Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. N1-170-725/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
N1-170-725/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00075-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
E. S., D. Ž.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-170-725/2014Proceso Nr. 1-24-1-00075-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4; 1.2.4.5; 1.1.4.5.1; 2.3.6.4.5; 1.1.11.9; 2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.1.4.5.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ž. B.,

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam A. M., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamiesiems E. S. ir D. Ž., jų gynėjoms advokatėms Ingridai Maldeikienei, Ramutei Budrytei, atstovei pagal įstatymą S. S., VTAS atstovams Vygintui Aukštuoliui, S. D.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1996-11-13 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9 klasėje, gyv. Ariogalos g. 4-1, Kaune, teistas:

- 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 3 mėn. laisvės apribojimo bausme,

- 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus, 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d., 138 str. 1 d., padarymu,

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.1993-05-23 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Varėnos g. 4, Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d., 138 str. 1 d., padarymu,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. ir D. Ž., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami ginčijamas savo tariamas teises, numatytas CK 1.136 straipsnyje, dėl nukentėjusiojo A. M. nepilnai sumokėtos pinigų sumos: E. S. už nukentėjusiajam A. M. parduoto mobiliojo telefono „Huawei“ ir pastarojo nesumokėtos 60 Lt sumos, o D. Ž. už nukentėjusiajam A. M. parduoto automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesumokėtos 800 Lt sumos, t. y. pažeisdami civilinio kodekso normas, reglamentuojančias civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, kas yra numatyta CK 1.137 straipsnyje, 2013-01-18 laikotarpyje nuo 20.30 val. iki 22.30 val., nukentėjusįjį A. M. nusivedę į sandėliuką, esantį Kaune, Ariogalos g. 4, namo kieme, ir iš vidaus užkabinę durų kabliuką, savavaldžiavo prieš nukentėjusįjį A. M., panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, t. y. rankų kumščiais ir kojomis suduodami jam daugybinius smūgius į įvairias kūno sritis bei grasinamais žodžiais reikalaudami grąžinti skolas, nesišaukti pagalbos, ir grasindami panaudoti fizinę prievartą ateityje, D. Ž. už skolą pasisavino nukentėjusiojo 120 Lt vertės mobilųjį telefoną „Huawei“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir dešinės plaštakos III piršto lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

