- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- M1-1056-667/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00355-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Regina Atkočaitienė, Aušra Ručienėyra
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiojo L. S. įstatyminei atstovei D. S., nukentėjusiojo L. S. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, V. A., asmens padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenama vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2014 m. liepos 13 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) palatoje ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė L. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kairio skruosto sumušimą, kraujosruvą po kairės akies jungine, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuose jo veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Tai, kad V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
Nukentėjusiojo L. S. įstatyminė atstovė D. S. paaiškino, kad jos sūnus L. S., būdamas 13 metų, buvo partrenktas automobilio ir patyrė sunkią smegenų traumą. Jam pasireiškė kalbos, kūno valdymo sutrikimai. Bendrauja jis tik su tėvais, kartais būna agresyvus, nekontroliuoja savo veiksmų, puola artimuosius. Kai jis buvo ūmios psichozės būsenoje, tapo aišku prieš 2014-07-10, nes jis tapo ūmus, spjaudėsi, blaškėsi, keikėsi. 2014-07-10 jo artimieji buvo priversti kviesti greitąją pagalbą ir patalpinti L. S. į medicinos įstaigą. Paguldžius į ligoninę jos pas sūnų neįleido, tik liepos 12 d. slaugytoja leido pamatyti jį pro langą. Pirmadienį atėjus į darbą apie 11 val. sulaukė skambučio iš gydymo įstaigos, kad sekmadienį vakare jos sūnus buvo sumuštas kito paciento. Nuvažiavusi jį aplankyti pamatė, kad sūnaus veidas sunkiai atpažįstamas, veido kairioji pusė buvo ištinusi, akis užmerkta, iš lūpos su seilėmis bėgo kraujas. Sūnus aiškino, kad jį pririštą mušė, paaiškino, kur ir kiek kartų jam sudavė, sakė, kad mušė už tai, kad jis iškeikė kitą pacientą necenzūriniais žodžiais. Būdamas psichozės būsenoje jis taip ir elgiasi, keikiasi, rėkia, todėl ir atvežė sūnų į ligoninę. Paliko savo civilinį ieškinį. Sūnus po sumušimo vis kartojo „Š., Š., Š.“. Po to sūnų teko gydyti kitoje ligoninėje. Gydytojai dėl įvykio paaiškino tik tiek, kad jiems trūksta personalo ir negalėjo sužiūrėti. Reiškia 10000 eurų civilinį ieškinį ligoninei. Neturtinė žala atsirado dėl smurto sūnaus atžvilgiu. Sūnus nuolat prisimena šį įvykį, sunku ne tik jam, bet ir visiems šeimos nariams. Pinigai bus skiriami sūnaus sveikatos atstatymui. Nei V. A., nei ligoninės administracija jos neatsiprašė. Dėl psichinės būklės jos sūnumi turėjo tinkamai pasirūpinti, jis turėjo būti patalpintas į palatą vienas ir ten gydomas.
Liudytoja V. D. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja. 2014-07-13 budėjimo metu apie 23 val. į 10 palatą paguldžius neramią pacientę, kolegė nuėjo suleisti jai vaistų. Po to ji išgirdo bruzdesį (duomenys neskelbtini) palatoje ir nuėjusi rado sumuštą L. S.. Jis sėdėjo ant lovos, matėsi, kad jo veidas kruvinas. Visą budėjimo laiką L. S. stumdėsi, keikėsi, kabinėjosi prie ligonių ir personalo, priekabiavo prie pacientų, buvo įkyrus. V. A. po įvykio pripažino, kad jis trenkė L. S. į veidą, nurodydamas, kad jis pats prisiprašė, neleido jam miegoti. L. S. nebuvo pririštas. Konfliktų ligoninėje būna, tačiau ligoniai retai mušasi, dažniausiai jie būna ramūs.
Ekspertas S. S. parodė, kad V. A. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šios ligos pasekmės – balsinės haliucinacijos. Ekspertizės darymo metu V. A. teigė, kad šiuo metu balsų negirdi. Darytina išvada, kad asmeniui, sergančiam tokio pobūdžio liga, reikia skirti priverstinį gydymą. Padaryta veika nebuvo haliucinacijos pasekmė, V. A. galėjo elgtis impulsyviai, be to, tikėtina, kad nukentėjusiojo veiksmai galėjo išprovokuoti tokį V. A. elgesį.
