- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- 1-849-953/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03039-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- O. M.
- Civilinis ieškovas
- M. V.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V., jo įgaliotai atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. V., o būtent: 2022-01-25 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą, tyčia kumščiu trenkė jame sėdinčiam nukentėjusiajam M. V. du kartus į veido sritį, M. V. išlipus (duomenys neskelbtini) trenkė kumščiu jam du kartus į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje.
Kaltinamasis O. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko šių metų sausio mėn. prie (duomenys neskelbtini) vakarėjant, kai įvyko konfliktas su M. V.. Iš pradžių tarp jų kilo žodinis konfliktas, o paskui fizinis. Konflikto pradžioje V. buvo (duomenys neskelbtini), o jis lauke, tačiau jis priėjo (duomenys neskelbtini). Jam priėjus, jie apsižodžiavo, jis jam sudavė porą smūgių, tada M. V. (duomenys neskelbtini) ir po to jau jie abu apsikeitė smūgiais. Pirmieji smūgiai buvo suduoti iš jo pusės, kai nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) jis jam sudavė porą smūgių. V. (duomenys neskelbtini) ir jiems apsismūgiavus, juos išskyrė mama. Iš viso M. V. sudavė apie keturis smūgius. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jo veiksmų pasėkoje. Konfliktas įvyko dėl to, kad kai M. V. išsiskyrė su jo mama, jis ją gąsdindavo užmušti, jai skambinėdavo, jos laukdavo prie durų, ką turi nufilmavęs, rašinėdavo jo draugei. Konfliktas įvyko dėl šeimyninių aplinkybių, nes šis žmogus įkyrėjo. Pareikštas nukentėjusiojo ieškinys yra nesąmonė, jam padaryti sužalojimai nėra pagrįsti, o nurodyta suma yra kaip prielaida, atsiradusi „iš oro“, nes pas tą žmogų nėra moralės. Be to, iš medicininio išrašo matyti, jog V. turi asmenybės sutrikimų, yra baigęs „(duomenys neskelbtini) ir yra „(duomenys neskelbtini) tai nemano, kad jo moralė yra verta 1000 eurų ir kad jis kažką išgyveno. Nematė pas nukentėjusįjį jokių išgyvenimų, nes jis toliau galėjo eiti dirbti, toliau persekiojo mamą, toliau jai skambinėjo. Jis M. V. nejaučia neapykantos – jam dabar jo labai gaila, kai sužinojo apie jo „protiškumą“ ir asmenybės sutrikimą. Šis žmogus buvo jo mamos sugyventinis. Po šio įvykio tarp jų su V. daugiau konfliktų nebuvo, jis jo nebematė. Supranta, kad pasielgė negerai, dėl to gailisi, nes sužinojo, jog jam kaip žmogui yra iš tikrųjų blogai, nors iš kitos pusės yra labai sunku, kai jis mamai grasina susidorojimu, rašinėja jo draugei. Jam atrodo, kad mama rašė pareiškimą policijai, nors tiksliai to nežino, kadangi nelabai ta tema kalbėjo.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis O. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog M. V. yra jo mamos I. M. buvęs sugyventinis. Mama su juo apie 3 metus kartu išgyveno. Kol mama gyveno kartu su M. V., jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, su M. V. nekonfliktuodavo. Mama su M. V. nuo 2022 m. sausio mėn. pradžios kartu negyvena, nes tiesiog dėl jo netinkamo elgesio mama su juo nebenorėjo gyventi. Tarp mamos ir M. V. buvo dažni žodiniai konfliktai, M. V. pradėjo visiems pasakoti, kad jis miega su mama, be to jis per M. V. prarado darbą, nes pastarasis pasakė savo draugui, pas kurį jis nelegaliai dirbo, kad jį atleistų, tai ir atleido. M. V., sužinojęs jo draugės telefono numerį, jai skambinėdavo, rašydavo SMS žinutes ir domėdavosi draugės tėvais. Mano, tiesiog norėjo sužinoti draugės tėvų namų adresą, kad jiems galėtų prikalbėti apie jį nebūtų dalykų. 