- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- eI-3907-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00432-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2018-11-13 sprendimą Nr. VPE_SP1-7867 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją P. G.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2019-02-13 sprendimą Nr. (6.5)l-1005 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SPl-7867“; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti P. G. nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją nuo prašymo pateikimo dienos.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad VSDVF Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. VPE_SPl-7867 nusprendė neskirti jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nes jis dirbo Černobylio atominės elektrinės (toliau – ir Černobylio AE) Slavutičiaus miesto statybos bendrovės padalinyje skardininku nuo 1987-09-15 iki 1989-09-29, o kitų dokumentų, įrodančių teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, t. y. įrodančių, kad asmuo dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, nepateikta. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2019-02-13 sprendimu skundą atmetė.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir mano, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintus kriterijus, kuriais remiantis skiriama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Nurodo, kad tarp asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, yra ir asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jis dirbo Černobylio AE Slavutičiaus miesto statybos bendrovės padalinyje skardininku. Slavutičiaus miesto statybos Ukrainoje buvo tiesiogiai siejamos su Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimu. Slavutičiaus miestas buvo statomas vietoje evakuoto atomininkų miesto Pripetės ir skirtas darbuotojams, likviduojantiems Černobylio AE padarinius. Slavutičius yra nutolęs nuo Černobylio AE maždaug 38 km atstumu. Pažymėjo, kad Slavutičiaus miestas buvo statomas užterštoje zonoje, kurioje radiacijos lygis gerokai viršijo normą. Pareiškėjui reikėjo vykti į Pripetę (kuri nuo Černobylio AE nutolusi vos 2 km), reikėdavo važiuoti ir į pačią Černobylio AE atlikti skardinimo darbus. Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl teisės į nukentėjusiųjų valstybinę pensiją Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, ne kartą išaiškinta, kad dalyvavimas Slavutičiaus miesto statyboje yra tiesiogiai siejamas su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius.
Taip pat nurodė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2010 m. gegužės 5 d. pareiškėjui yra suteikęs nukentėjusiojo nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statusą ir išdavęs tai patvirtinantį pažymėjimą. 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktis, numato kad, nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE padarinius ir asmenims kurie dalyvavo statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Todėl tai, kad turi teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją patvirtina ir 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, statuso įstatymo Nr. VIII-342 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktis, vienai asmenų kategorijai priskiriantis asmenis, tiesiogiai dalyvavusius likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, ir asmenis, stačiusius Slavutičiaus miestą Ukrainoje.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad pagal AB „YIT Kausta“ pateiktą 2009-04-24 pažymą Nr. 64, P. G. dirbo Černobylio AE Slavutičiaus miesto statyboje bendrovės padalinyje SMV Statyboms už respublikos ribų skardininku nuo 1987-09-15 iki 1989-09-29. Atsižvelgiant į tai, kad pažymoje nenurodyta, jog pareiškėjas dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, kaip numato įstatymas, o kitų tai įrodančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, atsakovas nusprendė neskirti P. G. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateiktas Nukentėjusio asmens pažymėjimas, P. G. taip pat nesuteikia teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
Atsakovas pažymėjo, kad P. G. senatvės pensijos amžių sukako būdamas 63 metų 8 mėnesių amžiaus – 2018-12-17, todėl pareiškėjui atitikus pirmąją Įstatyme numatytą sąlygą – dalyvavęs likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija galėtų būti skiriama sukakus senatvės pensijos amžių – 2018-12-17, o ne nuo prašymo pateikimo dienos kaip nurodoma skunde.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Administracinis ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-11-13 sprendimo Nr. VPE_SP1-7867 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją P. G.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019-02-13 sprendimo Nr. (6.5) l-1005 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SPl-7867“, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta skirti pareiškėjui P. G. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kadangi jis nėra asmuo, dalyvavęs likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 11 straipsnis apibrėžia asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, ratą. Tarp asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją yra ir asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–6 ir 8-10 punktuose išvardintiems asmenims (taigi ir asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius), kurie tapo nedarbingais arba iš dalies darbingais dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio arba sukakusiems senatvės pensijos amžių.
Nagrinėjamu atveju teismui kyla pareiga išsiaiškinti, ar pareiškėjas, siekiantis įgyvendinti teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, atitinka abi Valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas sąlygas (ar pareiškėjas dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir ar jam sukako senatvės pensijos amžius).
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos iš esmės panašios administracinės bylos ir jose teisėjų kolegijos priimtos nutartys, t. y. 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-414/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1688/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-414/2010, 2010 m. birželio 10 d. administracinėje byloje Nr. A502-659/2010, 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-875/2013, kuriose faktinės aplinkybės nėra absoliučiai identiškos, tačiau nutartyse suformuluotos reikšmingos ginčo atveju aktualių Pensijų įstatymo nuostatų taikymo taisyklės bei pateikti išaiškinimai, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjama byla ir saisto teismą, sprendžiant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo klausimus asmenims, komandiruotiems dirbti į Slavutičiaus miestą Ukrainoje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokių kitų kriterijų avarijos padarinių likvidavimo faktui konstatuoti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato, todėl darytina išvada, jog asmuo įgyja joje įtvirtintą teisę, jeigu konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas teigti, kad jis dalyvavo likviduojant Černobylio AE padarinius ir dėl to nukentėjo (LVAT 2007 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. A469-478/2007).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, vykdant 1986-11-26 LTSR Statybos ministerijos įsakymą Nr. 228, dirbo Černobylio AE Slavutičiaus miesto statyboje bendrovės padalinyje SMV Statyboms už respublikos ribų skardininku nuo 1987-09-15 (1987-09-14 įsak. Nr. 48k) iki 1989-09-29 (1989-09-28 įsak. Nr. 281k), šią aplinkybę patvirtina 2009-04-24 AB „YIT Kausta“ pažyma Nr. 64 dėl P. G. darbo Černobylio AE. Atsakovas, nepripažindamas pareiškėjo teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, teigia, kad asmenys, statę Slavutičiaus miestą Ukrainoje, neįrašyti į Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnį, taigi jie nepatenka į asmenų, likvidavusių Černobylio AE avarijos padarinius, ratą ir todėl neturi teisės į tokią pensiją. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodyti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjui atsisakyta skirti pensiją, nepagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2010 m. gegužės 5 d. pareiškėjui yra suteikęs nukentėjusiojo nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statusą ir išdavęs tai patvirtinantį pažymėjimą. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, nes Slavutičiaus miesto statyba Ukrainoje buvo tiesiogiai siejama su Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimu, ką patvirtina ir 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų statuso įstatymo Nr. VIII-342 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktis, vienai asmenų kategorijai priskiriantis asmenis, tiesiogiai dalyvavusius likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, ir asmenis, stačiusius Slavutičiaus miestą Ukrainoje (LVAT 2010 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-659/2010). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neabejotinai atitinka pirmąją iš dviejų sąlygų, kuri būtina siekiant jį pripažinti asmeniu, turinčiu teisę gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją, t. y. jis yra dalyvavęs likviduojant Černobylio AE padarinius pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Siekiant įvertinti pareiškėjo atitikimą įstatymo leidėjo nustatytai antrajai sąlygai nagrinėjamos bylos kontekste (asmuo turi būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) neginčijama, jog pareiškėjui 2018-12-06 išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas, patvirtinantis, jog pareiškėjui neterminuotai paskirta senatvės pensija. Ginčo dėl šios Valstybinių pensijų įstatyme nustatytos sąlygos taip pat nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, leistinais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais įrodžius, kad pareiškėjas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, darytina išvada, jog pareiškėjas atitinka ir antrąją imperatyvią sąlygą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjusiųjų asmenų valstybinei pensijai gauti.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad P. G. atitinka Valstybinių pensijų įstatymo keliamus reikalavimus ir patenka tarp asmenų, kuriems yra suteikta teisė gauti nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, konstatuoja, jog ginčijami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Atsakovas įpareigotinas paskirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidas už skundo parengimą. Prašymas grindžiamas 2019-02-19 atstovavimo sutartimi ir pinigų priėmimo kvitu Nr. 1030656.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-02-27, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 935,7 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2339,25 Eur (935,7 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašomos išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-11-13 sprendimą Nr. VPE_SP1-7867 „Dėl atsisakymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją P. G.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-02-13 sprendimą Nr. (6.5) l-1005 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SPl-7867“.
Įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti P. G. nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos.
Priteisti pareiškėjo P. G. naudai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.