- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1305-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- UAB „Eckes – Granini Lietuva“
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Tomas Bagdanskis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-753/2011 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei UAB „Eckes - Granini Lietuva“ dėl generalinio direktoriaus 2010-05-178 įsakymo Nr.05-114 pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5, 20-22) prašė pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Eckes - Granini Lietuva“ generalinio direktoriaus priimtą 2010-05-178 įsakymą Nr.05-114 dėl jos atleidimo iš laborantės – brigadininkės pareigų, grąžinti ją į darbą bei priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat 50 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu (t. 3, b. l.120-133) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog ieškovė pradėjo dirbti laborantės pareigose pas atsakovę (buvusi UAB „Elmenhorster Vilnius“) nuo 1998-10-26. Ieškovės darbo vieta buvo bendrovės gamybos ceche, esančiame Kauno g.1, Žiežmarių m. 2008-07-01 bendrovė pakeitė pavadinimą į UAB „Eckes-Granini Lietuva“. Teismas nustatė, jog 2009-09-01 ieškovei L. K. atsakovė pasirašytinai įteikė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad nuo 2009-11-02 UAB „Eckes – Granini Lietuva“ dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų yra naikinama brigadininkės - laborantės pareigybė. Įspėjime nurodyta, jei įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu atsiras laisva darbo vieta bendrovėje, ieškovei bus pasiūlyta užimti šią darbo vietą, su sąlyga, jog jos įgyta profesija, specialybė, kvalifikacija ir profesiniai sugebėjimai atitiks atitinkamoms pareigoms keliamus reikalavimus, todėl teismas konstatvo, jog ieškovės atžvilgiu nebuvo pažeista LR DK 130 straipsnyje nustatyta nuostata. 2010-05-18 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr.05-114, L. K. brigadininkė – laborantė, atleista iš darbo 2010-05-18, išmokant 5 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 11 000 Lt, kompensaciją už 3 darbo dienų nepanaudotas atostogas -320,64 Lt. Teismas nustatė, jog iki minėto generalinio direktoriaus įsakymo priėmimo dėl laborantės – brigadininkės pareigybės naikinimo, bendrovėje dirbo trys laborantės – brigadininkės. Iki ieškovės atleidimo atsakovė priėmė į darbą finansų kontrolierių, buhalterę, inžinierių. Aukščiau minėtoms pareigybėms atsakovės reikalaujamo išlavinimo ir keliamų profesinių reikalavimų ieškovė neatitiko. UAB „Eckes – Granini Lietuva“ generalinis direktorius 2009-07-24 rašytiniu prašymu kreipėsi į profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybą duoti sutikimą atleisti iš darbo UAB „Eckes-Granini Lietuva“ brigadininkę - laborantę L. K., profesinės sąjungos „Solidarumas“ revizinės komisijos narę, ryšium su tuo, kad dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų yra naikinamas brigadininkės –laborantės etatas. Susirinkime dalyvavęs generalinis direktorius patvirtino, jog bendrovėje nėra laisvų darbo vietų ir jų steigti artimiausiu metu neketinama. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ nesutiko su administracijos sprendimu atleisti iš darbo L. K., vadovaujantis tuo, jog darbdavys nepasiūlė jai kito darbo. 2009-08-18 UAB „Eckes –Granini Lietuva“ generalinis direktorius raštu kreipėsi į bendrovės profesinės sąjungos „Solidarumas“ Tarybą peržiūrėti savo sutikimą dėl sutikimo atleisti iš darbo L. K.. 2009-09-09 bendrovė profesinė sąjunga –„Solidarumas “ raštu Nr. PRN-54 informavo UAB „Eckes –Granini Lietuva“ generalinį direktorių apie sutikimą su administracijos sprendimu atleisti iš darbo šios bendrovės profesinės sąjungos „Solidarumas“ revizinės komisijos narę, UAB „Eckes-Granini Lietuva“ brigadininkę - laborantę L. K.. Teismas nurodė, jog nors ieškovė nurodė, kad vykusiame 2009-09-08 profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos posėdyje buvo daromas spaudimas jos tarybos nariams atsakovo UAB „Eckes –Granini Lietuva“ generalinio direktoriaus, teismo posėdyje tokios aplinkybės nepasitvirtino. