sutartyje. 2011 m. įmonė dirbo nepilnu krūviu, 2012 m. balandžio mėnesį darbo buvo daugiau, todėl darbuotojams pakėlė atlyginimus, įdarbino pilnu etatu, bet tai tęsėsi neilgai. Darbuotojams buvo suteikiamos nemokamos atostogos todėl, kad nebuvo darbo. Už darbo drausmės pažeidimus darbuotojus įspėdavo žodžiu, tačiau raštu tai įforminama nebuvo. Yra buvę, kad dėl girtumo darbuotojams neleisdavo dirbti. Nepamena, ar tai buvo įforminta dokumentuose. L. B., A. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės iš dalies teisingos. Kodėl būtent paaiškinime jie taip rašė, nežino. Gal buvo koks konfliktas. L. B., A. G. dėl gėrimo rašytinių nuobaudų skirta nebuvo.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kada pradėjo dirbti, galimai tada, kada nurodyta darbo sutartyje. Dirbo 5 dienas per savaitę, priklausomai nuo to, kiek būdavo darbo. Būdavo, kad dirbdavo ne pilną darbo dieną. Atlyginimą gaudavo vieną kartą per mėnesį virš 400 Lt. Vokeliuose pinigų negaudavo. Kodėl 2012-05-15 rašydamas paaiškinimą nurodė būtent tokias aplinkybes, nežino. Buvo ,,pachmielingas“ po gimimo dienos, neatsimena ką rašė. Paaiškinimą surašė pats, su direktoriumi susipykęs nebuvo. Išėjo iš darbo todėl, kad nebebuvo darbo.

Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, jog 2012-05-15 yra rašęs paaiškinimą. Jis rašytas jo ranka, nežino ar paaiškinime teisingai viską surašė. Atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį, dirbo ,,pusę etato“, gaudavo 350-400 Lt. Dirbdamas nuobaudų neturėjo. Negali patvirtinti, kad gaudavo papildomai pinigų prie darbo užmokesčio.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2011 m. lapkričio pabaigoje. Iš pradžių darbo sutartis buvo sudaryta ,,pusę etato“. Gaudavo 230 Lt, jei dirbdavo nepilną savaitę. Per mėnesį gaudavo 300-400 Lt. Pamena ką rašė 2012-05-16 paaiškinime. Paaiškinimas rašytas jo ranka, savo noru. Šį paaiškinimą davė direktoriui paskaityti, direktoriaus atsiprašė. 2012-05-03 paaiškinime dėl darbo laiko parašė netiesą, nes buvo supykęs ant direktoriaus, kadangi šis grasino, kad juos nubaus, neišmokės atlyginimo, atleis iš darbo. Prieš pirmą paaiškinimą rašant buvo neblaivūs objekte. Kartu su juo buvo G. L., I. B., K. J.. Visus kartu neblaivius pagavo, todėl jie visi supyko.

Liudytojas I. B. teismo posėdžio metu parodė, jog pradėjo dirbti lapkričio mėnesio viduryje. Sudarė darbo sutartį. Joje buvo numatyta, kad vieną kartą į mėnesį mokės atlyginimus. Kai dirbo ,,pusę etato“, gaudavo virš 300 Lt. Atsiradus daugiau darbo, įdarbino pilnu etatu, pakeičiant darbo sutartį. Kai atvažiavo darbo inspekcija, surašė neteisingus paaiškinimus, kadangi buvo supykę ant darbdavio. Pyko todėl, jog prieš kelias dienas jį ir R. K. darbdavys užtiko darbe išgėrusius. Po to surašė kitus pareiškimus, kuriuos jis ir R. K. patys nuvežė į mokesčių inspekciją.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu parodė, jog šiais metais įsidarbino pas M. J.. Atrodo, kad dirbdavo visą darbo dieną. Atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį už padarytą darbą. Per mėnesį gaudavo apie 700-800 Lt. Pradėjo dirbti iš karto pasirašęs darbo sutartį. Neatsimena, ką rašė paaiškinimuose. Tą dieną, kai atvyko darbo inspekcija, buvo supykęs ant darbdavio. Konfliktas kilo dėl to, kad visi darbininkai buvo išgėrę, o darbdavys pasakė, kad juos atleis iš darbo, liepė eiti į namus. 2012-05-03 paaiškinimas rašytas ne jo, o asmens iš darbo inspekcijos, tačiau pasirašė jis pats. Užrašė tai, ką jis sakė, kalbėjo tiesą. Atvykus darbo inspekcijai, jie visi buvo neblaivūs. 2012-05-16 paaiškinimą rašė jis pats, tuo metu taip pat buvo neblaivus.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo duomenis, kad įmonėje dirba nelegalūs darbuotojai, atlyginimai mokami ,,vokeliuose“, todėl 2012-05-03 nuvyko šių duomenų patikrinti. Tuo metu dirbęs darbuotojas K. J. pats rašyti paaiškinimo negalėjo, kadangi jam labai drebėjo rankos, todėl paaiškinimą surašė kolega E. P. pagal K. J. žodžius. Pats K. J. pasirašė. Rašant paaiškinimus visi asmenys buvo blaivūs. 2012-05-16 jis pakvietė atvykti direktorių, kuris nurodė, kad atvyks po pietų. 2012-05-16 apie 11 val. pas jį į kabinetą atėjo du įmonės darbuotojai, kurie pasakė, kad nori rašyti paaiškinimus. Jis nurodė, kad šie kreiptųsi į kanceliariją.

