Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-2777-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00479-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.5.9; 3.2.6.6.1

2018 m. gegužės 7 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto banko (toliau – Turto bankas) ieškinį atsakovei I. S. dėl mirusio jos sutuoktinio B. S. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iškeltą civilinę bylą, kurioje tretieji asmenys yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2018 m. balandžio 10 d. priimtas Turto banko ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio B. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančios kiaulidės su ½ dalimi kiemo statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į ½ dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjo įgytų gyvenant santuokoje su atsakove. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai ir pasirašytinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Gyventojų registro duomenimis, B. S. ir I. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); B. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su I. S.. Po palikėjo mirties liko palikimas, kuris įgytas B. S. gyvenant santuokoje su I. S. Registruotą turtą, sutuoktinių įsigytą po (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – kiaulidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio pastato priklausiniai – kiti inžineriniai kiemo statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis pastatas įgytas pagal apskrities valdytojo (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į pastatą su priklausiniais įregistruota I. S. vardu. Be to, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, B. S. vardu registruota nuosavybės teisė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirmoji registracijos data yra (duomenys neskelbtini).

Turto bankas 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po B. S. mirties. Notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Turto banką, kad B. S. mirė būdamas santuokoje su I. S.. Notarė nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirus B. S., į jam priklausančią turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir automobilio dalys ir jos bus įregistruotos registruose.

Pagal pastato su priklausiniais įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mirus vienam iš sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės valstybei priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo mirties momentu (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, esančio pastato – kiaulidės, kurio unikalus Nr. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, ir šio pastato priklausinių – kitų inžinerinių kiemo statinių (registro Nr. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas), o taip pat ½ dalis automobilio „Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių bendrąja jungtine nuosavybe su pergyvenusia sutuoktine I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.