Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam A. M., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamiesiems E. S. ir D. Ž., jų gynėjoms advokatėms Ingridai Maldeikienei, Ramutei Budrytei, atstovei pagal įstatymą S. S., VTAS atstovams Vygintui Aukštuoliui, S. D.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1996-11-13 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9 klasėje, gyv. Ariogalos g. 4-1, Kaune, teistas:

- 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 3 mėn. laisvės apribojimo bausme,

- 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus, 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų,

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.1993-05-23 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Varėnos g. 4, Kaune, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. ir D. Ž., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami ginčijamas savo tariamas teises, numatytas CK 1.136 straipsnyje, dėl nukentėjusiojo A. M. nepilnai sumokėtos pinigų sumos: E. S. už nukentėjusiajam A. M. parduoto mobiliojo telefono „Huawei“ ir pastarojo nesumokėtos 60 Lt sumos, o D. Ž. už nukentėjusiajam A. M. parduoto automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesumokėtos 800 Lt sumos, t. y. pažeisdami civilinio kodekso normas, reglamentuojančias civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, kas yra numatyta CK 1.137 straipsnyje, 2013-01-18 laikotarpyje nuo 20.30 val. iki 22.30 val., nukentėjusįjį A. M. nusivedę į sandėliuką, esantį Kaune, Ariogalos g. 4, namo kieme, ir iš vidaus užkabinę durų kabliuką, savavaldžiavo prieš nukentėjusįjį A. M., panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, t. y. rankų kumščiais ir kojomis suduodami jam daugybinius smūgius į įvairias kūno sritis bei grasinamais žodžiais reikalaudami grąžinti skolas, nesišaukti pagalbos, ir grasindami panaudoti fizinę prievartą ateityje, D. Ž. už skolą pasisavino nukentėjusiojo 120 Lt vertės mobilųjį telefoną „Huawei“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir dešinės plaštakos III piršto lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

be to, jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami kartu, savavaldžiaudami prieš nukentėjusįjį A. M., rankų kumščiais bei kojomis suduodami daugybinius smūgius nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno sritis, padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinės plaštakos III piršto lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos III piršto lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Asmenų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio Kodekso 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Tuo tarpu kaltinamieji vykdė savo tariamas teises, kurios, beje, nukentėjusiojo A. M. yra ginčijamos, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos (reiškiant ieškinį).

Teismas patikslina kaltinime kaltinamiesiems nurodytų tariamų jų teisių įtvirtinimo bei jų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą Civiliniame kodekse, nurodydamas, kad jie savavališkai vykdė savo tariamas teises (numatytas CK 1.136 straipsnyje), nesilaikydami civilinio kodekso normomis reglamentuoto civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų įvykdymo reikalavimų, numatytų CK 1.137 straipsnyje, laikydamas, kad šis patikslinimas nesunkina kaltinamųjų padėties, nekeičia esminių kaltinimo aplinkybių.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu (pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais) teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji E. S. ir D. Ž., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, peržengdami teisėto elgesio ribas, savavališkai vykdydami ginčijamas savo tariamas teises dėl A. M. nepilnai jiems sumokėtos pinigų sumos, užrakinę nukentėjusįjį sandėliuke bei neleisdami jam išeiti, reikalavo atiduoti tariamai nukentėjusiojo jiems nepilnai už parduotus daiktus nesumokėtus pinigus. Be to, reikalavimai sumokėt pinigus buvo lydimi psichinės ir fizinės prievartos – kaltinamasis E. S. liepė nukentėjusiajam tylėti, nesišaukti pagalbos, grasindamas, kad fizinis smurtas bus didesnis, o jei negalvoja atiduoti skolos, ateityje gali būti uždarytas rūsyje. Be to, abu kaltinamieji sudavė rankų kumščiais ir įspyrė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno sritis, padarant nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamieji savavaldžiavo, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, už tariamas skolas pasisavindami nukentėjusiojo 120 Lt vertės mobilųjį telefoną „Huawei“. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis telefoną atidavė pats, tačiau, jei ir telefoną nukentėjusysis atidavė pats, jis tai padarė dėl prieš jį panaudotos psichinės bei fizinės prievartos, tikėdamasis, kad jo atžvilgiu daugiau nebus vartojamas fizinis smurtas, taigi ne savanoriškai, kaip mano kaltinamieji.

Be to, kaltinamieji, siekdami priversti nukentėjusįjį įvykdyti jų reikalavimus, naudojo psichinį bei fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, kūno sužalojimus, bejėgiškumo būseną, dvasinį sukrėtimą, šoką, dvasinio pobūdžio išgyvenimus, baimės jausmą, buvo pasisavintas nukentėjusiojo daiktas, kas rodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

Nors ne visi kaltinamieji atliko vienodus veiksmus (kaltinamasis D. Ž. psichologinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo), tačiau byloje nustatyti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susitarimas veiką padaryti bendrai: abiejų kaltinamųjų sutarimu nukentėjusysis buvo atviliotas į sandėliuką, abu kaltinamieji reikalavo, kad nukentėjusysis grąžintų pinigus, kiekvienas iš jų girdėjo savo bendro išsakomą tokį reikalavimą, kaltinamajam D. Ž. girdint kaltinamojo E. S. išsakomus grasinimus, jiems neprieštaraujant, taigi jiems pritariant, abu kartu aktyviai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kas rodo, kad kiekvienas kaltinamasis palaikė savo bendrą dėl jų atliekamų veiksmų bei pats dalyvavo įvykdant nusikaltimą. Kaltinamųjų atliekamų veiksmų pobūdis rodo, kad jų veiksmai, pritariant vienas kito veiksmams, buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo, suprantant savo veiksmų pavojingumą bei priešingumą teisei.

Todėl kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., ir jų tyčinė veika kvalifikuota teisingai.

Be to, savavaldžiaudami kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos piršto lūžimu. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuo kurio kaltinamojo konkrečių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Kaltinamieji patys tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam, matydami, kaip tyčia jį muša kitas bendrininkas, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad nukentėjusysis, užpultas dviejų asmenų, nebus pajėgus pasipriešinti. Iš bylos duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, kartu mušdami, spardydami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamieji E. S. ir D. Ž. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d.

Bausmių skyrimas.

Mama S. S. neteista, bausta administracine tvarka, tarp jų ir pagal ATPK 181 str., 175 str. dėl sūnaus daromų teisės pažeidimų (1 t., b. l. 54-58).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamasis E. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis bei vienas nesunkus, nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnametis, tačiau veikė kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, jis jau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, kaltinamojo mama ne kartą bausta už sūnaus padarytus teisės pažeidimus, sūnui neturint amžiaus, nuo kurio yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, iš ko darytina išvada, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, laikytis įstatymų, todėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo ir šiuo metu kaltinamasis yra nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, juos padarė būdamas neteistu, bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taip pat, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintinos su 2014-03-07 Kauno apylankės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis D. Ž. padarė vieną apysunkį bei vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, neteistas (1 t., b. l. 168), vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1 d., padarymą, baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (1 t., b. l. 176-180), psichikos sveikatos centre bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 186, 188).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis bei vienas nesunkus, nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau veikė kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, nors nusikaltimus padarė būdamas neteistu, tačiau juos padarė praėjus vos mėnesiui laiko, kai Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėn., iš ko darytina išvada, kad kaltinamasis nesistengia laikytis įstatymų, todėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo ir šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistu, dar tik neseniai sulaukęs pilnametystės, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jam padarytą žalą. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusysis A. M. ieškinyje nurodė, kad 2013-01-18 įvykio metu dėl kaltinamųjų savavaldžiavimo panaudojant psichinę ir fizinę prievartą jo atžvilgiu, jis patyrė be galo didelius išgyvenimus, nes buvo mušamas, jam buvo grasinama susidorojimu, todėl buvo išsigandęs dėl savo gyvybės ir saugumo. Jautė pažeminimą, nerimą, stresą, jį kankino nemiga. Dėl patirtų sužalojimų ir neigiamų išgyvenimų nebegali pasitikėti žmonėmis, vengia bendravimo, dar ir dabar vakarais bijo į kiemą išeiti vienas, buvo nesunkiai sužalotas, nes lūžo dešinės plaštakos pirštas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė įvairius bendravimo nepatogumus, pažeminimą, tuo tarpu žalą nukentėjusiajam kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, nors kaltinamasis E. S. šiuo metu mokosi, o D. Ž. nedirba, tačiau jie yra jauno amžiaus, sveiki asmenys, D. Ž. pilnametis, jau ir šiuo metu galintis įsidarbinti ir dirbti, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiojo A. M. bendravimo galimybės nesumažėjo, dėl šio nusikaltimo nukentėjusiajam nėra jokių liekamųjų reiškinių, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių ar fizinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata galimai buvo pablogėjusi iki avarijos, po kurios jis ir paties tiriamo įvykio pats neatsimena, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo A. M. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (20 000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 2500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamųjų E. S. ir D. Ž. bendrais nusikalstamais veiksmais, 2500 Lt civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų, o kaltinamajam E. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminės atstovės (motinos) – S. S. 1250 Lt, nustatant, kad įstatyminės atstovės pareiga pasibaigia, kai E. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M.. Iš 2014-04-10 tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2014-04-11 sudaro 500 Lt. Šios proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos - advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos – priteistinos iš E. S. ir D. Ž. valstybės naudai, iš kiekvieno kaltinamojo po 250 Lt, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 294 str. 2 d. bei BK 138 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 138 str. 1 d. - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., apimant švelnesnę, paskirtą pagal BK 138 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 str. 1 d. 1) p. b) pp. reikalavimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 294 str. 2 d.

bei BK 138 str. 1 d., ir nuteisti:.

- pagal BK 138 str. 1 d. - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., apimant švelnesnę, paskirtą pagal BK 138 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų, įpareigojant kaltinamąjį dirbti bei nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai – priteisti jo naudai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų E. S. ir D. Ž., o E. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminės atstovės (motinos) – S. S. 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų), nustatant, kad įstatyminės atstovės pareiga pasibaigia, kai E. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš E. S. ir D. Ž. valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 500 Lt (penkis šimtus litų), iš kiekvieno kaltinamojo po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.