Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-863/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2-863/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
mažosios bendrijos „Kauno gėlės 3“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Hanner“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-863/2014Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo mažosios bendrijos „Kauno gėlės 3“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovui mažajai bendrijai „Kauno gėlės 3“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1445-390/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Hanner“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui MB „Kauno gėlės 3“ iškelta bankroto byla, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Hanner“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą MB „Kauno gėlės 3“, administratoriumi paskirti UAB „Paltaja“. Nurodė, kad bendrija pareiškėjai skolinga 29 861,65 Lt, iki šiol yra neatsiskaičiusi.

Atsakovas MB „Kauno gėlės 3“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Kauno gėlės 3“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Paltaja“.

Teismas nustatė, kad Valstybės įmonei Registrų centrui nuo įsteigimo momento MB „Kauno gėlės 3“ finansiniai dokumentai nėra pateikti, MB „Kauno gėlės 3“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. 2014 m. kovo 6 d. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrijai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių nėra. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. kovo 6 d. siekia 1 268,17 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams siekia 31 129,82 Lt, o atsižvelgęs į tai, kad bendrija jokio teismui žinomo turto neturi, padarė išvadą, kad MB „Kauno gėlės 3“ priklausančio realaus turto, iš kurio galima būtų atsiskaityti su kreditoriais nėra, todėl bendriją pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą.

Kadangi prašymą paskirti MB „Kauno gėlės 3“ administratoriumi savarankiškai pateikė bankroto administravimo paslaugas teikianti UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, kuri nėra MB „Kauno gėlės 3“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo ir nėra priskirtinas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 5 straipsnyje išvardintiems subjektams, turintiems teisę teikti administratoriaus kandidatūrą, šios administratoriaus kandidatūros teismas nesvarstė ir administratoriumi paskyrė kitą, ieškovo pasiūlytą kandidatūrą – UAB „Paltaja“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas MB „Kauno gėlės 3“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nesiaiškino, ar ieškovas laikėsi ĮBĮ imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis į atsakovą suteikiant jam 30 dienų terminą skolai sumokėti. Jokio ieškovo kreipimosi atsakovas negavo.Atsakovas yra veikianti bendrovė, vykdanti gėlių prekybą ir pajėgi išspręsti kilusias laikinas finansines problemas nekeliant bankroto bylos. Be to, atsakovas surado ieškovui kitą patalpų nuomininką.Teismo teisė parinkti bankroto administratorių nėra absoliuti. Teismas privalo įsitikinti, kad skiriamas administratorius geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą.Paskirtas bankroto administratorius UAB „Paltaja“ šiuo metu vykdo net 57 bankroto procedūras, bendrovėje dirba tik 3 darbuotojai, bendrovės buveinė yra Vilniuje, tad akivaizdu, kad šis administratorius nesugebės užtikrinti operatyvaus, sklandaus ir efektyvaus bankroto proceso. Todėl administratoriumi turi būti paskirta UAB „Gudara“, kuri turi ilgametę darbo patirtį, šiuo metu nėra apkrauta bankroto procedūromis ir neabejotinai tinkamai administruotų atsakovo bankroto procedūras.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Hanner“ nesutinka su atskiruoju skundu. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovui buvo siųsta ne viena pretenzija dėl skolos sumokėjimo. Tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti teismui. 2013 m. spalio 14 d. pretenzijoje nustatytas 30 dienų terminas, nurodytas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje.Aplinkybė, kad atsakovas surado ieškovui kitą patalpų nuomininką, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti skolą ir neturi reikšmės vertinant atsakovo mokumo būklę.Jei atsakovas būtų mokus, jam nekiltų problemų įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas visiškai ignoravo procesą pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių savo finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti. Prašymas paskirti kitą bankroto administratorių yra naujas prašymas šiame procese. Kadangi toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, jis negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.).Kadangi bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo atsakovo direktorius ir vienintelis narys, kuris galimai darytų įtaką bankroto procedūroms, jo siūlomas administratorius neskirtinas dėl galimo šališkumo. Tikėtina, kad atsakovas siekia, kad kreditoriai negalėtų arba turėtų ribotas galimybes patikrinti jų teises pažeidžiančius sandorius ar nustatyti tyčinį bankrotą.Bankroto administratoriaus patirtis, darbo krūvis ir kitos aplinkybės, esant neskaidrių bankroto procedūrų grėsmei, neturi esminės reikšmės teismui parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 30 straipsnyje nustatyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimą nutraukti mažosios bendrijos veiklą ir ją likviduoti, negali priimti tokio sprendimo, kai mažoji bendrija yra nemoki (MBĮ 30 str. 2 d., 3 d.). Įstatymų leidėjas yra tiesiogiai nurodęs, jog bankrutavusi mažoji bendrija likviduojama ĮBĮ nustatyta tvarka (MBĮ 30 str. 4 d.). Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas darytina išvada, kad mažųjų bendrijų bankroto procedūroms taikytinos bendros bankroto teisinius santykius reglamentuojančios CPK ir ĮBĮ teisės normos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam iškelta bankroto byla ir prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlo apeliacinės instancijos teismui naują bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš šių būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo.

