Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos J. D. vardu teikiamo prašymo suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB dėl turto arešto panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos prašymas suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB dėl J. D. turto arešto panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-02-14 nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas darė išvadą, kad asociacijos pagrindinė veikla yra teikti kvalifikuotas teisines ir finansines konsultacijas, kitos veiklos yra išvestinės ir neaišku, ar asociacija vykdo kitas veiklas. Iš įstatų 7 ir 8 punktų nustatyta, kad asociacijos nariais tampama sumokėjus nustatyto dydžio stojamąjį mokestį, apie kitus mokesčius neužsimenama; pagal prašymą įstoti į asociaciją, J. D. įsipareigojo mokėti nario mokestį nurodytais terminais, tačiau mokesčio terminai nenurodyti, ar J. D. moka asociacijos nario mokestį, įrodymų nepateikta, todėl teismas vertino, kad asociacija teikia vienkartines paslaugas teisės klausimais. Pažymėta, kad J. D. neužkertama galimybė ginti savo pažeistus interesus, nes ji gali vesti bylą pati arba per kitus atstovus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė skolininkų teisių apsaugos asociacija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-02-14 nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog asociacijos pagrindinė veikla yra teikti kvalifikuotas teisines ir finansines konsultacijas, o kitos veiklos yra išvestinės. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą. Jei teismui kilo abejonių dėl J. D. mokamų mokesčių, tarp jų ir nario mokesčio, ir ar J. D. yra viena asociacijos narė, teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, bet ne atsisakyti priimti prašymą. Teismo vertinimas, kad asociacija teikia vienkartines paslaugas teisės klausimais neatitinka tikrovės, kadangi asociacija atstovauja ir kitų jos narių interesus teismuose. Asociacija be paslaugų teisės klausimais vykdo ir apskaitos, buhalterijos bei audito, išieškojimo agentūrų veiklą, konsultuoja mokesčių klausimais ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.Apeliantė Nacionalinė skolininkų teisių apsaugos asociacija teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės galimybes atstovauti pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir padarė nepagrįstas išvadas dėl asociacijos veiklos tikslų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454‑969/2016).Iš byloje esančių Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos įstatų nustatyta, kad šios asociacijos veiklos tikslai – koordinuoti savo narių veiklą; atstovauti narių interesams ir juos ginti nuo nesąžiningų kreditorių, antstolių ir skolų išieškojimo kompanijų; užtikrinti narių teises bei teisėtus interesus. Iš apeliantės įstatų taip pat matyti, kad asociacijos uždaviniai apima teisinių ir finansinių konsultacijų teikimą asociacijos nariams bei asociacijos narių atstovavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinis ir esminis apeliantės veiklos tikslas yra susijęs su asociacijos narių konsultavimu ir atstovavimu jų interesams. Nors apeliantė nurodo, kad be paslaugų teisės klausimais vykdo ir apskaitos, buhalterijos ir audito veiklą, konsultuoja mokesčių klausimais ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kitos veiklos yra išvestinės, atliekančios daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo funkciją ir nepaneigia pagrindinio asociacijos tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos įstatus, nėra pagrindo asociaciją laikyti tinkamu atstovu CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pareigos nustatyti terminą trūkumas pašalinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-25 nutartimi panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį, Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos teikiamo prašymo priėmimo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad Nacionalinė skolininkų teisių apsaugos asociacija 2017‑02-01 į bylą pateikė papildomus įrodymus – asociacijos įstatų kopiją. Taigi pareiškėja turėjo galimybę šiame procese teikti savo įgaliojimus atstovauti pagrindžiančius įrodymus. Papildomai akcentuotina, kad apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi ir teigdama, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos prielaidomis, skundžiamoje nutartyje nurodytoms abejonėms pašalinti papildomų įrodymų apie savo įgaliojimų atstovauti tinkamumą neteikė ir su atskiruoju skundu.Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad priėmus skundžiamą nutartį J. D., kurios vardu teikiamą pareiškimą atsisakyta priimti, neužkertama galimybė ginti savo pažeistus interesus, nes ji gali vesti bylą pati arba per kitus atstovus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartį palikti nepakeistą.