Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad A. V. yra Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjas. 2007 m. rugpjūčio 30 d. buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininko tarnybinį pranešimą Kauno miesto VPK viršininkui (b.l. 18, 19). 2007 m. rugsėjo 14 d. apie tai buvo pranešta pareiškėjui, kuris su pranešimu pasirašytinai buvo supažindintas 2007 m. rugsėjo 17 d. bei 2007 m. rugsėjo 18 d. pateikė savo rašytinį paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo (b.l. 31, 32). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2007 m. rugsėjo 26 d. ir patvirtintas Kauno miesto VPK viršininko. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 14-17) nustatyta, kad 2007 m. liepos 10 d. apie 11 val. 20 min. Kauno miesto VPK Dainavos PK VP Prevencijos poskyrio tyrėjas A. V. Lietuvos Respublikos pilietei R. G. surašė baudos kvitą Nr. L701919 už įvykdytą LR ATPK 166 straipsnio pažeidimą bei paskyrė ir pažeidimo vietoje paėmė 20 Lt baudą; 2007 m. liepos 10 d. apie 11 val. 23 min. – Lietuvos Respublikos pilietei B. V. surašė baudos kvitą Nr. L701920 už įvykdytą LR ATPK 166 straipsnio pažeidimą bei paskyrė ir pažeidimo vietoje paėmė 20 Lt baudą; 2007 m. liepos 18 d. apie 10 val. 10 min. - Lietuvos Respublikos pilietei M. D. surašė baudos kvitą Nr. L690783 už įvykdytą LR ATPK 167 straipsnio pažeidimą bei paskyrė ir pažeidimo vietoje paėmė 20 Lt baudą; 2007 m. liepos 18 d. apie 10 val. 20 min. - Lietuvos Respublikos pilietei S. A. surašė baudos kvitą Nr. L690784 už įvykdytą LR ATPK 167 straipsnio pažeidimą bei paskyrė ir pažeidimo vietoje paėmė 20 Lt baudą. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, išrašydamas baudos kvitus Lietuvos Respublikos piliečiams ir pažeidimo vietoje paimdamas pinigus, pažeidė Policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-404 „Dėl nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, priėmimo; blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 ir 9 punktų reikalavimus. Minėtas įsakymas nustato, jog išrašyti baudos kvitus ir baudą skirti galima tik užsienio piliečiams pagal LR ATPK 262 straipsnį nustatytais atvejais, tačiau Lietuvos piliečiams to daryti negalima. Jiems turi būti surašomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Įsakymas įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d. Kvitai Nr. L701919, Nr. L701920, Nr. L690783, Nr. L690784 surašyti neįskaitomai, yra taisymų, ne iki galo užpildyti - t. y. neužpildytos visos baudos kvitų dalys, tiksliai nenurodytos pažeidimų vietos, kelių eismo taisyklių pažeidimų punktų langeliuose neužbraukti brūkšniai. Baudų kvituose nenurodytas visas pareigūno, išrašiusio baudos kvitą, įstaigos pavadinimas, nenurodytas pareigūno vardas. Dėl šių aplinkybių Kauno miesto VPK Dainavos PK VP Prevencijos poskyrio tyrėjas A. V. pažeidė ir Policijos departamento generalinio komisaro prie LR VRM 1999 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 133 patvirtintų ,,Baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo ir nurašymo taisyklių“ 7 ir 8 punktų reikalavimus. 2007 m. spalio 1 d. Kauno miesto VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 20-TE-466, kurio 2 punktu pareiškėjui A. V. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b.l. 8, 12). Pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas 2007 m. spalio 15 d. Minėto įsakymo 1 punktu Dainavos PK VP Prevencijos poskyrio viršininkui A. R. už pareiškėjo veiksmų nekontroliavimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Teismas nurodė, kad 1999 m. balandžio 28 d. Policijos departamento generalinio komisaro įsakymu Nr. 133 patvirtintų ,,Dėl baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo ir nurašymo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 7 punktas numato kaip turi būti užpildytas baudos kvitą. Taisyklių 8 punktas nustato, kad pildant baudos kvitą draudžiama daryti bet kokias pataisas. Jei kvitas pataisomas, t.y. sugadinamas, pareigūnas turi kryžmai perbraukti jį nuo kampo iki kampo ir įrašyti žodį „sugadintas“. Apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas tiesioginis viršininkas, kuris pažymi ant sugadinto kvito, kad atliktas jo patikrinimas. 2007 m. birželio 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-404 patvirtinto Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, priėmimo, blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad jeigu pažeidimą padarė užsienietis (užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę ar neturi jokios), bauda skiriama ir gali būti paimama administracinio teisės pažeidimo vietoje. Aprašo 9 punktas nustato, jog paimant baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, pažeidėjui (užsieniečiui) išduodamas nustatyto pavyzdžio baudos kvitas. Kvitas surašomas dviem egzemplioriais. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo užpildyti baudos kvitai (b.l. 27-30) neatitinka Taisyklių 7 ir 8 punktų reikalavimų. Minėti kvitai užpildyti nepilnai, neįskaitomai, matosi taisymų žymės, yra neužpildytų ir neperbrauktų grafų. Bylos duomenys patvirtina, šios aplinkybės taip pat neneigia, kad minėtais baudos kvitais baudos buvo paskirtos ne užsieniečiams, bet Lietuvos Respublikos piliečiams. Iš to seka, kad pareiškėjas pažeidė ir Taisyklių 6 punktą (2006 m. kovo 15 d. Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-161 padarytas Taisyklių 6 punkto pakeitimas) bei Aprašo 8 punkto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tiesiogiai pažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimą, kuris reikalauja asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, išduoti baudos kvitą. Lietuvos Respublikos piliečiams, nesurašęs jų atžvilgiu nutarimų skirti administracines nuobaudas - baudas ir negalėdamas paimti baudų pažeidimo vietoje, pareiškėjas tai padarė ir, tuo pačiu, nepagrįstai išdavė netinkamai užpildytus baudos kvitus. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo kaltę, kuri pasireiškė tuo, kad jis neturėjo teisės už administracinių teisės pažeidimų padarymą minėtiems asmenims išrašyti baudos kvitus, kadangi jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Jis privalėjo priimti nutarimą skirti administracinę nuobaudą, tačiau to nepadarė. Pareigybės aprašyme (b.l. 13) su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2006 m. rugpjūčio 7 d. teigiama, jog pareiškėjas privalo išmanyti ir vadovautis LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais, išmanyti raštvedybos taisykles, procesinių dokumentų rengimo taisykles, priimti sprendimus dėl administracinių teisės pažeidimų ir t.t. Tiek Taisyklės, tiek Aprašas, tiek LR ATPK buvo skelbti oficialiame leidinyje ,,Valstybės žinios“ ir pareiškėjui šių norminių aktų reikalavimai turėjo būti žinomi, nes juos išmanyti jį įpareigojo pareigybės aprašymas. Iš to seka, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi ir LR ATPK 30 – 35, 249, 259, 262 ir 286 straipsnių reikalavimai, kurių jis sąmoningai nevykdė. To pasekoje buvo grubiai pažeistos 4 Lietuvos Respublikos piliečių teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje ir jie nepagrįstai (nesilaikant įstatymo nustatytų procedūrų) buvo nubausti 20 Lt baudomis. Todėl pareiškėjo skundo motyvas, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nagrinėjamas nusižengusiojo padaryto pažeidimo sudėtis, kaltė ir jos laipsnis yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo motyvas, jog jo niekas pasirašytinai nesupažindino su minėtais įsakymais. Sprendime minimi įsakymai nėra skirti tik tarnybiniam naudojimui, jie nėra slapti, su jais gali susipažinti visi asmenys. Šiais norminiais aktais pareiškėjas privalo vadovautis vykdydamas savo tarnybines pareigas, o jais domėtis jį tiesiogiai įpareigoja pareigybės aprašymas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tai sąmoningai ignoravo ir to pasekoje buvo padaryti šiurkštūs 4 LR piliečių teisių pažeidimai už kuriuos jam pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą ir jam pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nebuvo pažeisti nuobaudos skyrimo terminai, taip pat Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 26 ir 43 straipsnių ir LR Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos ,,Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis, kaltė ir jos laipsnis atskleisti tinkamai, tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Šias teismo išvadas iš dalies patvirtina ir pareiškėjo tarnybinė charakteristika (b.l. 40), kurioje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas ne visada kruopščiai ir profesionaliai vykdo savo tarnybines pareigas, administracinių teisės pažeidimų bylas ir procesinius dokumentus rengia paviršutiniškai. Tai, kad su 2007 m. spalio 1 d. įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2007 m. spalio 15 d. teismas nelaikė esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas peržengė skundo ribas, kadangi skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda ne už 2006 m. kovo15 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-161 „Dėl Policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 133 „Dėl Baudos kvitų už administracinius teisės pažeidimus naudojimo tvarkos“ pakeitimo“ 6 punktą, ATPK 30-35, 249, 259, 262, 286 ir 272 straipsnių reikalavimų, kurių nevykdymą konstatavo teismas, pažeidimą. Baudų paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

4. Teismas objektyviai neįvertino ir neišanalizavo visų reikšmingų skunde nurodytų aplinkybių. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, kurie neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo, t. y. nenustatytos visos objektyvios įvykio aplinkybės ir visiškai neišanalizuota konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati Įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Taigi, prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent, turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.