Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų UAB „Macro Investment“ bei J. M. ir L. M. atskiruosius skundus Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070030017 (b.l. 16-18), 2007-10-23 įregistruotą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2022-08-31 suteikto kredito grąžinimą, UAB „Megrame“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Macro Investment“) įkeitė AB DnB NORD bankui J. M. ir L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį daiktą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080016157 (b.l. 7-9), įregistruotą 2008-06-17 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „Megrame“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Macro Investment“) įkeitė AB DnB NORD bankui gamybinį pastatą, unikalus Nr. 440015493106 ir kitus statinius, kurių unikalus Nr. 440015619264. To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui pagal hipotekos lakštą Nr. 01120090004751 (b.l. 10-15), 2009-03-23, įregistruotą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „Megrame“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Macro Investment“) įkeitė AB DnB NORD bankui kitus jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-07-18 nutartimi (b.l. 44-46) areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantį J. M. ir L. M., gamybinį pastatą, unikalus Nr. 440015493106, kitus statinius, unikalus Nr. 440015619264, administracinį pastatą, unikalus Nr. 440016382633, siurblinę, unikalus Nr. 440016382644, sargo namelį, unikalus Nr. 440016382666, artezinius gręžinius, kurių unikalūs Nr. 4400165328536, 440016535201666, lietaus vandens valymo įrenginius, unikalus Nr. 4400165535356, buitinių nuotekų filtravimo įrenginius, unikalus Nr. 4400165535401, riebalų gaudykles, unikalus Nr. 440016535456, kitus statinius – aikštelę, unikalus Nr. 440016382777, geriamo vandens tinklus, unikalus Nr. 440016382699, gaisrinio vandens tinklus, unikalus Nr. 440016382711, ūkinės kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. 440016382733, lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. 440016382744, esančius Trakų r. sav., Gupstų k., nuosavybes teise priklausančius UAB „Megrame“. Taip pat įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos, t.y. 26 066 000 EUR negrąžintos paskolos, 1 665 923 EUR palūkanų, 64 513,57 EUR delspinigių, iš viso 27 796 438,89 EUR, bei 137 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius, įrodymus padarė išvadą, kad kreditorius AB DnB NORD bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė kredito sutarties sąlygų - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-31 kreditorius AB DnB NORD bankas ir skolininkas UAB „Macro Investment“ (buvęs pavadinimas – UAB „Megrame“) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2236-07IV (b.l. 19-31), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 26 066 000 EUR kreditą, numatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2022-08-31. Prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį Nr. 2236-07IV įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, t.y. buvo įkeisti skolininkui UAB „Macro Investment“ nuosavybes teise priklausantys gamybiniai ir administraciniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai ir pastatai, žemės sklypas, inžineriniai tinklai, vandentiekio ir nuotekų šalinimo linijos (hipotekos lakštai Nr.: 01/1/2008/0016157; 01/1/2009/0004751) (b.l. 7-15). Taip pat prievolių, kylančių iš 2007-08-31 kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ir kitiems asmenims - J. M. ir L. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (hipotekos lakšto Nr. 01/1/2007/0030017) (b.l. 16-18).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.). Kitu atveju pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka, o hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

Kaip matyti kreditorius AB DnB NORD bankas 2011-07-18 pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad su skolininku nutraukė kreditavimo sutartį, laikantis joje nustatytos nutraukimo tvarkos, ir kartu su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo teismui pateikė duomenis apie tai, kad kreditavimo sutartis nutraukta prieš terminą, t.y. 2009-07-02 raštu Nr. 161-03-594 (b.l. 32) kreditorius informavo skolininką apie kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymą; 2009-08-31 raštu Nr. 30.58.17/4627 (b.l. 33) skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai buvo informuoti, jog ir praėjus 15 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo neįvykdžius sutartimi nustatytu įsipareigojimu kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys minėto rašto įteikimą skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams (b.l. 34-35).

