Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Byla Nr. ATP-220-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
ATP-220-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07533-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-220-658/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07533-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 41.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutarimu S. L. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą už tai, kad ji 2013 m. sausio 8 d. apie 17.36 val. prekybos centre ,,Iki“ adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pavogė 4 vnt. 0,7 l talpos degtinės, 107,96 Lt vertės, ir skyrė jai administracinę nuobaudą –15 (penkiolika) parų administracinio arešto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimą pakeisti, paskirtą administracinę nuobaudą – administracinį areštą – pakeisti švelnesne nuobauda – bauda, ją pakeičiant nemokamais viešaisiais darbais pagal jos gyvenamąją vietą. Apeliantė nurodo gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, su motina, kuri yra antros grupės invalidė, todėl jai reikalinga apeliantės priežiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

S. L. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, skundu prašoma sušvelninti paskirtos administracinės nuobaudos rūšį: administracinį areštą pakeisti bauda, pakeičiant ją nemokamais viešaisiais darbais.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimu S. L. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau yra paskirta nuobauda. Parinkdamas nuobaudos rūšį, teismas įvertino ir padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjos asmenybę, tai, kad ji už tos pačios rūšies pažeidimus administracine tvarka bausta jau daug kartų, skirtų baudų nemoka, nemokamų viešųjų darbų taip pat neatlieka, laikotarpyje nuo 2013-01-29 iki 2013-05-14 teismai jai yra paskyrę 445 parų administracinio arešto. Byloje nėra duomenų, kad S. L. dirba. Smulkias turto vagystes ji daro nuolat ir sistemingai įvairiose Lietuvos vietovėse, ji taip pat bausta ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus, o tai ypač neigiamai apibūdina S. L. asmenybę, rodo, kad jai taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad ji ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas S. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir jo dydį nustatė 15 (penkiolikai) parų, kuris yra netgi žemesnis nei ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies nuobaudos vidurkis.

Konstatuotina, kad administracinė nuobauda S. L. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jai paskirta nuobaudą turėtų būti švelninama. Nors ji nurodo, kad prižiūrį savo neįgalią motiną, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Dėl dažnai ir įvairiose vietovėse padarytų pažeidimų spręstina, kad apeliantė nuolat yra išvykusi iš nurodomos gyvenamosios vietos, todėl abejotina ar ji yra nuolatinė ir vienintelė savo motinos prižiūrėtoja.

Pažymėtina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs jos padaryto pažeidimo pobūdžiui ir keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra. Nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Nerijus Meilutis