Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerij Lauš ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojo Š. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais, V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.; dalies automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) – turto konfiskavimas valstybės naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, po ko nurodyta panaikinti.

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalies (3500 Eur) išieškojimo iš V. S. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. S. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė, vadovaudamasi teismų praktika dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021) dėl turto vertės išieškojimo taikymo tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, mano, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad taikydamas dalinį turto konfiskavimą, o ne automobilio konfiskavimą natūra, pirmos instancijos teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turimiems finansiniams įsipareigojimams, didelei automobilio vertei, todėl padarė klaidingą išvadą, jog V. S. priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padarymo aplinkybes bei į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo V. S. patyrė minimalias neigiamas pasekmes, kurios yra neteisingos ir neproporcingos jo padarytam nusikaltimui. Pasak prokurorės, automobilio nekonfiskavimas natūra iš V. S. iš esmės grindžiamas jo turimais finansiniais įsipareigojimais, šeimos problemomis ir didele automobilio verte, tačiau teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės. Taip pat sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe.

3.4. Prokurorės vertinimu, aplinkybės, jog automobilį V. S. pirko su paskola, kuomet iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Ford Focus nuosavybės teise priklauso pačiam V. S., o paskola yra imta jo vardu, negali būti laikoma išimtine, sudarančia situaciją, kai asmens su kreditiniais įsipareigojimais padėtis, padarius nusikalstamą veika, taptų geresnė nei tą patį nusikaltimą padariusio asmens be kreditinių įsipareigojimų ir automobilį nusipirkusiam iš santaupų. Be to pažymima, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. teistumas jau buvo išnykęs ir jis nelaikytinas teistu, tačiau anksčiau jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus, baustas administracine tvarka. Tai, jog V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, turi kreditinių įsipareigojimų, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri neįgalius šeimos narius, nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą natūra laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

3.5. Nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad taikant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą visa apimtimi, t. y. išieškant iš V. S. 7010 Eur, V. S. patirtų išskirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes, o automobilį konfiskuoti natūra netikslinga, nes paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, V. S. naudotis automobiliu nebegalės. Prokurorė pažymi, kad aplinkybės, jog V. S. dirba, turi paskolą, prižiūri neįgalius šeimos narius, nesudaro pagrindo teigti, jog automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Šios aplinkybės nėra išimtinės ir negali lemti situacijos, kai analogiško pavojingumo nusikalstamą veiką padariusiam ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau neturinčiam paskolos asmeniui būtų taikomas automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Manoma, jog darbingo amžiaus asmuo turi galimybę įvykdyti savo kreditinius įsipareigojimus ir tai negali turėti lemiamos įtakos jam priklausančio automobilio nekonfiskavimui.

3.6. Prokurorės tvirtinimu, teismo argumentas, jog V. S. taikomas teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas, todėl jis vis tiek negalės vairuoti automobilio, taip neturi reikšmės automobilio konfiskavimo natūra netaikymui, nes tai yra atskiros baudžiamojo poveikio priemonės ir jų taikymas viena nuo kitos nepriklauso. Be to, uždraudus vairuoti transporto priemones, V. S. automobilio vairuoti vis tiek nebegalės.

3.7. Daroma išvada, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimo natūra vertinti kaip neproporcingos baudžiamojo priemonės. Tokią išvadą prokurorė grindžia ir tuo, kad V. S. nagrinėjamu atveju buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas. Dėl nusikaltimo padarymo V. S. jokių finansinių nepatogumų apskritai nepatiria, t. y. atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra paskirta bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios - laidavimas skirtas be užstato, nustatytas laidavimo terminas artimas minimaliam. Skirdamas kitą (vienintelę) baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) teismas taip pat buvo palankus V. S., kadangi nustatė įstatymo numatyto vidurkio nesiekiantį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones temimą (2 metams). Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš V. S. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių V. S. ir jo šeimos poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes.

3.8. Prokurorė nurodo, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pabrėžiama, kad V. S. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Prokurorės vertinimu, net ir atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. V. S. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju dalinis turto konfiskavimo taikymas, kuomet už vairavimą galimai išgėrus ir atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, V. S. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti ir minimalius finansinius netekimus, yra ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.

3.9. Apibendrindama skundo argumentus, prokurorė mano, jog V. S. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas, todėl nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta išieškoti dalį automobilio vertę atitinkančios sumos (3500 Eur), turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Kaip minėta, V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, kaltininkui paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto vertės dalies konfiskavimą. Prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertinos aplinkybės, reikšmingos dėl turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimams išspręsti. Dėl to teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkui priklausančios transporto priemonės dalies vertę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.