be to, jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami kartu, savavaldžiaudami prieš nukentėjusįjį A. M., rankų kumščiais bei kojomis suduodami daugybinius smūgius nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno sritis, padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinės plaštakos III piršto lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos III piršto lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis E. S. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. A. M. už 180 Lt pardavė mobilųjį telefoną „Huawei“, tačiau pastarasis sumokėjo tik 120 Lt, o likusius 60 Lt pažadėjo atiduoti po mėnesio, tačiau žadėtu laiku neatidavė. A. M. 2012 gruodžio mėn. taip pat nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini) iš D. Ž. už 2000 Lt, tačiau sumokėjo tik 1200 Lt, o likusius 800 Lt žadėjo grąžinti iki metų pabaigos. Kadangi ir jam – E. S., ir D. Ž. nukentėjusysis liko skolingas, nuo jų slapstėsi, į telefonų skambučius neatsiliepinėjo, jie nukentėjusįjį sumušė. 2013-01-18 kaltinamasis įsiviliojo nukentėjusįjį pas save į sandėliuką, kur jau buvo pasislėpęs D. Ž., sandėliuką iš vidaus užkabino kabliuku ir iš pradžių su nukentėjusiuoju kalbėjosi, bet A. M. pradėjus ant jų rėkti, jį sumušė. A. M. nebandė pabėgti, nors tokią galimybę turėjo. Kaltinamasis ir D. Ž. mušė A. M. rankomis ir spardė į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikė į šonkaulių ertmę, mušė ir gulintį. Po suduotų smūgių A. M. nukrito ant lovos, prašė jo nemušti, bandė šauktis pagalbos. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiajam negrasino, tik reikalavo, kad šis nerėktų. Nukentėjusysis, pažadėjęs pinigus grąžinti, kadangi tuo metu jų neturėjo, pats išsiėmęs iš kišenės bei išėmęs SIM kortelę, D. S. atidavė mobilųjį telefoną „Huawei“ U8500, kurį kaltinamasis jam buvo pardavęs, ir, atsikabinęs sandėliuko duris, pabėgo. Telefoną pasiėmė D. Ž.. Apie automobilio likimą kaltinamasis nežino. Jam nukentėjusysis ir liko skolingas 60 Lt, telefono jis taip pat neturi. Mano, kad mušimo metu nukentėjusiojo pirštas negalėjo lūžti, nes nukentėjusysis rankomis dengėsi galvą, o per pirštus jie nemušė. Ieškinio nepripažįsta, nes tokių sužalojimų, kaip nurodo nukentėjusysis, jam padaryti jie negalėjo. Kaltinamasis E. S. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 127, 131), nurodydamas, kad praėję daug laiko nuo įvykio, todėl šiuo metu nebelabai atsimena visų aplinkybių, o apklausiamas ikiteisminiame tyrime visas aplinkybes nurodė teisingai, nes tuo metu viską atsiminė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kartu su A. M. nuėjus į sandėliuką, kaltinamasis greitai iš vidaus užkabino sandėliuko durų kabliuką, nes žinojo, jog nukentėjusysis, pamatęs D. Ž., bėgs. A. M., pamatęs D. Ž., puolė link sandėliuko durų, bet D. Ž. jį stūmė ant lovos. Klausinėjant, kada A. M. grąžins skolą, D. Ž., supykęs kumščiais pradėjo A. M. smūgiuoti į jo kairį šoną, kuris nuo smūgių nuvirto ant dešinio šono. Po to D. Ž. ir kaltinamasis kumščiais smūgiavo A. M. į kairį šoną, nugarą, pilvą, galvą, kurią šis dengėsi rankomis. Smūgiai buvo daugybiniai. A. M. šaukėsi pagalbos, tačiau kaltinamasis liepė jam nutilti, pagrasinęs, kad priešingu atveju gaus daugiau. D. Ž. ir kaltinamasis po porą kartų spyrė A. M. į kūną. Kaltinamasis nukentėjusiajam grasino, kad, jei nukentėjusysis neatiduos skolos, tai jis bus pagautas ir uždarytas rūsyje. Kaltinamasis stiklo šukėmis negrasino. Ant stalo sudužusios stiklinės šukės jau buvo prieš dvi dienas. Kaltinamajam ir D. Ž. paprašius, kad nukentėjusysis parodytų savo piniginę, ar tikrai neturi pinigų, A. M. pats parodė savo piniginę, kad joje pinigų nėra. Tuomet D. Ž. pastarajam liepė duoti savo telefoną kaip garantą, jog atiduos skolas. Tada A. M. pats iš džinsų kišenės ištraukė mobilųjį telefoną „Huawei“ U8500, kurį kaltinamasis pastarajam buvo pardavęs už 120 Lt, ir padavė D. Ž., kuris tą telefoną padavė kaltinamajam, ir šis jį padėjo ant stalo. Po to A. M. prašant jį paleisti, žadant skolas atiduoti iki pirmadienio, kaltinamasis su draugu jo nepaleido, bet, užgesinęs šviesą, toliau jį kartu su D. Ž. mušė - sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas daugybinius smūgius. A. M. šaukėsi žmonių, kad jį gelbėtų, jam padėtų, o kaltinamasis nukentėjusiajam rankomis uždengė burną. Tuomet jį mušė D. Ž.. A. M. sandėliuke laikė apie pusantros valandos. Išgirdus kažkokį vyrišką balsą, kaltinamasis ir D. Ž. išsigandę nustojo nukentėjusįjį mušti, laikė jį, kad šis nepabėgtų. D. Ž. jam rankos dilbiu buvo apglėbęs kaklą ir A. M. nešaukė. Vienu metu A. M. nuo lovos ištiesus ranką, pavyko atkabinti durų kabliuką ir pabėgti. Kaltinamasis su D. Ž. sutarė, jog tą telefoną D. Ž. priduos į lombardą ir pinigus pasiliks sau (1 t., b. l. 127).