Posėdžio metu buvo pagarsintas G. L. 2012-05-03 rašytas paaiškinimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė grindžiama bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (3-7 b.l.), kuriuo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), vykdo statybos darbus ir teikia siuvimo paslaugas. Dėl gaunamo darbo užmokesčio buvo apklausti 4 bendrovėje dirbantys statybininkai: R. K., I. B., K. J. ir G. L., taip pat 2 buvę bendrovės darbuotojai – L. B. ir A. G.. Jie visi nurodė gavę didesnį darbo užmokestį negu buvo apskaičiuotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. K. J. taip pat nurodė, jog faktiškai pradėjo dirbti nuo 2012 m. balandžio 20 d., dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo tarėsi su direktoriumi M. J.. Pagal 2012 m. balandžio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 54, jis bendrovėje pagalbiniu darbininku turėjo pradėti dirbti 2012 m. balandžio 23 d., todėl 2012 m. balandžio 20 d. dirbo nelegaliai, nesudaręs darbo sutarties, už šią dieną direktorius jam sumokėjo 50 Lt užmokestį. A. G. 2012 m. gegužės 15 d. paaiškinimu (9 b.l.), kuriuo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį, darbo sutartis sudaryta nepilnu etatu, dirbo nuo 8 val. iki 17 val., iš direktoriaus gaudavo po keturis šimtus litų grynais į rankas – „vokeliuose“. Oficialiai gaudavo 380 Lt, vokeliuose nuo birželio iki spalio mėnesio kas mėnesį gaudavo po 400 Lt; G. L. 2012 m. gegužės 3 d. paaiškinimu (10 b.l.), kuriuo nustatyta, jog jis dirba penkias dienas per savaitę nuo 8 val. iki 17 val., darbo užmokestį gauna du kartus per mėnesį – 800 Lt, atlyginimą išmoka direktorius M. J.. Už vasario mėnesį gavo 400 Lt, už balandžio mėnesį – 800 Lt; I. B. 2012 m. gegužės 3 d. paaiškinimu (12 b.l.), kuriuo nustatyta, jog atlyginimą gauna iki tūkstančio litų, jis išmokamas du kartus per mėnesį, už lapkričio mėnesį gavo 100 Lt, už gruodžio mėnesį – 300 Lt, už sausio mėnesį – 400 Lt, už vasario mėnesį – 300 Lt, už balandžio mėnesį – 200 Lt; K. J. 2012 m. gegužės 3 d. paaiškinimu (14 b.l.), kuriuo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012 m. balandžio 20 d. (penktadienį), su direktoriumi susitarė, kad jam bus mokamas 800 Lt atlyginimas, taip pat susitarė, kad mokės atlyginimą kas savaitę, balandžio 27 d. M. J. jam išmokėjo 300 Lt; R. K. 2012 m. gegužės 3 d. paaiškinimu (16 b.l.), iš kurio matyti, kad darbo užmokestį gauna grynais du kartus per mėnesį, iki šiol į rankas gavo 400 Lt, už sausio mėnesį gavo 250 Lt, už vasario mėnesį – 300 Lt, už gruodžio mėn. – 400 Lt, už lapkričio mėnesį – 100 Lt; darbo sutartimi Nr. 54 (20 b.l.), iš kurio matyti, kad K. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį, kuria darbdavys įsipareigojo vieną kartą per mėnesį mokėti 800 Lt mėnesinę algą, taip pat nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2012 m. balandžio 23 d.; operatyvaus patikrinimo pažyma (49 b.l.), kuria nustatyta, jog patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad bendrovė vykdo statybos darbus ir teikia siuvimo paslaugas. Bendrovės direktorius M. J. vykdo ir kasininko pareigas. Patikrinimo metu dėl gaunamo darbo užmokesčio apklausti 4 bendrovėje dirbantys statybininkai ir 2 buvę darbuotojai. R. K. nurodė, jog nuo darbo bendrovėje pradžios yra gavęs 1050 Lt, pagal direktoriaus pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, jam buvo išmokėta 777,63 Lt, todėl gavo 272,37 neapskaityto darbo užmokesčio. G. L. nurodė, kad yra gavęs 2000 Lt, pagal direktoriaus pateiktus dokumentus, jam išmokėta 610,60 Lt, todėl gavo 1389,40 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. I. B. nurodė, jog yra gavęs 1300 Lt, pagal įmonės direktoriaus pateiktus dokumentus, jam išmokėti 777,59 Lt, todėl gavo 522,41 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. K. J. nurodė, kad yra gavęs 300 Lt, tačiau apskaitos dokumentuose apie išmokėtus 300 Lt duomenų nėra, todėl jam buvo išmokėtas 300 Lt neapskaitytas darbo užmokestis. K. J. taip pat nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2012 m. balandžio 20 d., penktadienį, pagal darbo sutartį Nr. 54, sudarytą 2012 m. balandžio 20 d., jis bendrovėje pagalbiniu darbininku turėjo pradėti dirbti 2012 m. balandžio 23 d. K. J. balandžio 20 d. dirbo nelegaliai, nesudarius darbo sutarties, už šią dieną direktorius jam sumokėjo 50 Lt užmokestį. L. B. nurodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta pusei etato, oficialiai jam mokėjo apie 360 Lt per mėnesį, faktiškai dirbo nuo 8 val. iki 17 val. penkias dienas per savaitę, papildomai direktorius jam mokėjo dar 400 Lt per mėnesį. A. G. nurodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta pusei etato, oficialiai jam mokėjo apie 380 Lt per mėnesį, faktiškai dirbo 8 val. iki 17 val. penkias dienas per savaitę, papildomai direktorius jam mokėjo 400 Lt per mėnesį. L. B. ir A. G. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, taip pat esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams (darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai; darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas), o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog K. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį sudarė 2012 m. balandžio 20 d., kurioje numatyta, kad darbuotojas dirbti pradeda 2012 m. balandžio 23 d. K. J. balandžio 20 d. pradėjo realiai dirbti, darbdavio ir šio darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymių (darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai, ėjo pagalbinio darbininko pareigas, už šią dieną gavo užmokestį iš direktoriaus – 50 Lt), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra pradėta dirbti ne nuo datos, numatytos darbo sutartyje, o šios sutarties pasirašymo dieną, tokiu būdu nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 5 d. numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., M. J. skirtina administracinė nuobauda.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.