2022-01-25 apie 16 val. su mama, eidami (duomenys neskelbtini) pamatė prie minėto (duomenys neskelbtini) stovintį M. V. automobilį „(duomenys neskelbtini) M. V. sėdėjo minėto (duomenys neskelbtini), buvo prasidaręs vairuotojo pusės automobilio langą ir rūkė. Jis buvo blaivus, alkoholio iš vis nevartoja. Jis neprisimena, ar pamatęs M. V., kažką jam pasakė. Pamena, kad priėjo prie jo, koją uždėjo ant (duomenys neskelbtini), kad M. V. (duomenys neskelbtini) pasakė: „kodėl mano draugei rašinėji?“ Jį išvadino „(duomenys neskelbtini) paprašė, kad atstotų nuo draugės, bet jam jokių grasinančių žodžių neišsakė, nesakė, kad nupjaus galvą. Čia jo fantazijos. Mušti jo neketino, M. V. tai išprovokavo pats savo elgesiu. M. V. pradėjo šypsotis ir, išsitraukęs iš burnos cigaretę, metė į jį. Jis susinervino, todėl delnu trenkė antausį, tai yra vieną kartą jam trenkė į kairį skruostą. Tada M. V. suėmė jam už dešinės rankos ir bandė jį prisitraukti prie savęs. Tada jis M. V. kairės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į galvą. Nepastebėjo, į kurią konkrečiai galvos vietą pataikė. Mama, pribėgusi prie jo, bandė atitraukti (duomenys neskelbtini) Kai atitraukė koją (duomenys neskelbtini) M. V. išlipo iš jo. Tada M. V. jam kumščiu trenkė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į galvos plaukuotąją dalį. Jis atgal trenkė du kartus kumščiu į galvą. Mama bandė juos išskirti, tai yra jį nuo M. V. nustūmė, paskui M. V. nustūmė nuo jo. Viskas vyko labai greitai, tas konfliktas buvo labai trumpas. Pasibaigus konfliktui, su mama (duomenys neskelbtini) Paskui juos atėjo ir M. V.. Būnant (duomenys neskelbtini), M. V. bandė ant jo pulti, bet mama neleido, atsistojo į tarpą tarp jų, tai M. V. išėjo. Jiems (duomenys neskelbtini) netoli jo stovėjo M. V. ir mamai šaukė, kad atneštų vaiką, bet mama į tai nekreipė dėmesio, jie grįžo namo. Šį įvykį matė gal keli praeiviai. M. V. savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, ant veido atsirado įbrėžimas, ant dešinės rankos žasto kraujosruva. Po įvykio į medikus jis nesikreipė. M. V. jokių pretenzijų neturi, į policiją nesikreips ir pareiškimo nerašys. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka su tuo, kad kelis kartus kumščiu trenkė(duomenys neskelbtini), spyrė į jas, kumščiu sudavė M. V. keturis kartus į veido sritį ir jį sužalojo (t. 1, b. l. 82-85, 90-92).
Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. M. yra buvusi jo sugyventinė. Kartu išgyveno apie 3 metus, turi bendrą dukrą A. V., (duomenys neskelbtini) Nuo 2022 m. sausio 2 ar 3 d. su I. M. kartu negyvena, nes įtaria, kad I. lytiškai santykiauja su savo sūnumi O. M.. Dėl šio fakto su I. ir susipyko, ji visa tai neigia. Kol su I. kartu gyveno, su O. santykiai buvo normalūs, kaip ir sutarė gerai. 2022 m. sausio mėn. viduryje jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su dukra. Taip pat dėl to kreipėsi ir į Šiaulių apskrities vaiko teisių tarnybą. Su I. dėl dukros palaiko normalius santykius. 2022-01-25 apie 15.55 val. savo (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ant gatvės, ties minėtu (duomenys neskelbtini) lanko dukra A., norėjo su ja tą dieną pasimatyti. Žinojo, kad I. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros, tai pamanė, kad, kai I. dukrą pasiims, leis jam su dukra bent 10 minučių pabendrauti. Sėdėjo (duomenys neskelbtini) ir laukė, kol I. ateis pasiimti dukros. Apie 16 val. pamatė (duomenys neskelbtini) ateinančius I. su sūnumi O.. O., pamatęs jį, (duomenys neskelbtini) ir iš karto pagrasino, kad jam nupjaus galvą. Kumščiais apdaužė ir apspardė (duomenys neskelbtini) nebuvo apgadintas. Tų išsakytų grasinimų jis neišsigando, O. nebijo, mano, kad jis neketino savo grasinimų įvykdyti. Jam O. pasirodė blaivus. Jis buvo jau parūkęs, O.priėjus, nerūkė, todėl į jį mesti cigaretės negalėjo. O. be jokios priežasties jam kumščiu du kartus trenkė į veido sritį. Jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, pradėjo iš nosies bėgti kraujas, prakirto nosį. O. savo kūnu buvo (duomenys neskelbtini) Jis O. suėmė už kažkurios rankos ir bandė prisitraukti jį prie savęs, bet O. pavyko ištraukti ranką ir jis (duomenys neskelbtini) Tada (duomenys neskelbtini) ir jie ant gatvės pradėjo muštis. Nepamena, kuris kuriam pirmas smūgius sudavė. O.sudavė jam du kartus į veido sritį, pataikė į kaktą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Jis, gindamasis trenkė O. vieną kartą į galvą, o ne du. I. bandė juos išskirti, tai yra ji laikė jį, paskui puolė prie O.jį laikė, tiesiog I. norėjo nutraukti šį konfliktą. Viskas vyko labai greitai. O.greitai nuo jo atsitraukė ir kartu su motina (duomenys neskelbtini). Jis už kokių 2 min. (duomenys neskelbtini) norėjo O. pasakyti, kad jo kojos nebūtų prie jo vaiko. (duomenys neskelbtini). O., pamatęs jį, bandė pulti, tačiau I. stojo į tarpą. Jis, siekdamas išvengti konflikto, grįžo (duomenys neskelbtini) ir paskambino Nr. 112, pranešė apie įvykį. Bendrojo pagalbos centro operatorei pasakė, kad buvusios sugyventinės sūnus, o ne jo sūnus, trenkė į galvą. Už kokių 10 min. atvyko policijos pareigūnai. Kol laukė policijos, pro šalį praėjo I. su dukra A. ir O.. Jis jiems sakė, kad niekur neitų, kad iškvietė policiją, I. prašė, kad atneštų vaiką, bet jie ėjo ir praėjo pro šalį nieko nesakę. O. savo veiksmais jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nuo jo suduotų smūgių ant veido atsirado žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruva kairėje kaktos pusėje. Šį įvykį matė keli žmonės, bet jis jų nepažįsta. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 39-42).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis M. V. parodė, jog anksčiau, prieš 20 metų yra patyręs nosies traumą, tai yra muštynių metu jam buvo sutrenkta nosis, lūžių nebuvo, bet greitai nosis sugijo ir su nosimi jokių problemų neturėjo. Iki 2022-01-25 įvykio jam nosis neskaudėjo ir nusiskundimų jokių neturėjo. Po 2022-01-25 įvykio jam pradėjo skaudėti nosį, kai prie jos prisiliesdavo. Skaudėdavo ir iki šiol skauda nosies pertvarą, sunku kvėpuoti, kai nori nusišnypšti, iš nosies kartais pasirodo kraujuotos išskyros, todėl 2022-02-24 kreipėsi į Šiaulių Respublikinę ligoninę pas gydytoją otorinolaringologę V. M.. Apsilankymo metu gydytoja išsiuntė pasidaryti nosies rentgeno nuotrauką ir paminėjo, kad tiksliai nustatys diagnozę kito apsilankymo metu. 2022-02-28 apsilankius pas gydytoją V. M., jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Mano, kad nosį galėjo sulaužyti O. M.. Nori atkreipti dėmesį, kad gydytojo išraše 2022-02-28 pažymėta diagnozė - (duomenys neskelbtini), kurio anksčiau teismo medikas nenustatė. Po 2022-01-25 įvykio jis pats nosies traumos nepatyrė, todėl šis sužalojimas yra susijęs su 2022-01-25 įvykiu. Todėl prašo atlikti papildomą med. tyrimą, tikslu nustatyti ar 2022-01-25 patyrė nosies kaulų lūžį. Pasilieka prie savo anksčių duotų parodymų. Apie įvykio aplinkybes daugiau nieko papildyti neturi. Pateiks med. dokumentus-rentgeno nuotrauką, gydytojo išrašą (t. 1, b.l. 151-154).
Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. M. V. yra buvęs jos sugyventinis, kartu išgyveno 3 metus, turi bendrą dukrą A.. Nuo 2022 m. sausio mėn. pradžios su M. V. nutraukė santykius, nes jo elgesys tapo nepakenčiamas. Jis ją pradėjo šmeižti giminaičiams, pažįstamiems asmenims, kad ji su sūnumi O. M. iš pirmos santuokos lytiškai santykiauja bei kad jį visokiais būdais nuodija, nors iš tikrųjų taip nėra. Kol gyveno su M. V., jos sūnus O. su juo sutarė normaliai, tarp jų konfliktų nebuvo. Ji ir M. V. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su dukra, dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Ji leidžia M. V. matytis su dukra, todėl nežino, dėl ko jis teigia, kad neleidžia matytis su dukra. M. V. iki šiol jai rašinėja įžeidžiančias, žeminančias SMS žinutes, automobiliu jos sūnų O. persekioja. M. yra skaudu, kad ji jį paliko, todėl jis nori ją įskaudinti. 2022-01-25 apie 16 val. su sūnumi O. M.ėjo (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros A.. Ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį M. V. (duomenys neskelbtini) Ji su sūnumi O. tuo metu buvo kitoje kelio pusėje, abu buvo blaivūs. O. kažką pasakė M., jie tarpusavyje apsižodžiavo. O. priėjo prie M., tuo metu M. sėdėjo (duomenys neskelbtini),. Ji matė, kaip O. įkišo (duomenys neskelbtini), bet nematė, ar M. sudavė. Ji paskui O. atėjo prie M., stovėjo O. už nugaros, buvo šoke, visų įvykio aplinkybių nepastebėjo. O. grasinančių žodžių M.neišsakė, tikrai nesakė, kad jam nupjaus galvą. M. (duomenys neskelbtini), jie lygtai pradėjo stumdytis, abu mosikavosi rankomis, o ji bandė O. atitraukti nuo M., paskui M. nuo O., tiesiog bandė juos išskirti, šaukė, kad baigtų muštis. Ji taip išsigando, sustresavo, todėl nepastebėjo, ar O. trenkė M. į veidą, ar M. trenkė O.. Įvykio metu pro šalį ėjo žmonės, bet jie į konfliktą nesikišo. Ant M. nosies pastebėjo žaizdą, tikriausiai O. jam sužalojo nosį. Ant M.kaktos kraujosruvos nepastebėjo. Po konflikto su O. nuėjo į (duomenys neskelbtini) paskui juos atėjo M. V.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, bandė jai kažką sakyti, o ji jį išstūmė pro duris (duomenys neskelbtini), nes buvo gėda nuo pašalinių žmonių. Pasiėmusi dukrą, su sūnumi O. (duomenys neskelbtini). M. V. (duomenys neskelbtini) šaukė: „atnešk vaiką“. Į jį nekreipė dėmesio, perėjo į kitą gatvės pusę ir greit grįžo namo. Ant O. veido pastebėjo įbrėžimą, paraudimą, mano, kad tuos sužalojimus padarė M. V. (t. 1, b. l. 57-60).
Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-01-25 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pasiimti savo du (duomenys neskelbtini) Jau atvažiuojant link (duomenys neskelbtini) pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris juodos spalvos (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių nežino, (duomenys neskelbtini) kumščiais trankė ir kojomis spardė. Vaikinas pagrinde trankė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Nepastebėjo, ar (duomenys neskelbtini) buvo atidarytas. (duomenys neskelbtini) stovinčią nepažįstamą moterį, ji lygtai stovėjo, nieko nedarė. Nuo jų kažkur 20 metrų atstumu jis (duomenys neskelbtini) Tada jau pamatė vaikiną su pagyvenusiu vyriškiu mušantis ant gatvės. Jie vienas kitam smūgiavo į galvos sritį, apsistumdė. Nepastebėjo, kiek vienas kitam sudavė smūgių, bet tam pagyvenusiam vyriškiui vaikinas tikrai vieną smūgį kumščiu sudavė į galvos sritį. Moteris bandė juos išskirti. Pro atvirą automobilio langą šūktelėjo: „kas darosi, kas vyksta“. Jie į jo žodžius nesureagavo, bet tarp jų greit baigėsi konfliktas. Jie vienas kitam daug smūgių nesudavė, gal po kelis smūgius. Vaikinas dar su tuo vyriškiu apsižodžiavo ir vaikinas su moterimi (duomenys neskelbtini) Po kelių minučių tas vyriškis paskui juos (duomenys neskelbtini) Kas (duomenys neskelbtini) jis nematė. Po to prie jo buvo priėjęs tas pats pagyvenęs vyriškis, kuris jam pradėjo pasakoti, kad jį sumušė sūnus, tačiau neminėjo dėl ko. Paminėjo, kad atėjo pasimatyti su dukra ir jį sumušė sūnus. Ant to vyriškio nosies nugarėlės pastebėjo kraujuojančią žaizdą. Vyriškis dar jo paklausė, ar matė įvykį. Pasakė, kad matė, tai vyriškis telefonu išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems pasakė, kad konflikto pradžios nematė, kad nežino dėl kokios priežastie įvyko konfliktas, kad matė, kaip vaikinas daužė kumščiais (duomenys neskelbtini) kad jie paskui ant gatvės mušėsi. Policijos pareigūnas užsirašė jo duomenis ir jis, pasiėmęs (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) žmonių nepastebėjo. Lyg ir niekas daugiau šio įvykio nematė, pravažiavo keli automobiliai pro šalį, bet jie sustoję nebuvo. Jam šis įvykis nesukėlė tokių emocijų, kad blogai jaustųsi, jo nešokiravo. Jam jokia žala nepadaryta. Mano, kad tai buvo asmeninio pobūdžio konfliktas (t. 1, b. l. 63-66).
Iš 2022-01-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. V. parodė, kad 2021-01-25 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė buvusios sugyventinės I. M. sūnus O. M. ir sukėlė fizinį skausmą. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka. M. V. parodė, kad 2022-01-25 apie 16 val. atvažiavo savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laukė, (duomenys neskelbtini) buvusi sugyventinė I. M. su jų bendra dukra A. V., (duomenys neskelbtini). Jis su I. M. kartu negyvena, buvo sugyventiniai, tačiau išsiskyrė ir dabar gyvena atskirai. Kadangi su ja turi bendrą vaiką, jis atvyksta (duomenys neskelbtini), kol ji išeis su dukra, kad galėtų su ja pasimatyti, nes kitaip nėra galimybės, kol teismas nepaskyrė pasimatymu su vaiku. (duomenys neskelbtini), pamatė, (duomenys neskelbtini) ateina buvusi sugyventinė ir kartu eina jos sūnus O. M.. Jie, pamatę, kad (duomenys neskelbtini), iš karto priėjo prie automobilio ir O. pasakė, kad nupjaus jam galvą bei kelis kartus kumščiu trenkė jam į veido sritį. Šalia stovėjo ir viską matė buvusi sugyventinė, kuri bandė laikyti savo sūnų, kad šis nemuštų, bet neišlaikė. Jam išlipus iš (duomenys neskelbtini) dar kelis kartus trenkė kumščiu į veidą, o jis, gindamasis sutrenkė jam atgal. Po konflikto O. su buvusia sugyventine (duomenys neskelbtini) vėliau nuėjo ir jis. (duomenys neskelbtini) buvo kilęs konfliktas, tačiau tik žodžiu. Skausmą 10 balų sistemoje vertina 5 balais (t. 1, b. l. 7-13).
Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2022-01-25 16.02 val. gautas M. V. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sūnus trenkė pranešėjui per galvą kumščiu (t. 1, b. l. 16-19).
Iš 2022-01-25 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (t. 1, b. l. 20-24).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikus M. V. kūno apžiūrą, ant jo veido matomi sužalojimai (t. 1, b. l. 27-32).
Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. M. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 38).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje. M. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvada, buvusio nosies kaulų lūžio požymiai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) atliktame galvos KT tyrime, t.y. jau prieš užduotyje nurodytą (duomenys neskelbtini) įvykį. (duomenys neskelbtini) atliktoje nosies profilinėje rentgenogramoje ūmaus nosikaulių lūžio rentgeniškai nematyti (t. 1, b. l. 172-173).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta policijos pareigūnų BODY kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi konflikto aplinkybes, nukentėjusysis M. V. aiškina, jog buvo sumuštas sugyventinės sūnaus, nurodo, jog jie abu susimušė (t. 1, b. l. 69-72).
Iš (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. V. pateikė (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašą ir (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką (t. 1, b. l. 158-161).
Iš (duomenys neskelbtini) nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, jog M. V. pateikta rentgeno nuotrauka grąžinta M. V. (t. 1, b. l. 163-167)
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo O. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis O. M. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia pro atidarytą automobilio langą, tyčia kumščiu trenkė jame sėdinčiam nukentėjusiajam M. V. du kartus į veido sritį, M. V. išlipus iš automobilio trenkė kumščiu jam du kartus į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kt. Kaltinamojo O. M. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas O. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis O. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis O. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101-103, 2 t., 58-61), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus O. M. viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad paskyrus tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Kaltinamajam O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 125-126) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 125-126, 139-140, 155-157) prašo priteisti iš kaltinamojo 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad jis patyrė sveikatos sužalojimą, didžiulį skausmą ir nepatogumus. Be vaistų negali apsieiti, kadangi skauda nosies pertvara, nosis nuolat būna užgulta, kuo anksčiau nėra buvę. Pašlijo psichologinė būklė: atsirado baimės ir nerimo jausmas būti be priežasties užpultam ir sužalotam.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Bylą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. jautė fizinį skausmą, sumuštas vietas gydė medikamentais, sumenko pasitikėjimas savimi, savivertė ir tapo jautresnis, išsivystė nepagrįsta baimė, nerimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
M. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad po įvykio labai skaudėjo nosies pertvarą, skausmas buvo nepakeliamas, be vaistų negalėjo apsieiti, nosis nuolat būna užgulta, atsirado nepraeinanti sloga. Be to, nukentėjusysis pateikė teismui medicininius dokumentus iš kurių matyti, kad asmuo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydytas gydymo įstaigoje – taikytas chirurginis gydymas, nes prieš 7 mėnesius buvo patirta nosies trauma (paciento nusiskundimai).
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia, atsižvelgiama į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, patyrė stresą dėl sveikatos, buvo taikytas chirurginis gydymas. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis ieškinyje be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nenurodė, be to, asmuo iš kart po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, kas laikytina, kad medikų pagalba jam nebuvo reikalinga. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgus ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą (O. M. yra nedirbantis, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi). Apibendrinant konstatuotina, kad M. V. iš kaltinamojo O. M. priteistina neturtinė žala, kurios dydis, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nustatytinas 500 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma atitiks ne tik pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1 448 Eur (LAT nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014;Nr. 2K-134/2014; 2K-120/2014;2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K- 680/2012; 2K-517/2011).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam O. M. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 1000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų), esančias ar galinčias patekti į jo vardu AB „(duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190-191) keistinas į 500 Eur ir taikomas tol, kol jis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. padengs priteistą turtinės žalos atlyginimą, leidžiant disponuoti savo reikmėms iki 730 eurų per mėnesį ir pervesti lėšas iš šios sąskaitos atsiskaitant su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu M. V. (BPK 151 str. 8 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 vnt. CD diskas su vaizdo įrašu, voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti prie bylos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam M. V. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui. Byloje gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam M. V. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 330 Eur. (2 t., b.l. 44-47)
Esant šiai aplinkybei, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir tenkintinos, priteisiant 330 Eur (už nukentėjusiajam suteiktą pagalbą) iš kaltinamojo O. M..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš O. M. priteisti 500,00 eurų (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. naudai.
Pakeisti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės 2022-05-12 nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, apribojant O. M. nuosavybės teisę į dalį – 500 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant O. M. disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiu turtu iki 730 Eur suma ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 vnt. CD diską su vaizdo įrašu, voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Priteisti iš O. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.