Kaltinamasis D. Ž. parodė, kad A. M. už 2000 Lt pardavė automobilį. Jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, A. M. jam iškart sumokėjo 1000 Lt, po kiek laiko padavė dar 200 Lt ir sutarė, kad likusius 800 Lt gražins iki Naujų metų. Tačiau pinigų neatidavė, o pradėjo slapstytis, į telefono skambučius neatsakinėjo. Tada kaltinamasis paprašė E. S., kad A. M. atvestų į E. S. sandėliuką, kadangi nukentėjusysis, jį pamatęs, būtų pabėgęs. E. S. atsivedus A. M. į sandėliuką, kad šis nepabėgtų, D. Ž. užkabino duris. A. M. bandė pabėgti, bet jie jo neišleido. A. M. pasakė, kad neturi pinigų ir patėvis neleidžia grąžinti skolos, liepia neatsiliepti telefonu, bet pažadėjo, kad, kai turės pinigų, skolą atiduos. Tada D. Ž. supykęs parvertė nukentėjusįjį ant lovos ir sudavė. Šis iškart pasivertė ant šono ir rankomis užsidengė veidą. Paskui kaltinamasis nukentėjusįjį nestipriai mušė, tačiau per rankas nemušė, todėl pirštas negalėjo lūžti. Be to, nukentėjusysis buvo apsirengęs šiltai, veidą dengė rankomis, o jie mušė per šonus, todėl smūgiai buvo silpni. Mano, kad didelės žalos nukentėjusiam tikrai nepadarė, todėl civilinio ieškinio nepripažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 154, 161), nurodydamas, kad šiuo metu jau visko smulkiai neatsimena, o tada jis viską papasakojo tiksliai ir teisingai. Patvirtino, kad A. M. pradėjus šaukti ir kviestis pagalbos, jis, apsikabinęs ranka, uždengė nukentėjusiojo burną plaštaka, paskui dar sudavė jam keletą smūgių, o A. M., ištrūkęs ir atsikabinęs duris, pabėgo. Telefoną „Huawei“ A. M. atidavė jiems pats kaip užstatą už skolą, žadėdamas skolą grąžinti per kelias dienas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad yra po sunkios galvos traumos ir įvykio iš viso neatsimena, todėl nieko negali papasakoti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2013-01-18 apie 20.30 val. jį E. S. pasikvietė į sandėliuką. Viduje E. S. užkabino kabliu duris. Sandėliuke dar buvo kitas pažįstamas vaikinas – D. Ž.. E. S. ir D. Ž. abu pradėjo jį mušti – spardė bei sudavė rankomis smūgius į nugarą, pilvą, galvą ir rankas. E. S. mojavo stiklo šuke. Jie priekaištavo, kad nukentėjusysis skolingas 800 litų, reikalavo grąžinti pinigus, sakė, kad tai priemoka už nusipirktą iš D. Ž. automobilį BMW. 2012-12-19 A. M. iš D. Ž. už 1200 litų pirko automobilį BMW, tačiau dėl jokios priemokos nesitarė. Jie buvo susirašę abipusę pirkimo-pardavimo sutartį. E. S. laikant nukentėjusiojo rankas už nugaros, D. Ž. ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės jo telefoną „Huawei 48500“, 120 litų vertės, o SIM kortelę jam grąžino. Teigė, kad telefoną paėmė už skolą. Sandėlyje jis prabuvo apie dvi valandas (1 t., b. l. 21).

Liudytojas K. Š. parodė, kad D. Ž. pardavė nukentėjusiajam automobilį, tačiau visos sumos pastarasis nesumokėjo ir liko skolingas. Be to, E. S. A. M. pardavė telefoną, nukentėjusysis taip pat nesumokėjo visų pinigų ir liko skoloje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 41), kad 2012 m. rudenį, jo namo kieme E. S. savo mobilųjį telefoną „Huawei“, liečiamu ekranu, pardavė A. M., už kiek pardavė - neprisimena, matė, kad A. M. kažkiek pinigų už telefoną davė iškart, o likusius žadėjo grąžinti vėliau. Be to, liudytojas dalyvavo, kai D. Ž. su A. M. kalbėjo apie automobilio BMW pardavimą. A. M. pats D. Ž. prašė parduoti automobilį BMW ir už jį pats siūlė 2000 Lt. D. Ž. liudytojui sakė, kad už automobilį BMW A. M. jam sumokėjo tik 1200 Lt. A. M. visą laiką jam žadėdavo atiduoti likusius pinigus. Be to, E. S. iš A. M. prašė gražinti likusius nesumokėtus pinigus už telefoną „Huawei“. Vėliau D. Ž. ir E. S. liudytojui sakė, kad A. M. jiems neatsako į telefoninius skambučius, vengia susitikti, pamatęs juos, pabėga ir nieko nekalba apie skolų gražinimą.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis atliko tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, gavęs nukentėjusiojo A. M. pareiškimą. Prisimena kaltinamuosius E. S. ir Deividą, kurie, prisivilioję nukentėjusįjį į sandėliuką, sudavė jam smūgius, atėmė mobilaus ryšio telefoną už tai, kad šis negrąžino skolos už parduotą automobilį, o paskui nukentėjusysis sugebėjo pabėgti. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nebeatsimena, tačiau ką papasakojo nukentėjusysis ir kaltinamieji, liudytojas tiksliai užrašė, su savo parodymais pastarieji buvo supažindinti, juos perskaitė ir pasirašė.