9. Pirmosios instancijos teismas taikydamas dalinį turto konfiskavimą, o ne automobilio konfiskavimą natūra, išimtinę reikšmę suteikė nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turimiems finansiniams įsipareigojimams, didelei automobilio vertei bei tam, jog automobilis pirktas su paskola, o ne iš V. S. santaupų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Taip pat sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad V. S. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir jis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra V. S. (b. l. 25). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog automobilį V. S. pirko su paskola, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Ford Focus“ nuosavybės teise priklauso V. S., o aplinkybės, jog jo vardu buvo paimta vartojimo paskola negali būti laikoma išimtine taikant dalinį turto konfiskavimą. Darant tokią išvadą, atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. yra dirbantis, darbas su automobiliu buvo tik papildomas ir nors turi paskolą, tačiau yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, jo šeimos nariai taip pat yra darbingi, todėl akivaizdu, jog turi visas galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokurorė, sudarydamas kredito sutartį su banku vartojimo paskolai gauti, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grąžinimu bei savo finansinėmis galimybėmis. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš V. S. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių V. S. ir jo šeimos poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Be to, nors apylinkės teismas akcentavo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. teistumas jau buvo išnykęs ir jis nelaikytinas teistu, vis tik aplinkybė, jog V. S. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus, baustas ir administracine tvarka, rodo, kad jis yra linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Taigi tai, jog V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, turi kreditinių įsipareigojimų, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri neįgalius šeimos narius, nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą natūra laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

11. Tokios išvados nepaneigia ir gynybos baigiamosiose kalbose akcentuotos aplinkybės bei pateikti dokumentai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jokių pažeidimų V. S. nepadarė, jis neteko individualios veiklos, savo iniciatyva atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą (b.l. 145), kad jo atlyginimas nėra didelis, o dėl neįgalaus sūnaus ir buvusios sutuoktinės bei mamos, kuri yra rimta ligonė, turi papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad V. S. turi finansinių įsipareigojimų, būdamas brandus ir savarankiškas asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skirtinas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia V. S..

12. Be to, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81- 676/2019). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. S. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nors pirmosios instancijos teismas buvo palankus V. S. ir akcentavo, jog kaltininkas vairavo tik labai nedidelį atstumą, o nusikalstamą veiką padarė būdamas pasimetęs ir neadekvačiai vertindamas aplinkybes dėl savo neblaivumo, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtas aplinkybes vertino kaip išimtines. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagos duomenis sprendžia, jog V. S. veikos pavojingumą patvirtina tai, kad jis galimai būdamas neblaivus važiavo Vilniaus mieste ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Važiuojantį V. S. pastebėjo policijos pareigūnai, kuriems V. S. vairavimas ir sukėlė įtarimą. Todėl akivaizdu, kad V. S. vairavimas žmonėms kėlė pavojų ir susirūpinimą. Be to, automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, V. S. atsikalbinėjo, bandė išvengti neblaivumo patikrinimo ilgai ieškodamas dokumentų, po to iš vis atsisakė tikrintis neblaivumą, žinodamas, jog vartojo alkoholį (pareigūnams šį faktą pripažino), tai patvirtino liudytojai V. M., A. Š., R. Š.. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, iš pradžių V. S. bandė nuslėpti neblaivumo faktą, bandydamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ir tai rodo V. S. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, jis akivaizdžiai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti prokurorės argumentams, jog, net ir atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, jog V. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, daroma išvada, kad sprendimas taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimą, nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, kadangi pastarųjų taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, byloje nesant ginčo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso nuosavybės teise kaltininkui, atsižvelgdamas į konfiskuotino turto vertę bei į V. S. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, proporcingumo principą, iš esmės nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio, nusprendė konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto dalį, t. y. dalį automobilio vertės, kurią sudaro 3500 Eur.

14. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, priešingai, šis nuosavybės teise priklauso kaltininkui V. S., o, vertindamas BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, veikos padarymu, kurios leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau nelaikytinos objektyviomis, savaime leidžiančiomis nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kartu nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, t. y. automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu būdu nusprendus taikyti nedidelės dalies turto vertės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemone iš esmės pritaikyta kaip turtinio pobūdžio sankcija. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, V. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindais.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš V. S. valstybės naudai priteistinos 143,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas prokuroro V. S. padėtį sunkinančiais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalies (3500 Eur) išieškojimo iš V. S. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. S. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.