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais, darė išvadą, jog darbdavys surengė konsultacijas su darbuotojų atstovais, prieš įteikiant įspėjimus darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą, siekiant išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti, kaip to reikalauja DK 130 str.4 d. Teismas nustatė, jog atsakovė nutraukė darbo sutartis dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų ne tik su ieškove, bet su kitais darbuotojais. Kad įmonėje vyko realūs struktūriniai pertvarkymai byloje patvirtina aptartų rašytinių įrodymų visuma, bei nustatyta liudytojų R. R., V. M. ,S. K. parodymais. Remdamasis šia aplinkybių visuma, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 138-143) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
darbdavys atleido ieškovę iš pareigų neįspėjęs apie darbo sutarties nutraukimą. 2009-09-01 įspėjime nurodyta, jog ieškovė bus atleista dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų. Byloje buvo įrodinėjama, tik kad įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, todėl ekonominės priežastys nebuvo prielaida atleisti darbuotoją. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad ieškovė atleisdžiama pagal DK 129 str. 2 d, nenurodant atleidimo pagrindo, nors įstatymas įpareigoja darbdavį nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė kokie struktūrinai pertvarkymai įmonėje įvyko. Ieškovė pažymi, kad jokie struktūriniai pertvarkymai įmonėje nebuvo vykdomi, kadangi tokio sprendimo visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo priėmęs;DK 134 str. nustato, jog darbuotojai išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kai jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 str. be išankstinio to organo sutikimo. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo įtaiktas 2010-09-01, t.y. nesant profesinės sąjungos „Solidarumas“ sutikimo, nes jis gautas tik 2010-09-08; DK 130 str. 4 d., 19 str. nustato, jog atleidžiant darbuotojuis dėl struktūrinių pertvarkymų, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Teismas nevertino 2009-03-16 profesinės sąjungos susirinkimo protokolo, kuriame buvo užfiksuota, jog laborantės nebus atleidžiamos. Ieškovė teigia, jog ji buvo atleista iš darbo pažeidžiant šias imeratyvias DK normas;po ieškovės atleidimo iš pareigų pas atsakovę buvo priimti nauji darbuotojai, tačiau ieškovei darbas nebuvo pasiūlytas, nors tai numatė 2009-09-08 susitarimas;atsakovė pažeidė DK 130 str. 7 d., nes nepratęsė ieškovės įspėjimo termino ieškovės ligos ir atostogų laikui
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 147-154) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų;
Dėl struktūrinių pertvarkymų realumo. DK 129 straipsnis leidžia įmonei, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiai nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento - konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje c. b. Nr. 3K-3-165/2011 konstatavo, kad teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą, ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai - ne teismo kompetencija. Ieškovės atleidimo iš darbo priežastys yra svarbios (ekonominių priežasčių (pajamų mažėjimo) nulemti realūs struktūriniai pertvarkymai bendrovėje), t.y. buvo optimizuota atsakovės struktūra, ko pasėkoje ieškovės turėta pareigybė neišliko, struktūrinių pertvarkymu metu buvo atleisti ir kiti atsakovės darbuotojai, įdiegtos naujos technologijos (robotas) ir tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai;Dėl ekonominių priežasčių buvimo. Byloje esantys 2009 m. pelno nuostolių ataskaita, pažyma dėl pardavimo pajamų sumažėjimo 22 proc., kiekinių produkcijos pardavimų sumažėjimo 20 proc., liudytojų paaiškinimai įrodo, kad realiai bendrovės ekonominė padėtis pablogėjo, dėl ko atsakovei teko imtis optimizuoti bendrovės veiklą. Bendrovėje vyko struktūriniai pertvarkymai, buvo atleisti krovėjas pumpuotojas, krovėjas, autokrautuvo vairuotojas, panaikintas laborantės brigadininkės etatai (3 darbuotojai, tarp