2013-01-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Ariogalos g. 4, Kaune (1 t., b. l. 12).

2013-09-19 daiktų pateikimo bei apžiūros protokole užfiksuota, kad liudytoja A. R. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei raštelį, iš kurio turinio matyti, kad A. M. atgal gražina D. Ž. automobilį BMW (1 t., b. l. 33 - 36).

2013-10-03 daiktų pateikimo bei apžiūros protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ (1 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 188/13(02) užfiksuota, kad A. M. konstatuotas odos nubrozdijimas dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinės plaštakos III piršto lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl dešinės plaštakos III piršto lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Asmenų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio Kodekso 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Tuo tarpu kaltinamieji vykdė savo tariamas teises, kurios, beje, nukentėjusiojo A. M. yra ginčijamos, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos (reiškiant ieškinį).

Teismas patikslina kaltinime kaltinamiesiems nurodytų tariamų jų teisių įtvirtinimo bei jų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą Civiliniame kodekse, nurodydamas, kad jie savavališkai vykdė savo tariamas teises (numatytas CK 1.136 straipsnyje), nesilaikydami civilinio kodekso normomis reglamentuoto civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų įvykdymo reikalavimų, numatytų CK 1.137 straipsnyje, laikydamas, kad šis patikslinimas nesunkina kaltinamųjų padėties, nekeičia esminių kaltinimo aplinkybių.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu (pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais) teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji E. S. ir D. Ž., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, peržengdami teisėto elgesio ribas, savavališkai vykdydami ginčijamas savo tariamas teises dėl A. M. nepilnai jiems sumokėtos pinigų sumos, užrakinę nukentėjusįjį sandėliuke bei neleisdami jam išeiti, reikalavo atiduoti tariamai nukentėjusiojo jiems nepilnai už parduotus daiktus nesumokėtus pinigus. Be to, reikalavimai sumokėt pinigus buvo lydimi psichinės ir fizinės prievartos – kaltinamasis E. S. liepė nukentėjusiajam tylėti, nesišaukti pagalbos, grasindamas, kad fizinis smurtas bus didesnis, o jei negalvoja atiduoti skolos, ateityje gali būti uždarytas rūsyje. Be to, abu kaltinamieji sudavė rankų kumščiais ir įspyrė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno sritis, padarant nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamieji savavaldžiavo, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, už tariamas skolas pasisavindami nukentėjusiojo 120 Lt vertės mobilųjį telefoną „Huawei“. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis telefoną atidavė pats, tačiau, jei ir telefoną nukentėjusysis atidavė pats, jis tai padarė dėl prieš jį panaudotos psichinės bei fizinės prievartos, tikėdamasis, kad jo atžvilgiu daugiau nebus vartojamas fizinis smurtas, taigi ne savanoriškai, kaip mano kaltinamieji.

Be to, kaltinamieji, siekdami priversti nukentėjusįjį įvykdyti jų reikalavimus, naudojo psichinį bei fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, kūno sužalojimus, bejėgiškumo būseną, dvasinį sukrėtimą, šoką, dvasinio pobūdžio išgyvenimus, baimės jausmą, buvo pasisavintas nukentėjusiojo daiktas, kas rodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

Nors ne visi kaltinamieji atliko vienodus veiksmus (kaltinamasis D. Ž. psichologinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo), tačiau byloje nustatyti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susitarimas veiką padaryti bendrai: abiejų kaltinamųjų sutarimu nukentėjusysis buvo atviliotas į sandėliuką, abu kaltinamieji reikalavo, kad nukentėjusysis grąžintų pinigus, kiekvienas iš jų girdėjo savo bendro išsakomą tokį reikalavimą, kaltinamajam D. Ž. girdint kaltinamojo E. S. išsakomus grasinimus, jiems neprieštaraujant, taigi jiems pritariant, abu kartu aktyviai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kas rodo, kad kiekvienas kaltinamasis palaikė savo bendrą dėl jų atliekamų veiksmų bei pats dalyvavo įvykdant nusikaltimą. Kaltinamųjų atliekamų veiksmų pobūdis rodo, kad jų veiksmai, pritariant vienas kito veiksmams, buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo, suprantant savo veiksmų pavojingumą bei priešingumą teisei.