Liudytoja Z. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja. 2014-07-13 ji dirbo su dviem pagalbinėm darbuotojom – V. D. ir R. S.. Savaitgaliais skyriuje gydytojo nebūna, yra tik vienas budintis gydytojas visoje ligoninėje. Jų skyriuje gulėjo L. S. bei V. A., toje pačioje palatoje jie gulėjo 3-4 dienas. L. S. tą dieną buvo neramus, kažką panosėje burbuliavo, priekabiavo, kabinėjosi prie merginų, pravardžiavo vaikinus, provokavo kitus. V. A. snaudė, gulėjo ant šono. Tuo metu į skyrių guldė naują neramų pacientą, prie kurio buvo V. D.. Ji ruošė švirkštus. R. S. nuėjo į pagalbines patalpas. Po to (duomenys neskelbtini) palatoje, kurioje gulėjo L. S. bei V. A., išgirdo šurmulį ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė sumuštą L. S., jam iš burnos bėgo kraujas. Tuo metu jis sėdėjo lovoje, sakė, kad taip jam ir reikėjo. Paklausus V. A., kas nutiko, atsakė, kad „mane užkniso“. V. A. serga paranoja, jis niekur nesikišdavo, tik stebėdavo, kas kur vyksta. Grėsmės, kad jis galėtų ką nors padaryti, nebuvo. L. S. yra agresyvesnis. Tą dieną jis agresyvumo nerodė, bet kalbomis ir veiksmais priekabiavo ir erzino. Iškviesta gydytoja apžiūrėjo L. S., jis buvo sutvarstytas. Išvalius burną, smarkiai sutino jo veidas. Kadangi lūžių nebuvo, į klinikas jo nevežė. Po to jis užmigo. Į palatas pacientus skirsto gydytoja. Skyriuje yra apie 30 pacientų. V. A. yra pasyvus, tik po įvykio pasakė, kad L. S. jį nervavo. L. S. nebuvo fiksuotas. Fiksuotas jis buvo kitą dieną, bet tada ji nedirbo. Fiksuoti leidžiama kraštutiniu atveju, kai tai reikalinga. Fiksavimo būtinumą nustato gydytoja, kad nebūtų žalos pacientui. Fiziškai stebėti visų pacientų negali. 7-8 palatose per stiklą matosi, kas vyksta, bet iš savo posto ji jų nemato. Dėl psichozės yra skirta atskirta patalpa, joje viena lova, bet ten gali būti guldomas pacientas, kuris nereikalauja stebėjimo.
Iš 2014-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) palata Nr. 8 (t. 1, b. l. 18-20).
Iš neįgaliojo pažymėjimo, darbingumo lygio pažymos bei specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad L. S. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 23, 25, 26).
2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. G1709/14(02) nurodyta, kad L. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į kairį skruostą, kairio skruosto sumušimas, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-07-13. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-33/2015 nurodyta, kad 2014-07-13 L. S. negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu pagal esamą psichinę jis negali duoti teisingų parodymų apie įvykį. L. S. nėra padidėjęs įtaigumas, patologinių fantazijų nenustatoma. Tiriamajam konstatuojamas psichikos sutrikimas- Demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis F 02.8. Jis negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šį psichikos sutrikimą galėjo sukelti sunki galvos smegenų trauma, esant tiriamajam 13 metų amžiuje. Sutrikimas yra pastovus, progresuojantis. Nusikalstama veika L. S. atžvilgiu 2014-07-13, psichinės sveikatos sutrikdymo laipsnio neįtakojo. L. S. negali duoti teisingų parodymų, nes nesugebės atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Su L. S. dėl psichinės sveikatos būklės negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali duoti teisingų parodymų, jis negali būti apklausiamas teisme ar dalyvauti teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 75-77).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.83TPK-70/2015 nurodyta, kad V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-07-13, konstatuojamas psichikos sutrikimas – F20.0 Paranoidinė šizofrenija. Tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-07-13, visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. A. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – F20.0 Paranoidinė šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su V. A. dėl šiuo metu esamos psichinės būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas ir teisiamas. V. A. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą (t. 1, b. l. 132-134).
Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais, ekspertizės aktais, byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirta visa rašytine medžiaga pripažįstama įrodyta, kad V. A. 2014 m. liepos 13 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) palatoje ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė L. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kairio skruosto sumušimą, kraujosruvą po kairės akies jungine, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu yra visos įstatymo numatytos sąlygos taikyti V. A. priverčiamąsias medicinos priemones, kadangi įrodyta, jog jis baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo L. S. atstovė advokatė Aušra Ručienė yra pateikusi ieškinius dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš V. A. bei 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo L. S. įstatyminė atstovė D. S. bei atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu ieškinius palikė ir prašė juos tenkinti. Taip pat prašo priteisti 605 Eur atstovavimo išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Kadangi toks asmuo nėra kaltinamasis, negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. V. A. šioje byloje nėra kaltinamasis, jis įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nėra baudžiamas. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, todėl jis negali atsakyti ir už jo veiksmais padarytą žalą, todėl civiliniai ieškiniai atmestini (CK 6.268 str.1 d.). Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš asmens, kuris įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Iki nutarties įsiteisėjimo V. A. kardomoji priemonė neskirtina.
Vadovaudamasis BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 141 str., 401 str. 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. A., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, t.y. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje.
Civilinius ieškinius dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš V. A., 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymą dėl 605 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Iki nutarties įsiteisėjimo V. A. kardomosios priemonės neskirti.
Nutartis per 20 dienų, nuo jos paskelbimo (asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama nuo nutarties gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.