jų ieškovė). Nuo 2009-09-01 iki 2010-05-18 dirbti buvo priimtas dirbti tik vienas darbuotojas finansų vadovo pareigose atleisti – septyni. Apeliaciniame skunde ieškovė išreiškia nuomonę, kad ji atleista dėl veiklos profesinėje sąjungoje bei ligos, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.);Dėl darbo vietų siūlymo nutraukus darbo sutartį. Ieškovė nurodo, kad darbdavys privalėjo siūlyti laisvas darbo vietas, esančias bendrovėje po darbo sutarties nutraukimo ir prašo teismo iš atsakovės išreikalauti duomenis apie naujus priimtus darbuotojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpi, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2004). Taigi, darbdavys privalo iki faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybės darbuotoją perkelti jo sutikimu dirbti į kitą darbą, nutraukus darbo sutartį tokios pareigos darbdavys neturi. Darbdavio nepasiūlymas atleistam iš darbo darbuotojui naujai atsiradusių darbo vietų po darbuotojo atleidimo praėjus daugiau kaip metams neįtakoja darbuotojo atleidimo iš pareigų teisėtumo, todėl darbuotojo prašymas išreikalauti duomenis apie naujai priimtus darbuotojus yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pažymėtina, kad 2009-09-08 susitarimo vykdymas nėra susijęs su ginčo byla ir niekaip neįtakoja ieškovės atleidimo iš pareigų teisėtumo. Be to, po ieškovės atleidimo iš pareigų naujų etatų pas atsakovę nebuvo kuriama (steigiama), pareigų, kurias būtų galėjusi eiti Ieškovė, nebuvo;Dėl įspėjimo turinio. 2009-09-01 įspėjime dėl ieškovės atleidimo iš pareigų nurodyta, kad dėl ekonominių priežasčių ir bendrovės struktūrinių pertvarkymų yra naikinamas brigadininkės - laborantės pareigybė, todėl ieškovė iš pareigų bus atleista nuo 2009-11-02. Taip pat pateikta informacija, kad atleidimo dieną darbuotojai bus išmokėta jai priklausanti išeitinė išmoka, ir jeigu įspėjimo laikotarpiu bendrovėje atsiras kita laisva darbo vieta ji bus pasiūlyta darbuotojai. Toks įspėjimo turinys yra informatyvus, jame išvardytos konkrečios priežastys - ekonominės bei struktūriniai pertvarkymai, ieškovė buvo informuota, kad įspėjimo metu atsirasiančios laisvos darbo vietos bus pasiūlytos ieškovei. Be to, ieškovė žinojo konkrečias jos atleidimo priežastis, nes profesinė sąjunga ne kartą svarstė ieškovės atleidimo iš darbo priežastis ir davė sutikimą dėl atleidimo. Niekuo nepagrįsta ieškovės nuomonė, kad atleidimo iš pareigų priežastis turi būti viena. Kaip nustatyta ginčo byloje, atsakovė, atsižvelgdama į prastą ekonominę situaciją (pardavimo pajamų mažėjimą), ėmėsi struktūrinių pertvarkymų tikslu optimizuoti darbą, mažinti išlaidas. Kadangi brigadininko - laboranto darbo funkcijos dubliavosi su kitų darbuotojų darbo funkcijomis gamybos procese, kurie be tų funkcijų atliko ir kitus darbus - pareigas, atsakovė priėmė sprendimą naikinti brigadininko-laboranto pareigybę;Dėl įspėjimo įteikimo ieškovei negavus sutikimo iš profesinės sąjungos. Darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. dar ir negavęs profesinės sąjungos sutikimo dėl darbuotojo atleidimo iš pareigų, tačiau darbdavys neturi teisės atleisti darbuotojo iki toks sutikimas bus gautas (t.y. įspėjimo terminas yra pratęsiamas laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo). Tokį šios teisė normos aiškinimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2008);Dėl įsakymo atleisti ieškovę iš pareigų turinio. Ieškovė teigia, kad įsakyme dėl atleidimo iš pareigų atsakovės privalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių ir motyvų ieškovė atleidžiama iš pareigų, tačiau nenurodė jokių tai patvirtinančių argumentų ar motyvų. Nei DK, nei teismų praktika nenustato, kad įsakyme dėl atleidimo iš pareigų pagal DK 129 str. yra būtina nurodyti atleidimo iš pareigų motyvus bei priežastis, todėl manytina, kad atleidimo pagrindo (DK 129 str. 2 dalis) ir datos (2011-05-18) nurodymas yra tinkamas bei pakankamas darbo sutarčiai nutraukti;Dėl organo kompetentingo priimti sprendimą dėl bendrovės struktūrinių pertvarkymų. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, jei jie realūs, t. y. buvo iš tikro vykdomi. Nagrinėjamoje byloje ieškovės funkcijos buvo perskirstytos ir jos pareigybės neišliko. Struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi būti iš tikro įvykdytas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2001). Bendrovės neprivalo turėti valdymo struktūrinių schemų, o struktūrinių pertvarkymų realumas gali būti įrodomas įvairiais įrodymais. Byloje pateiktas 2009-08-18 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas dėl laborantės - brigadininkės etato naikinimo, aplinkybės, kad realiai visų trijų laborančių - brigadininkių darbo sutartys buvo nutrauktos, šiuo metu bendrovėje nėra dirbančių laborančių - brigadininkių, 2009 m. pelno nuostolių ataskaita, pažyma apie pardavimų pajamų ir kiekinių pardavimų ženklų sumažėjimą, įrodo, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai buvo realūs. Be to, ieškovė nurodo, kad sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų bendrovėje priėmė nekompetentingas organas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 dalies 18 punktu, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę. Pagal Akcinių bendrovių 34 str. 1 d. 3 punktą, 37 str. 8 dalį, kadangi atsakovės įmonėje valdybos nėra, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes tvirtina bendrovės vadovas - generalinis direktorius, todėl generalinio direktoriaus priimtas sprendimas dėl etatų panaikinimo yra teisėtas ir priimtas kompetentingo organo (Atsakovės įstatų 7.4 p. 5 p.);Dėl konsultacijų su darbuotojų atstovais. DK 47 str. 3 dalis (galiojusi įspėjimo apie atleidimą metu) nustatė, kad prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Tuo metu galiojusio DK 130 (1) 1 dalis nustatė, kad grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo į sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų. Faktiškai bendrovėje nebuvo grupės darbuotojų atleidimo (daugiau kaip dešimt darbuotojų atleidimo trisdešimt dienų laikotarpiu), tokių įrodymų nėra ir byloje. 2009-07-24 susirinkimo protokole darbdavio atstovai informavo darbuotojų atstovus - profesinę sąjungą „Solidarumas“ apie numatomus atleidimus ir su jais konsultavosi dėl darbuotojų, įskaitant ieškovę, atleidimo iš pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovės teiginiai, kad buvo pažeista konsultavimosi su darbuotojų atstovais tvarka yra nepagrįsti bei neteisingi;Dėl įspėjimo termino nepratęsimo ligos ir atostogų laikui. Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovė pažeidė DK 130 str. 7 d., nes nepratęsė ieškovės įspėjimo termino ieškovės ligos ir atostogų laikui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie atleidimą iš pareigų buvo įspėta 2009-09-01, atleista iš pareigų 2011-05-18. Ieškovė laikiną nedarbingumą turėjo nuo 2009-10-29 iki 2009-11-24, nuo 2009-11-25 iki 2009-12-22, nuo 2009-12-23 iki 2010-01-19, nuo 2010-01-20 iki 2010-02-12, nuo 2010-02-25 iki 2010-03-19, nuo 2010-04-08 iki 2010-04-12, nuo 2010-04-13 iki 2010-04-16, nuo 2010-04-19 iki 2010-04-23, nuo 2010-04-26 iki 2010-04-30, nuo 2010-05-01 iki 2010-05-03, 2010-05-04, 2010-05-05 iki 2010-05-11, nuo 2010-05-12 iki 2010-05-14, Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš pareigų laiką pratęsė ieškovės laikinojo nedarbingumo laikotarpiais;Dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindo nebuvimo. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą CPK 296 str. 1 dalyje numatytais pagrindais. Ginčo byloje nenustatyta nei vieno pagrindo palikti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nenagrinėtu, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjo šį reikalavimą bei sprendė dėl jo pagrįstumo. Teismas teisėtai bei pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nesant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-03-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ dėl generalinio direktoriaus 2010-05-178 įsakymo Nr. 05-114 pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, priteista iš ieškovės atsakovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ( t. 3, b. l. 120-133 ).
Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad iš darbo buvo atleista neįspėjus apie darbo sutarties nutraukimą. 2009-09-01 įspėjime nurodyta, kad ji bus atleista iš darbo dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų. Byloje buvo įrodinėjama, tik kad įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, todėl ekonominės priežastys nebuvo prielaida atleisti darbuotoją. Be to, skundžiamame įsakyme nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d.nenurodant atleidimo pagrindo, nors įstatymas įpareigoja darbdavį nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. K. nuo 1998-10-26 pradėjo dirbti laborantės pareigose pas atsakovę ( buvusi UAB „Elmenhorster Vilnius ( t. 1, b. l. 6-14 ). 2008-07-01 bendrovė pakeitė pavadinimą į UAB „ Eckes- Granini Lietuva“, kurios centrinė buveinė liko tuo pačiu adresu Vilniaus m. , tačiau nuo to laiko pagal pakeistą darbo sutartį Nr. 1573, ieškovė dirbo laborantės – brigadininkės pareigose iki atleidimo iš darbo dienos ( t. 1, b. l. 63-72 ). 2009-09-01 ieškovei L. K. atsakovas pasirašytinai įteikė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą , kuriame nurodyta, kad nuo 2009-11-02 UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ dėl ekonominių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų yra naikinama brigadininkės – laborantės pareigybė, informuojant, kad nuo 2009-11-02 ieškovės darbo vieta bus panaikinta , bei remiantis LR DK 129 str., praėjus 2 mėnesiams po įspėjimo gavimo ( 2009-11-02 ) ji bus atleista iš darbo laikantis LR įstatymų nustatytos atleidimo iš darbo tvarkosir išmokant įstatymų nustatytą išeitinę išmoką bei kitus teisės aktų numatytus mokėjimus. Įspėjime nurodyta, jei įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu atsiras laisva darbo vieta bendrovėje , jai bus pasiūlyta užimti šią darbo vietą,. su sąlyga, jog jos įgyta profesija , specialybė, kvalifikacijair profesiniai sugebėjimai atitiks atitinkamoms pareigoms keliamus reikalavimus ( t. 1, b. l. 16 ). Atsižvelgiant į jo turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą yra pakankamai informatyvus. Įstatymas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, įspėjimo terminą pratęsiant darbuotojo ligos ar atostogų laikui ( LR DK 130 str. 1 , 4 d. ). Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista tinkamai jos neįspėjus. Taip pat nustatyta, kad 2010-05-18 UAB „ Eckes- Granini Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr.05-114 ieškovė L. K. ( brigadininkė – laborantė ) buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129str. 2 d., išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 11 000 Lt ir kompensaciją už 3-jų darbo dienų nepanaudotas atostogas 320,64 Lt ( t. 1, b. l. 23 ). LR Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nepateikta svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį, sąrašo. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytos tik tam tikros svarbių priežasčių , įgalinančių nutraukti darbo sutartį rūšys, tai – ekonominės, technologinės priežastys, darbovietės struktūriniai pertvarkymai ir panašios svarbios priežastys. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių ( priežasties ). Taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą, ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais dfarbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija ( LR AukščiausiojoTeismo 2011-04-28 nutartis Nr. 3K-3-165/2011 ). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę DK 129 straipsnio pagrindu, rėmėsi ekonominėmis priežastimis ir įmonės struktūriniais pertvarkymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastys buvo svarbios. Kaip matyti iš UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ 2009 m. pateiktos pelno ( nuostolių ) ataskaitos, lyginant su 2008 m., gautos pajamos yra ženkliai sumažėjusios ( t. 1, b. l. 182 ). Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad 2009 m. 01-08 mėnesiais gautos pardavimo pajamos lyginant su 2008 m. 01-08 mėnesiais, sumažėjo 22 procentais, o kiekiniai produkcijos pardavimai lyginant minėtus laikotarpius, sumažėjo 20 procentų. 2009 m. pardavimo pajamos palyginus su 2008 m. sumažėjo 21 procentu ( t. 1, b. l. 183 ). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-18 UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 08-220-2 dėl įmonės ekonominių priežasčių ir darbo pertvarkymo įmonės gamybiniame padalinyje, buvo naikinama laborantės – brigadininkės pareigybė ( t. 1, b. l. 145 ). Iki šio įsakymo priėmimo, bendrovėje dirbo trys laborantės – brigadininkės, t. y. L. G., L. K. ir D. K.. Su jomis visomis buvo nutrauktos darbo sutartys ( t. 1, b. l. 23, 176-177, 179-180 ). Taip pat buvo atleisti krovėjas pumpuotojas, krovėjas, autokrautuvo vairuotojas. Be to, iš byloje esančios 2010-11-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos pažymos Nr. ( 14. 1. 1 ) I- 6567 matyti, kad 2010-04-19 pas atsakovą buvo priimtas dirbti tik vienas darbuotojas, o atleisti septyni darbuotojai ( t. 2. b. l. 19 ). Taip pat nustatyta, kad pas atsakovą iki 2009-09-01 dirbo 65 darbuotojai, o 2009-09-30 dirbo 62 darbuotojai, nes laikotarpiu nuo 2009-0914 iki 2009-09-25 buvo atleisti trys darbuotojai ( t. 2, b. l. 133 ). 2009-11-30 pas atsakovą dirbo 60 darbuotojų, nes 2009-11-26 iš darbo buvo atleista brigadininkė – laborantė D. K. ( t.2 b. l. 135 ). Iki 2010-02-19 ( t. 2, b. l. 137-138 ) , 2010-02-20 iš darbo atleidus įrengimų operatorių V. Š. dirbo 59 darbuotojai. 2010-04-19 pas atsakovą finansų vadovo pareigose į darbą priimtas P. V., todėl nuo to laikotarpio iki 2010-05-18 ( t. y. L. K. atleidimo iš darbo ) pas atsakovą dirbo 60 darbuotojų ( t. 2, b. l. 140-141 ). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai patvirtina, kad dėl ekonominių priežasčių ir įmonės struktūrinių pertvarkymų atsakovas nutraukė darbo sutartis ne tik su ieškove, bet ir su kitais darbuotojais. Taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad įmonėje vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nes įmonė modernizavosi, buvo įdiegtos naujos technologijos ( įdiegtas robotas ). Be to, kaip jau minėta, apeliantė savo skunde teigia, kad įsakyme dėl jos atleidimo iš darbo atsakovas privalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių ir motyvų ji atleidžiama. Nei LR DK ,nei teismų praktika nenumato, kad įsakyme dėl atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. yra būtina nurodyti atleidimo iš darbo motyvus bei priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atleidimo pagrindo ( DK 129 straipsnio 2 dalis ) ir datos ( 2011-05-18 ) nurodymas yra tinkamas bei pakankamas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti.
