Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis VPN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Kameroje Nr. 206 buvo purvina, nebuvo sudaryta galimybė atidaryti langą, nes jo nebuvo įmanoma pasiekti. Kamerose Nr. 206, Nr. 375, Nr. 265, Nr. 295, Nr. 380, Nr. 267, Nr. 271 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamojo ploto, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma. Nepagrįstai netenkinami pareiškėjo prašymai išrašyti jam vaistų. Pareiškėjo perkėlimas į VPN parodo siekį pažeminti jo orumą ir garbę bei tyčinį siekį pažeminti jį. VPN bausmės vykdymo priemonės, metodai yra pasenę. Tokios kalinimo sąlygos pareiškėją paveikė psichologiškai ir dvasiškai, jis tapo pažeidžiamas, dirglus, padidėjo nepilnavertiškumo kompleksas, baimės jausmas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad VPN ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 25 d. VPN atsiliepime (b. l. 50–51) nurodytas toks pat laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas VPN. Kad pareiškėjas atvyko į VPN 2019 m. vasario 12 d. patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai duomenys (b. l. 64, 67–68). Todėl CK 6.271 straipsnio prasme toliau pagal pareiškėjo skundo argumentus bus vertinamas šis laikotarpis.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo

6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 61–63) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m. Įvertinus VPN pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 50–51), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgą). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatytas VPN neteisėtų veiksmų faktas nei nacionalinės teisės, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo

7. Ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 61–63) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Įvertinus šiuos duomenis ir VPN atsiliepime pateiktais duomenimis apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 50–51) darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, t. y. 135 paras buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir kuriose buvo įrengtos užuolaidos. Vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose konstatuotina, kad nors VPN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia nustatytų reikalavimų, įtvirtintų Taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Įrengtos užuolaidos nepaneigia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina pareiškėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Ypač įvertinus aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi pro duryse įrengtą stebėjimo akutę ar langelį. Tai patvirtino VPN savo atsiliepime (b. l. 51). Todėl darytina išvada, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas nurodytu laikotarpiu nepažeidė nacionalinės teisės reikalavimų, tačiau pareiškėjo teisė į privatumą nurodytais laikotarpiais, kai jis buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir buvo įrengtos užuolaidos, buvo pažeista. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad VPN, viso 135 paras neužtikrinę pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą.

Dėl kameros Nr. 206 būklės ir vėdinimo

8. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kameroje Nr. 206 buvo purvina, nebuvo sudaryta galimybė atidaryti langą, nes jo nebuvo įmanoma pasiekti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. VPN atsiliepime nurodoma, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo sudaryta galimybė vėdinti patalpą natūraliu būdu. Iš byloje pateiktų atsakymų į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 7, 9, 55) nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis administracijai dėl to, kad 2019 m. vasario 12 d. jam esant kameroje Nr. 206, tol, kol nebuvo perkeltas tą pačią dieną į kitą kamerą, nebuvo sudaryta galimybė vėdinti kameros. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų (b. l. 30–33, 70–72) nėra aktualūs, nes patikrinimai buvo atlikti kitose kamerose ir patalpose, o ne kameroje Nr. 206. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 206 buvo laikomas ne visą parą ir kad nebuvo kreipęsis į administraciją dėl nesudarytos galimybės išvėdinti kamerą, nors, kaip rodo bylos medžiaga, yra linkęs kreiptis į administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, darytina išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentai dėl nesudarytos galimybės išvėdinti kamerą Nr. 206 laikyti deklaratyviais ir abstrakčiais, dėl kurių VPN neteisėti veiksmai nenustatytini. Taip pat vertintinas ir pareiškėjo argumentas, kad kameroje Nr. 206 buvo purvina.

Dėl kitų skundo argumentų

9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nepagrįstai nebuvo tenkinami prašymai išrašyti vaistų, jo perkėlimas į VPN parodo tyčinį siekį pareiškėją pažeminti, o VPN bausmės vykdymo priemonės, metodai yra pasenę. Byloje pateikti duomenys dėl pareiškėjo perkėlimų į VPN (b. l. 12, 13, 14) patvirtina, kad pareiškėjas buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaiga esant teisiniam pagrindui. Todėl skundo argumentas, kad VPN siekė tyčia pareiškėją žeminti vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, tokie veiksmai nenustatyti. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo sveikatos būklę ir vykdytus badavimus (b. l. 16, 17, 18, 19) nenustatyta, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išrašyti vaistų. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada lankėsi pas gydytoją ir kam jam reikėjo vaistų, kiek kartų kreipėsi su tokiu prašymu. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl to į administraciją, taip pat nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai laikomi abstrakčiais ir deklaratyviais. VPN neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas. Skundo argumentai, kad bausmės vykdymo priemonės ir metodai yra pasenę niekaip nepagrindžia, kokias pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir kaip toks pažeidimas pareiškėjui pasireiškė. Todėl ir šie skundo argumentai laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais.

10. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu VPN buvo laikomas 135 paras, ir įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 135 paras buvo laikomas, pažeidžiant jo privatumą, jam naudojantis sanitariniu mazgu, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Pareiškėjo sunkią emocinę būseną patvirtina ir VPN pažyma (b. l. 88), iš kurios matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. konsultavosi su psichologu 7 kartus. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl toliau sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio

11. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, priešingai nei teigė pareiškėjas, kad VPN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bet ir į tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas kameroje vienas. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei jų trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui M. L. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlygini.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.