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Vadovaujantis CPK 558 str. skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką bei įkeisto turto savininką dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo per papildomą vieno mėnesio terminą pasekmių. CPK 560 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus teisė, esant CK nustatytiems pagrindams, reikalauti hipoteka apsaugotą įsipareigojimą įvykdyti prieš terminą, kartu inicijuojant ir priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Nagrinėjamu atveju kreditorius nutraukė su skolininku sudarytą kreditavimo sutartį dėl skolininko prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti periodines įmokas ir sutartines palūkanas netinkamo vykdymo ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Apeliantai, ginčydami priverstinio išieškojimo veiksmus, kuriais buvo areštuotas įkeistas turtas, teigia, kad tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Jie nesutinka su delspinigių ir palūkanų dydžiu. Taip pat mano, kad teismas privalėjo kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą bei turėjo veikti ex officio, kadangi to reikalauja ir viešojo intereso apsauga. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nesutinka su šiais apeliantų skundų argumentais. Kreditoriaus atsiliepime į atskiruosius skundus nurodyti motyvai, kad bylose, kylančiose iš hipotekos teisinių santykių, atsižvelgiant į šių bylų teisinę prigimtį, skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, atitinka formuojamą dėl hipotekos instituto taikymo teismų praktiką. Tokia praktika susiklostė dėl įstatymų leidėjo valia įtvirtinto hipotekos, kaip teisinio instrumento, specifinės paskirties. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija, nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas, yra patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos (teisinis pagrindas) hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-171/2010).

Pastebėtina, ir tai, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko, kuris yra juridinis asmuo ir verslininkas, iš kitos pusės. Kaip matyti, skolininkui buvo suteikta itin ženkli kredito suma – 26 0066 000 EUR, o kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų 8 p. numatyta suteikto kredito paskirtis: gamybinio komplekso statyba, įskaitant projektavimo, inžinerinių tinklų statybos, gerbūvio sutvarkymo išlaidas (b.l. 19-21). Dėl tokių sąlygų buvimo teisėjų kolegija sprendžia, jog skolininkas kreditą ėmę ne vartojimui, o verslui, t.y. komercinių patalpų statybai, siekiant iš šios veiklos gauti pelną. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir taikyti minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus – abejose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios. Dėl šios priežasties vertinti šalis siejusios kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumą jo sąlygų sąžiningumo kontekste hipotekos teisėja neturėjo teisinių prielaidų. Tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos tik skolininko inicijuojamoje ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl sutartinių santykių nutraukimo pagrįstumo. Priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procesas vertintinas tik teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų laikymosi kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjos padarytų procesinių pažeidimų apeliantai neįvardijo. Taigi atskirųjų skundo argumentai nėra nei teisėti, nei pagrįsti ir jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kita vertas, įkeisto turto areštas pats savaime dar nepažeidžia apeliantų interesų net ir atsižvelgiant į teisminių ginčų tarp jų ir kreditoriaus buvimą, juo labiau, kad ginčo teisena nagrinėjamose bylose galimas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas ir išieškojimo sustabdymas, jeigu jis reikštų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

Apeliantai savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, jog kreditorius nepagrįstai reikalauja priverstinai išieškoti per didelę palūkanų ir delspinigių sumą. Su tuo kreditorius, remdamasis apskaičiavimo (techninės) klaidos padarymu, iš dalies sutinka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis atitinkamai pakeistina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus prašymą įforminamas dviem pareiškimais. Pareiškimo pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas yra vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. Minėtos CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – tik įspėti skolininką bei įkeisto turto savininkus apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Taigi kreipimasis į hipotekos skyrių šiuo pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką bei įkeistų daiktų savininkus apie jų pareigą vykdyti prievoles. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu pareiškimu, kuris nagrinėjamas CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka. Išieškojimo iš įkeisto turto dydį pakartotiniame pareiškime nurodo hipotekos kreditorius, kuris turi dispozicijos teisę nuspręsti reikalauti visiško prievolių įvykdymo pagal sutarties sąlygas ar dalies reikalavimų atsisakyti, juos sumažinti ir pan. Todėl pateikus prašymą dėl įkeisto turto arešto jame nurodyta skolos suma bet kuriuo atveju nėra nei galutinė, nei nekintama.

Atsižvelgiant į aptartus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui skundžiamą nutartį pakeisti ir nurodyti, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkams negražinus negrąžinus skolos, t.y. 26 066 000 EUR negrąžintos paskolos, 1 508 064,77 EUR palūkanų, 57 861,03 EUR delspinigių, iš viso 27 631 925,80 EUR bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. nutarties dalį pakeisti:

įspėti skolininką UAB „Macro Investment“, įkeisto daikto savininkus J. M. ir L. M., kad negrąžinus skolos t.y. 26 066 000 EUR negrąžintos paskolos, 1 508 064,77 EUR palūkanų, 57 861,03 EUR delspinigių, iš viso 27 631 925,80 EUR bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.