Taip pat apeliantė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą neatskleidęs jos emės, pats sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes sprendimas yra motyvuotas, teismas įvertino surinktus įrodymus bei nustatė faktines ir teisines aplinkybes.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jai įspėjimas apie atleidimą iš darbo įteiktas 2010-09-01, t. y. nesant profesinės sąjungos „ Solidarumas“ sutikimo ( jis gautas tik 2010-09-08 ). Todėl mano, kad 2010-09-01 įspėjima syra niekinis. Įstatymas numato, kad darbuotojai , išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus ( šio Kodekso 19 straipsnis ), laikotarpiui, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo ( DK 134 str. 1 d. ). Kaip nustatyta, ieškovė buvo profesinės sąjungos „ Solidarumas“ narė. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo jai pasirašytinai įteiktas 2010-09-01, o profesinės sąjungos „ Solidarumas“ sutikimas gautas 2010-09-08. Darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį dar ir negavęs profesinės sąjungos sutikimo dėl darbuotojo datleidimo iš darbo, tačiau darbdavys neturi teisės atleisti darbuotojo iki toks sutikimas bus gautas ( t. y. įspėjimo terminas yra pratęsiamas laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas išduoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo ( LR Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-156/2008 ). Tokiu būdu teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jokių struktūrinių pertvarkymų pas darbdavį nebuvo ir negalėjo būti, kadangi tokio sprendimo nepriėmė visuotinis akcininkų susirinkimas, o atsakovo generalinis direktorius nėra asmuo, kuris galėtų šiuos klausimus spręsti savarankiškai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės darbo funkcijos buvo perskirstytos ir jos pareigybė neišliko. Laborantės – brigadininkės etatas buvo panaikintas, dabar bendrovėje nėra dirbančių laborančių – brigadininkių. Tai, kad pas atsakovą vyko struktūriniai pertvarkymai ir tai , kad jie buvo realūs , teisėjų kolegija pasisakė anksčiau, todėl nesikartoja.
Dėl to, kad sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų priėmė nekompetentingas organas.
Kaip nustatyta, 2009-08-18 UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 08-220-2 buvo panaikinta laborantės – brigadininkės pareigybė ( t. 1, b. l. 145 ). Įstatymas numato, kad bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas ( LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 1 d., 3 p, 37 str. 8 d. ). Kaip nustatyta, pas atsakovą valdybos nėra, todėl bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes svarsto ir tvirtina bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Tai yra numatyta ir UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ įstatų 7.4 p. 5 p. ( t. 3, b. l. 15 ). Iš to darytina išvada, kad generalinio direktoriaus priimtas įsakymas dėl etatų panaikinimo yra teisėtas ir priimtas kompetentingo organo. Tokiu būdu anksčiau paminėtus apeliantės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad prieš įteikiant įspėjimus dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdavys turėjo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Pirmosios instancijos teismas nevertino tokių konsultacijų, įvykusių 2009-03-16 protokolo. Jame buvo užfiksuota, kad „laborantės kol kas nebus atleidžiamos“. Įstatymas numato, kad kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą , turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais ( Kodekso 19 straipsnis ), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos ( DK 130 str. 4 d. ). Kaip matyti iš 2009-03-16 UAB „ Eckes – Granini Lietuva“ susirinkimo protokolo dėl darbuotojų atleidimo, generalinis direktorius M. G. pranešė, kad dėl ekonominės padėties daliai darbuotojų bus siūloma nutraukti darbo sutartis. Vyko diskusija tarp profsąjungos ir administracijos atstovų dėl atleidimo modelio. Generalinis direktorius patarė profsąjungos nariams pasikonsultuoti ir pasitarti su teisininkais ir valstybinėm institucijom dėl jiems kylančių klausimų, liečiančių darbuotojų atleidimą ir perkėlimą į kitas pareigas. Susirinkime dalyvavo aštuoni darbuotojų atstovai ( t. 3, b. l. 77 ). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog buvo pažeista konsultavimosi su darbuotojų atstovais tvarka yra nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija visiškai nepagrįstais pripažįsta apeliantės teiginius, kad jai buvo kerštaujama vien dėl to , jog ji yra profesinės sąjungos narė, nes tam pagrįsti jokių įrodymų nėra pateikta.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos ligos DK 130 str. 7 d. aspektu, nustatančiu , kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui, bei atitinkamai netaikė DK 130 str. 8 d. nuostatos. Įstatymas numato, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas ( DK 130 str. 7,8 d. ). Kaip nustatyta, ieškovė apie atleidimą iš darbo buvo įspėta 2009-09-01. Ji laikiną nedarbingumą turėjo nuo 2009-10-29 iki 2009-11-24, nuo 2009-11-25 iki 2009-12-22, nuo 2009-12-23 iki 2010-01-19, nuo 2010-01-20 iki 2010-02-12, nuo 2010-02-25 iki 2010-03-19, nuo 2010-04-08 iki 2010-04-12, nuo 2010-04-13 iki 2010-04-16, nuo 2010-04-19 iki 2010-04-23, nuo 2010-04-26 iki 2010-04-30, nuo 2010-05-01 iki 2010-05-03, nuo 2010-05-04 iki 2010-05-11, nuo 2010-05-12 iki 2010-05-14 ( t. 1, b. l. 148-175 ). Gi iš darbo ji buvo atleista 2010-05-18 ( t. 1, b. l. 23 ). Iš šių rašytinių įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai, jog nebuvo pratęstas įspėjimo terminas jos ligos laikotarpiui yra visiškai nepagrįstas.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys jai nepasiūlė kito darbo ir nesilaikė 2009-09-08 susitarimo. LR Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str. turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareugą darbdavys privalo vykdytiper visą numatomą atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną ( LR Aukščiausiojo Teismo 2004-03-24 nutartis Nr. 3K-3-227/2004 ). Iš to seka, kad darbdavys privalo iki faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu dirbti į kitą darbą, nutraukus darbo sutartį tokios pareigos darbdavys neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, darbdavio nepasiūlymas atleistam iš darbo darbuotojui naujai atsiradusių darbo vietų po darbuotojo atleidimo, neįtakoja darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. 2009-09-08 tarp UAB „ Eckes-Granini Lietuva“ ir profesinės sąjungos „ Solidarumas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį profesinė sąjunga įsipareigojo nekliūdyti ir padėti administracijai siekti optimalaus darbuotojų skaičiaus bendrovėje, o UAB „ Eckes- Granini Lietuva“ administracija įsipareigojo apie naujų etatų įkūrimą ( įsteigimą ) iš anksto pagal galimybę ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoti bendrovėje veikiančią profesinę sąjungą „ Solidarumas“ , sudaryti galimybes naujam etatui užimti pirmiausia bendrovėje dirbantiems ir ( ar ) iš bendrovės atleistiems ( t. 2, b. l. 142 ). Teisėjų kolegijos nuomone, šio susitarimo vykdymas nėra susijęs su ginčo byla ir niekaip neįtakoja ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Kartu pažymėtina, kad po ieškovės atleidimo iš darbo, naujų etatų pas atsakovą nebuvo kuriama, o pareigų, kurias būtų galėjusi užimti ieškovė, nebuvo. Todėl anksčiau paminėti apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.
Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai , todėl nebuvo tenkintinas ir jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Pagal CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nors CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, tačiau pabrėžtina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Taip pat priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Byloje atsakovę atstovavo advokatas T. Bagdanskis, atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog atstovui sumokėjo 3 327,50 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atsakovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2 520 Lt išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Eckes - Granini Lietuva“ (į. k. 111559629) iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 520 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties litų) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.