Įstatymas numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinų sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutartyse turi būti nustatomi konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.), konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka. Šalys sutartyje sulygtų sąlygų privalo laikytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, tai yra kai ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Savo pirminiuose paaiškinimuose R. K., I. B., K. J., G. L., L. B. ir A. G. nurodė, jog atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį, tai yra gaudavo oficialių atlyginimą ir kitą dalį vokeliuose, kurį mokėdavo direktorius M. J.. Tačiau jau 2012 m. gegužės 16 d. paaiškinimuose I. B., K. J. ir R. K. nurodė, jog pirminiuose paaiškinimuose nurodė neteisingą informaciją, kadangi buvo supykę ant direktoriaus dėl to, kad jis įspėjo minėtus darbuotojus, jog atleis iš darbo už girtavimą darbo metu (11, 13, 15 b.l.), tokios pačios pozicijos jie, taip pat A. G. ir L. B. laikėsi ir teismo posėdžių metu, paneigdami pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo nurodyti tikslaus jų darbo užmokesčio dydžio, teigė neprisimenantys, ką tiksliai rašė savo pirminiuose paaiškinimuose, taip pat vienas iš liudytojų – L. B. teigė negalintis prisiminti, ar buvo mokama papildomai vokeliuose. Liudytojai taip pat negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių – kokiu laiku atvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp direktoriaus ir liudytojų kilo konfliktas, kuomet jie darbe buvo išgėrę. Jiems buvo liepta eiti namus. Nurodo, kad prieš tai buvo atvykusi Darbo inspekcija, po to atėjo direktorius. Toliau teigė, jog pirmiau atėjo direktorius ir paskui atvažiavo inspekcija. Kiti liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog paaiškinimus, kuriuose, kaip teigė, nurodė klaidingą informaciją, surašė jau po kelių dienų, kada buvo kilęs konfliktas. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto (123 b.l.), įmonės direktorius M. J. 2012 m. balandžio 27 d. nuvyko į objektą apžiūrėti atliktų darbų ir rado keturis darbuotojus – R. K., G. L., I. B. ir K. J. sėdinčius statybiniame vagonėlyje, ant stalo buvo padėtas atidarytas degtinės butelis. Tačiau valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į įmonę atvyko tik 2012 m. gegužės 3 d. Be to, vyriausiasis specialistas V. B. nurodė, jog liudytojai jų pirminių paaiškinimų davimo metu buvo blaivūs. Taip pat nurodė, jog 2012 m. gegužės 16 d. pasikvietė direktorių M. J., kuris paprašė leisti jam grįžti už dviejų valandų, ir tuomet V. B. gavo liudytojų paaiškinimus, surašytus tą pačią, tai yra 2012 m. gegužės 16 d., kuriuose pateikiama priešinga informacija negu išdėstyta 2012 m. gegužės 3 d. Pažymėtina, jog 2012 m. gegužės 16 d. parodymų pakeitimo metu liudytojai R. K., I. B. ir K. J. dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, buvo nuo jo priklausomi bei suinteresuoti neprarasti darbo, todėl pasikeitę ir tarpusavyje prieštaraujantys jų parodymai vertintini kritiškai. M. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės už darbo sutarties sąlygų nesilaikymą, darbo apmokėjimo organizavimo pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi liudytojų pirminiais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, patvirtinantys kitus byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog M. J. nesilaikė su darbuotojais A. G., G. L., L. B., R. K., I. B., K. J. sudarytų darbo sutarčių, pažeidė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, mokėjo išmokas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., M. J. skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 30 str., 31 str., 32 str.). M. J. skirtina bauda, numatyta įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinės teisės pažeidimus, sankcijoje, atitinkamai parenkant jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu,

nutarė:

M. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41³ str. 1 d. nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

M. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁴ str. 3 d. nubausti 10 000 (dešimties tūkstančių) litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 10 000 (dešimties tūkstančių) litų baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Paskirtoji bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nutarimas per 20 d. nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.