Nors kaltinamieji neigė savo veiksmais sulaužę nukentėjusiojo pirštą, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie mušė kumščiais ir spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno dalis, nežiūrėdami ir nesitaikydami į kurią vietą nukentėjusiajam pataikys. Pats E. S. kartu nurodė, kad buvo mušamas nukentėjusysis ir į galvą. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 188/13(02) nurodoma, kad užfiksuoti sužalojimai, tarp jų A. M. dešinės plaštakos III piršto lūžis, dėl kurio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, jie nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (1 t., b. l. 29), o užfiksuoti sužalojimai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir į galvą (kurią jis laikė užsidengęs rankomis). Be to, iš išvados matyti, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi nedelsiant, tai yra kitą dieną po įvykio (turint omeny, kad jo protokolas-pareiškimas policijoje buvo priimtas 2014-01-18 23.10 val., bei kartu su nukentėjusiuoju buvo pažiūrėta įvykio vieta 23.50 val. – 3.10 val.), kur šis sužalojimas jam ir buvo nustatytas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad iš karto po įvykio nustatyti sužalojimai, taip pat ir piršto lūžis, galėjo būti padaryti vėliau – jau po įvykio, kaip teigia kaltinamojo E. S. įstatyminė atstovė, net po kelių dienų po įvykio. Todėl teismas laiko, kad kaltinamųjų parodymai, neigiant nukentėjusiojo patirtą vieną iš sužalojimų, duodami siekiant sušvelninti savo kaltę kartu ir išvengti jiems pareikšto civilinio ieškinio.

Todėl kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., ir jų tyčinė veika kvalifikuota teisingai.

Be to, savavaldžiaudami kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos piršto lūžimu. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuo kurio kaltinamojo konkrečių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Kaltinamieji patys tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam, matydami, kaip tyčia jį muša kitas bendrininkas, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad nukentėjusysis, užpultas dviejų asmenų, nebus pajėgus pasipriešinti. Iš bylos duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, kartu mušdami, spardydami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamieji E. S. ir D. Ž. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną apysunkį bei vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, teistas, byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė būdamas neteistu, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 144), nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 147). Kauno Veršų vidurinės mokyklos 2013-03-26 charakteristikoje nurodoma, kad mokykloje mokosi nuo 2008-09-01, jau 5-oje klasėje elgesys pamokų metu vertintas nepatenkinamai, nuolat trukdydavo mokytojams vesti pamokas, keikdavo juos necenzūriniais žodžiais, ypač elgesys pablogėjo po tėvo mirties, su mokiniu nuolat buvo bendraujama dėl jo elgesio, ieškoma įvairių sprendimų, kaip tai pagerinti, tačiau, kad ir kaip stengiamasi, mokinys jokių išvadų nedarė, nepatenkinamas elgesys kartojosi, labai dažnai pasikartodavo nerviniai priepuoliai, kurių metu jis įžeidinėdavo mokytojus bei klasės draugus, tai dažniausiai pasikartodavo nespėjus atlikti jam skirtos užduoties, jo elgesys taip pat labai priklausė nuo nuotaikos: jei nuotaika gera, tada dirba stengiasi, jei bloga – mokinio elgesys būdavo nepakenčiamas, ištikus nerviniam priepuoliui, dažniausiai, trenkęs durimis, išeidavo iš klasės, mokykloje dažnai išbūdavo tik 3-4 pamokas, aiškindamas tai nuovargiu, dirbant su mokiniu individualiai, būdavo visai kitoks: stengėsi, būdavo nuoširdus, bandydavo tiksliai atlikti jam paskirtas užduotis, paskyrus atlikti kokį darbą, jis tai darydavo nuoširdžiai ir atsakingai, tačiau dėl savo elgesio nebuvo mėgiamas klasiokų (1 t., b. l. 145). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-03-26 duomenimis, kaltinamojo šeima neįrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 63), nuo 2012-12-10 E. S. yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą.

Mama S. S. neteista, bausta administracine tvarka, tarp jų ir pagal ATPK 181 str., 175 str. dėl sūnaus daromų teisės pažeidimų (1 t., b. l. 54-58).

Kaltinamojo E. S. atstovė pagal įstatymą S. S. parodė, kad sūnus jai yra geras, su juo problemų ji neturi, jis mokosi, nors ne visada nueina į pamokas, gal kartais jis per daug greitai užsidega, susinervuoja, dėl šios priežasties teko kreiptis pas psichologus. Mano, kad ieškinio suma yra per didelė, ji galėtų atlyginti 1000 Lt moralinę žalą. Teigia, kad A. M. pirštas lūžti įvykio metu negalėjo, nes tą pačią dieną jis lakstė su patėviu po kiemą ir kelios dienos po to jo rankos buvo sveikos. Specialisto išvada ji tiki, tačiau mano, kad A. M. tokia trauma buvo padaryta ne tą dieną. Mano, kad tai galėjo padaryti A. M. mamos draugas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamasis E. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis bei vienas nesunkus, nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnametis, tačiau veikė kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, jis jau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, kaltinamojo mama ne kartą bausta už sūnaus padarytus teisės pažeidimus, sūnui neturint amžiaus, nuo kurio yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, iš ko darytina išvada, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, laikytis įstatymų, todėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo ir šiuo metu kaltinamasis yra nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, juos padarė būdamas neteistu, bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taip pat, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintinos su 2014-03-07 Kauno apylankės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis D. Ž. padarė vieną apysunkį bei vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, neteistas (1 t., b. l. 168), vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1 d., padarymą, baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (1 t., b. l. 176-180), psichikos sveikatos centre bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 186, 188).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis bei vienas nesunkus, nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau veikė kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, nors nusikaltimus padarė būdamas neteistu, tačiau juos padarė praėjus vos mėnesiui laiko, kai Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėn., iš ko darytina išvada, kad kaltinamasis nesistengia laikytis įstatymų, todėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo ir šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistu, dar tik neseniai sulaukęs pilnametystės, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jam padarytą žalą. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusysis A. M. ieškinyje nurodė, kad 2013-01-18 įvykio metu dėl kaltinamųjų savavaldžiavimo panaudojant psichinę ir fizinę prievartą jo atžvilgiu, jis patyrė be galo didelius išgyvenimus, nes buvo mušamas, jam buvo grasinama susidorojimu, todėl buvo išsigandęs dėl savo gyvybės ir saugumo. Jautė pažeminimą, nerimą, stresą, jį kankino nemiga. Dėl patirtų sužalojimų ir neigiamų išgyvenimų nebegali pasitikėti žmonėmis, vengia bendravimo, dar ir dabar vakarais bijo į kiemą išeiti vienas, buvo nesunkiai sužalotas, nes lūžo dešinės plaštakos pirštas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė įvairius bendravimo nepatogumus, pažeminimą, tuo tarpu žalą nukentėjusiajam kaltinamieji padarė tyčiniais veiksmais, nors kaltinamasis E. S. šiuo metu mokosi, o D. Ž. nedirba, tačiau jie yra jauno amžiaus, sveiki asmenys, D. Ž. pilnametis, jau ir šiuo metu galintis įsidarbinti ir dirbti, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiojo A. M. bendravimo galimybės nesumažėjo, dėl šio nusikaltimo nukentėjusiajam nėra jokių liekamųjų reiškinių, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių ar fizinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata galimai buvo pablogėjusi iki avarijos, po kurios jis ir paties tiriamo įvykio pats neatsimena, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo A. M. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (20 000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 2500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamųjų E. S. ir D. Ž. bendrais nusikalstamais veiksmais, 2500 Lt civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš kaltinamųjų, o kaltinamajam E. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminės atstovės (motinos) – S. S. 1250 Lt, nustatant, kad įstatyminės atstovės pareiga pasibaigia, kai E. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. M.. Iš 2014-04-10 tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2014-04-11 sudaro 500 Lt. Šios proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos - advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos – priteistinos iš E. S. ir D. Ž. valstybės naudai, iš kiekvieno kaltinamojo po 250 Lt, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 294 str. 2 d. bei BK 138 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 294 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 138 str. 1 d. - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., apimant švelnesnę, paskirtą pagal BK 138 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 str. 1 d. 1) p. b) pp. reikalavimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 294 str. 2 d.

bei BK 138 str. 1 d., ir nuteisti:.

- pagal BK 294 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 138 str. 1 d. - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., apimant švelnesnę, paskirtą pagal BK 138 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų, įpareigojant kaltinamąjį dirbti bei nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai – priteisti jo naudai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų E. S. ir D. Ž., o E. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminės atstovės (motinos) – S. S. 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų), nustatant, kad įstatyminės atstovės pareiga pasibaigia, kai E. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš E. S. ir D. Ž. valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 500 Lt (penkis šimtus litų), iš kiekvieno kaltinamojo po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė