Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims - L. M., R. M. ir antstolei V. Ž., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą bei prašo nustatyti, kad L. M. priklauso pusė R. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės veiklos.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nustatyti skolininko turto dalį, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0113/15/00288 matyti, antstolės V. Ž. kontoroje vykdymui yra priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. teismo įsakymas, kuriuo iš L. M. išieškomas įsiskolinimas UAB (duomenys neskelbtini) naudai. 2013-04-29 skolininkui buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju.

Iš vykdomojoje byloje esančio Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad L. M. ištekėjusi 2012-08-25, jos sutuoktinis R. M.. Iš Centrinės Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenų matyti, kad duomenų apie šių asmenų vedybų sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. 2015-12-11 turto arešto aktu areštuotas skolininkės sutuoktinio R. M. gaunamas atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini). 2015-12-11 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui UAB (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t.y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė L. M. ir R. M. yra sutuoktiniai, todėl preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Nei skolininkė, nei jos sutuoktinis nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkės prievolė kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal savo pobūdį būtų asmeninė. Be to, nors skolininkė ir turi savo asmeninio turto, žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad jo rinkos vertė yra 869 Eur, o 2011-02-01 ir 2012-12-04 uždėti du turto areštai, todėl konstatuotina, kad kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimui patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti nepakanka turto, kuris yra asmeninė L. M. nuosavybė. Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, nepateikta ir nėra jokių duomenų apie tai, kad gaunamos pajamos yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 667 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso pusė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.