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

Nagrinėjamu atveju pretenzija dėl skolos su įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo – 2013 m. spalio 14 d. ieškovo raštas Nr. S-13/H-220 (b. l. 27) atsakovui išsiųsta jo buveinės adresu Vaižganto g. 7-18, Kaunas. Šioje pretenzijoje nurodytas prašymas nedelsiant, ne vėliau kaip per dvi dienas padengti įsiskolinimą bei informacija, kad per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos nepadengus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. spalio 16 d. atsakovui išsiųsta pakartotinė ieškovo pretenzija Nr. S-13/H-224 prašant padengti įsiskolinimą. 2013 m. spalio 22 d. atsakovui išsiųstas pranešimas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Visi šie dokumentai atsakovui buvo išsiųsti per kurjerį (b. l. 28, 30, 32). Nors duomenų, patvirtinančių jų įteikimą atsakovui, byloje nėra, tačiau nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.) ir dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta. Juo labiau, kad skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina žemiau nurodyti motyvai.

Kauno apygardos teismas, priėmęs ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą per 5 dienas nuo nutarties gavimo pateikti teismui įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymų terminus, finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis apie įmonės turtą, jo vertę bei jam pritaikytus apsunkinimus, savo nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo vadovas šios pareigos per teismo nustatytą terminą neįvykdė, o atskirajame skunde nekelia klausimo, kad ši teismo nutartis jam nebuvo įteikta.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei ir šalies ekonomikai. Bankrotas sukelia erga omnes padarinius, paliečia ne tik kreditoriaus ir skolininko, bet ir daugelio kitų subjektų interesus, todėl bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Ši teismo pareiga yra itin svarbi tuo atveju, kai atsakovo vadovas nevykdo jam įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos, kadangi dėl tokio įmonės vadovo pareigų nevykdymo neturi likti neapgintas viešasis interesas, neturi būti pažeistos kitų subjektų teisės bei teisėti lūkesčiai, pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1120/2013).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovo vadovui neįvykdžius pareigos pateikti anksčiau minėtus įmonės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, savo iniciatyva analizavo ir vertino išrašus iš valstybės registrų (CPK 179 str. 3 d.) ir padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo metu atsakovas Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 61). Kadangi su atskiruoju skundu, kuriame nurodoma, jog atsakovas yra moki įmonė, pajėgi išspręsti laikinus finansinius sunkumus, atsakovas teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ex officio vertina VĮ Registrų centro duomenis. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti 2014 m. kovo 5 d., Juridinių asmenų registrui pateikti ir užregistruoti 2014 m. kovo 26 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas galėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus pirmosios instancijos teismui tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė vertintina ne tik kaip aukščiau minėta pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymas, bet ir kaip pareigos pagrįsti savo teiginius, nurodytus atskirajame skunde, nesilaikymas (CPK 178 str.). Juridinių asmenų registrui pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie įmonės nemokumą. Įmonės balanse 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra tik 276 Lt turto, kurį sudaro pinigai. Ilgalaikio turto ar kito trumpalaikio turto įmonė neturi. Tuo tarpu įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudaro 47 473 Lt. Per 2013 m. įmonė veikė nuostolingai ir turėjo 47 197 Lt grynojo nuostolio. Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie įmonės nemokumą, kadangi įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija jos turimą turtą, o galimybių padengti įsiskolinimus praktiškai nėra.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog MB „Kauno gėlės 3“ yra nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1884/2012, ). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos iškėlimą ir sudarytų sąlygas skolininkams jo išvengti, kadangi įstatymo reikalaujamų duomenų nepateikimas teismui užkirstų kelią svarstyti skolininko (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, o tai pažeistų kreditorių interesus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atskirajame skunde siūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Šiuo siūlymu atsakovas iš esmės prieštarauja savo teiginiams apie gerą įmonės finansinę būklę ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą nebuvimą, tuo pačiu pripažindamas, kad bankroto byla atsakovui iškelta pagrįstai.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, paprastai pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, siūlydamas bankroto administratoriumi paskirti UAB „Gudara“, rėmėsi tik šalutiniais paskirtojo bankroto administratoriaus UAB „Paltaja“ tinkamumo vertinimo kriterijais – dideliu užimtumu ir buveinės vieta Vilniuje, o ne Kaune, kur veiklą vykdė bankrutuojanti įmonė. Tačiau apeliantas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad paskirtas atsakovo bankroto administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų, todėl nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius naikinti nėra pagrindo. Be to, atskirajame skunde atsakovo siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra pirmosios instancijos teismui apskritai nebuvo pasiūlyta ir teismas jos nevertino.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.). Šiuo atveju apelianto prašymas paskirti bankroto administratoriumi UAB „Gudara“ yra naujas reikalavimas, kurio nagrinėjimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų (CPK 265 str. 2 d.), imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, t. y. imasi tikrinti ne pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bet pats iš naujo spręsti bylą. Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl apelianto siūlomos naujos bankroto administratoriaus kandidatūros.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas