- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2-2891-652/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03513-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB ,,Odilija“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Vesida“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.31Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Odilija“, trečiajam asmeniui UAB ,,Vesida“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB ,, Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Odilija“ 2492,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 47,11 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2016-05-27 užpylimo vandeniu metu sugadintas UAB „Vesida“ turtas (baldai), buvęs adresu Naujoji g. 50, Alytus, kad vanduo liejosi iš atsakovės patalpų, adresu Naujoji g. 50, Alytus, t. y. virš UAB ,,Vesida“ turto. Nurodė, kad įvykio metu UAB „Vesida“ turtas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Nurodė, kad apskaičiuojant nuostolius ir išmokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02) (toliau – Taisyklės), kad pagal Taisyklių 46.1 punktą, kai atsargos dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintos, nuostoliu laikoma jų atkūrimo vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį, o pagal taisyklių 55 punktą draudimo išmoka už sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, t. y. 2626,98 Eur, ir tokio dydžio draudimo išmoka buvo sumokėta. Paaiškino, kad UAB ,,Vesida“ vieną iš sulietų daiktų – lovą pardavė už 134,93 Eur, todėl šia suma buvo sumažinta ieškinio suma. Nurodė, kad ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti dėl užpylimo atsiradusią žalą, tačiau turtinė žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Mano, kad atsakovės atstovo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, o ieškovė savo ieškinį grindžia Verslo turto draudimo liudijimo kopija, fotonuotraukomis, UAB „Vesida“ medžiagų pajamavimo pažymų kopijomis, draudimo išmokos apskaičiavimo kopija, mokėjimo nurodymo, patvirtinančio draudimo išmokos mokėjimą, kopija, UAB „Dzūkijos vandenys“ rašto kopija. Paaiškino, kad pagal draudimo taisykles, atliekant įvykio apžiūrą, nustatant žalą, kaltininko dalyvavimas ir pasirašymas akte nėra būtinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nėra nustatyta, jog vandens užliejimo šaltinis buvo tik atsakovės patalpose, nebuvo aiškintasi dėl užliejimo šaltinio UAB ,,Durga“ patalpose. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad baldai ekspozicijoje natūraliai dėvisi, be to, ieškovės teigimu, aplieti baldai vis dar tebestovi ekspozicijoje. Mano, kad atsakovė yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes užliejimo fakto situacijoje dalyvauja kelios įmonės bei kita draudimo įmonė, jos turėjo būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą. Mano, kad draudimo įmoka turi būti mažinama 70 procentų, be to pagal pajamavimo dokumentus negalima įsitikinti, kad ekspozicijoje buvo, būtent, tie baldai. Pabrėžė, kad atsakovei tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus, praėjus 8 mėnesiams po įvykio. Pabrėžė, kad iš pateiktos draudimo sutarties nėra pagrindo išvadai, kad buvo apdrausti baldai Naujoji g. 50, Alytuje, nes draudimo vieta nurodyta Kalino kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, be to ieškovė nepateikė apdraustų daiktų važtaraščių, PVM sąskaitų. Nurodė, kad draudimo liudijimas kelia įtarimų dėl pakeistų draudimo sąlygų bei galiojimo laikotarpio, 2008 metų pajamavimo dokumentuose nurodyti eurai ir pan.
Trečiojo asmens UAB ,,Vesida“ atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad pagal įgaliojimą MB ,,Giska“ pardavinėja UAB ,,Vesida“ priklausančius baldus, kurie yra adresu Naujoji g. 50, Alytuje. Paaiškino, kad UAB ,,Vesida“ baldus yra apdraudusi verslo draudimu, kad įmonės gamybos cechai, sandėliai yra draudimo sutartyje nurodytu adresu Kalino kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, tačiau draudimo sutarties priedėlyje yra nurodyta, kad apdraudžiami įrengimai ir Jaunimo g. 50, Alytuje. Paaiškino, kad žala buvo paskaičiuota tik pagal medžiagų vertę, nebuvo paskaičiuota jų gamyba, t. y. nebuvo panaudotas žalos paskaičiavimas pagal atkuriamąją vertę, nes būtų buvusi žymiai didesnė suma. Nurodė, kad baldai, iki bus išnagrinėtas ginčas, nėra utilizuoti, o stovi ekspozicijoje. Nurodė, kad apie užliejimo įvykį ieškovei pranešė MB ,,Giska“ direktorius G. L., kuris turi UAB ,,Vesida“ įgaliojimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens UAB ,,Vesida“ 2015-12-22 buvo sudaryta Verslo draudimo sutartis laikotarpiui nuo 2015-12-23 iki 2016-12-22. Iš priedų prie draudimo sutarties matyti, kad buvo apdraustos atsargos ir įrengimai adresu Naujoji g. 50, Alytuje (b. l. 103-105). Iš šalių paaiškinimų, jų susirašinėjimo, 2016-05-31 pranešimo paskaičiavimo matyti, kad 2016-05-27 įmonės UAB ,,Vesida“ atstovas G. L. pamatė stipriai bėgantį vandenį per lubas, kuris apliejo įmonės baldus, esančius ekspozicijoje patalpose adresu Naujoji g. 50, Alytuje. Tarp šalių nėra ginčo dėl pranešime nurodyto fakto, jog atsakovės patalpose buvo nulaužtas vandens kranas ir vanduo bėgo iš atsakovei priklausančių patalpų. Atsakovės argumentas, kad vanduo dar bėgo ir iš kitos vietos – iš UAB ,,Durga“ patalpų, nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais. Priešingai, iš UAB ,,Dzūkijos vandenys“ 2017-03-21 informacijos ieškovei matyti, kad 2016-05-27 dispečerinėje buvo gautas pranešimas, kad užlietos vaistinės ,,Ramunėlė“ patalpos, esančios Naujoji g. 50, Alytuje, kad į įvykio vietą nuvykus bendrovės darbuotojams apie 10 val. buvo atjungtas vandens tiekimas į UAB ,,Odilija“ (b. l. 108).
Ieškovė remdamasi minėta Verslo draudimo sutartimi, faktine situacija, draudimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis pripažino įvykį draudiminiu. Iš 2016-05-31 turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomų lapų matyti, kad buvo sugadinta 10 vienetų baldų (b. l. 112). Šį aktą patvirtina pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti sugadintų baldų fragmentai (b. l. 5-78). Iš medžiagų pajamavimų aktų matyti, kada sugadinti baldai buvo užpajamuoti, nurodyta jų savikaina (b. l. 79-88), pagal kurią ir buvo paskaičiuota padaryta nurodyta žala. Kaip ir nurodė ieškovės atstovas, apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02) (toliau – Taisyklės), kad pagal Taisyklių 46.1 punktą, kai atsargos dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintos, nuostoliu laikoma jų atkūrimo vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį, o pagal taisyklių 55 punktą draudimo išmoka už sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio. Kaip matyti, ieškovė pasirinko paskaičiavimą ne pagal daiktų atkuriamąją vertę, bet pagal jų savikainą. Nors atsakovė ir ginčija ieškovės nurodytą paskaičiavimo būdą, tačiau pati nepateikia jokių kitų įrodymų, paneigiančių paskaičiuotus nuostolius, neprašo skirti ekspertizės nuostoliams paskaičiuoti. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ 2016-12-16 išmokėjo trečiajam asmeniui UAB ,,Vesida“ 2626,98 eurus draudimo išmoką (b. l. 116). Manytina, kad netiksliai nurodyta mokėjimo paskirtis nepaneigia išmokėjimo fakto teisėtumo, nes, kaip nurodė trečiojo asmens atstovė, mokėjimo pavedime nurodytas adresas yra įmonės gamybos cecho ir sandėlių vieta.
Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį (toliau CK) draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Šiuo atveju, atsakovės neteisėti veiksmai suprantami kaip netinkama savo turto priežiūra , t. y. nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Akivaizdu, kad vandens užliejimas iš atsakovės patalpų rodo netinkamą savininko turto priežiūrą, dėl ko buvo užlietas trečiojo asmens turtas ir atsirado žala.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ginčo dėl to, kas yra pastato, iš kurio buvo užlieti baldai, savininkas, nėra. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės atstovo išreikštos abejonės dėl dokumentų nepatikimumo, kito užliejimo šaltinio, sugadintų daiktų identifikacijos nepatvirtintos jokiais kitais įrodymais byloje, todėl atmestinos. Pažymėtina, kad atsakovės civilinė atsakomybė žalos atsiradimo metu nebuvo drausta (b. l. 97-98).
Tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 47,11 Eur palūkanų ((2492,05 Eur x 0,06/365 x 114 pradelstų dienų skaičius), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017-01-07 iki 2017-05-01), nes skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Ginčo dėl palūkanų paskaičiavimo nėra.
Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o jei sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė prašo atlyginti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 57 eurai žyminio mokesčio (b. l. 89). Iš atsakovės priteistina 57 eurai bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Iš atsakovės priteistina 8,45 eurai pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 21 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Odilija“, kodas 149632387, kurios buveinė Rotušės a. 12, Alytuje, 2492,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 47,11 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, kurios buveinė J. B. g. 12, Vilniuje, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Odilija“, juridinio asmens kodas 149632387, kurios buveinė Rotušės a. 12, Alytuje, 8,45 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.