Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
1A-764-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26910-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. G.
Kaltinamasis
G. G.
Advokatai
Algis Tursas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26910-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo G. G. gynėjui advokatui Algiui Tursai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 4500 eurų, kas atitinka 90 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (arba MGL) bauda.

Skirta G. G. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Skirta G. G. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje ir šio straipsnio 2 dalimi konfiskuotas automobilis "Chevloret Alero", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) saugomas pas kaltinamąjį G. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. gegužės 31 d. apie 18 val. 19 min. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Alero Chevrolet, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja R. R. 2017 m. gegužės 31 d.19 val.16 min., patikrinusi G. G. blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - Alcotest 7510 Nr. ARFF-0064 (patikros Nr.0586416), nustatė 3,52 ‰ girtumą, o pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5397/2017 (01) G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį G. G. atžvilgiu konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis G. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 d., todėl jis baustinas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo, panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

1.3.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo teigimu, byloje nėra neginčytinai įrodyta, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negi 1,5 promilės alkoholio. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks neblaivumas, o tik tas, kuris viršija lengvo girtumo stadiją, t.y. viršija 1,5 promilės alkoholio. Byloje nėra nustatyta, koks G. G. blaivumas ar neblaivumas buvo tuo metu, kai vairavo automobilį 18 val. l9 min. Policijos pareigūnai jį alkotesteriu patikrino 19 val. l6 min., t.y. praėjus beveik valandai nuo vairavimo laiko, tuo laiku buvo fiksuotas neblaivumas 3,52 promilės iškvepiamame ore. Po beveik dviejų valandų – 20 val. paimtame kraujo mėginyje yra užfiksuotas 3,28 promilių alkoholio kiekis. Tuo tarpu kaltinant asmenį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas alkoholio kiekis jo organizme, buvęs vairavimo metu, o ne nustatytas po valandos ar dviejų.

1.3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog specialisto išvadoje nurodoma, jog „tam, kad G. G. organizme būtų užfiksuotas 3,52 promilių alkoholio kiekis, turėjo būti išgerta 197g gryno alkoholio, kas atitinka 0,5 litro 40% stiprumo degtinės" bei „kraujyje jo koncentracija po rezorbcijos piko galėtų pradėti mažėti tik praėjus vienai - dviem valandoms nuo išgėrimo". Būtent tokį degtinės kiekį G. G. nuo pat pradžių bei nuosekliai savo paaiškinimuose apie girtumo aplinkybes ir nurodė. Tą patį patvirtino ir jo žmona, kurios parodymus teismas nepagrįstai atmetė. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto išvada apie tai, kad G. G. alkoholį gėrė ne per kartą ir, kad didžiąją jo dalį galėjo būti išgėręs iki 18val., yra tik tikėtina. Nors specialistas nurodė, kad būtų užfiksuotas 3,52 promilių girtumas, turi būti išgerta ženkliai daugiau, nei 0,5 litro 40% stiprumo degtinės, tačiau apelianto manymu, toks specialisto domėn priimtas faktas yra tik teorinis, darant prielaidą, kad iš žmogaus organizmo laikas nuo laiko yra šalinamas žarnyno tyrinys. Specialisto išvadoje nėra nustatyta netgi tai, koks G. G. neblaivumas galėjo būti jam vairuojant automobilį (jeigu ir buvo iš viso,), ir ar šis neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl paminėtų prieštaravimų ir neatitikimų teismas negalėjo besąlygiškai remtis specialisto išvadomis ir nustatyti, kad G. G. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

1.3.3. Skundo autoriaus teigimu, pareiškėjų G. pranešimas policijai ir duoti parodymai apie G. G. įtartiną elgesį parvažiavus bei vaizdo kameros įrašo protokolas nusako tik jo judesius, parvykus automobiliu, tačiau nepatvirtina girtumo fakto, tuo labiau, jo laipsnio. Byloje niekas nesiaiškino, kokia būna savijauta, būsena ir elgesys artėjant priepuoliui. Tokiu būdu teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes bei nepagrįstai atmetė G. G. nuo pat pradžių išdėstytą versiją, kad tik grįžęs į namus išgėrė butelį degtinės, o jo keistas elgesys, parvairavus automobilį, buvo susijęs su sveikatos būkle, artėjant epilepsijos priepuoliui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, koks alkoholio kiekis buvo nuteistojo kraujyje tuo metu, kai vairavo kelių transporto priemonę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant G. G. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad G. G. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo G. G. versija apie tai, kad analizuojamo įvykio metu automobilį jis vairavo blaivus, o alkoholį išgėrė tik grįžęs į namus, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

9. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas G. G. viso proceso metu nuosekliai neigė vairavęs kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais liudytojų E. G., D. G., policijos pareigūnų V. L., R. K., R. K., M. D., E. K., V. L., R. K. parodymais, kurie kartu su neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510 aktu (b. l. 14), 2017 m. gegužės 31 d. 19.45 val. siuntimu atlikti G. G. medicininę apžiūrą ( b.l.17), Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5397/2017(01) (b. l. 36), Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2733/2017(02) (b. l. 59–60), 2017 m. birželio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b.l. 30–31), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b.l. 84–88), 2017 m. gegužės 31 d. R. R. tarnybiniu pranešimu (b.l. 12), 2017 m. gegužės 31 d. R. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 13) bei BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija apie pranešimo įregistravimo datą ir laiką (b.l. 18-21), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

11. Kaip nustatyta analizuojamą įvykį stebėjusio liudytojo D. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jis įvykio dieną su žmona buvo balkone kai pamatė įvažiuojantį automobilį, jis parkavosi keistai, užvažiavo ant kalnapušės. Matėsi, kad žmogus deda pastangas išlipti iš automobilio. Jis atrodė išgėręs. Jis iš balkono žmogų subarė, pasakydamas ar gražu išgėrusiam važinėti, o tas pamojo ranka ir liepė ateiti išsiaiškinti. Tada žmona paskambino policijai. Pareigūnai atvyko greitai. Juos matė atvykusius per virtuvės langą. Pas juos atėjo policininkas ir kartu su juo nuėjo pas kaltinamąjį į butą. Pamatė kaltinamąjį sėdint buto koridoriuje, jį atpažino ir iš karto išėjo namo. Kaltinamąjį matė iš balkono ketvirtame aukšte maždaug už 25 m atstumo. Kaltinamojo automobilis neadekvačiai prisiparkavo, matėsi, kad kaltinamajam reikia pastangų užrakinti automobilį, nerišliai jam liepė ateiti išsiaiškinti, suprato, kad kvietė konfliktui. Mano, kad žmogus, turtintis sveikatos problemų, nekviestų išsiaiškinti (b. l. 176 - 177). Liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu su juo įvykį stebėjusi E. G., kuri apklausta liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme nurodė, kad ji su vyru buvo buto balkone ir pamatė atvažiuojantį automobilį. Automobilį parkavo į aikštelę, automobilis važiavo keistai, neteisingai įsiparkavo į vietą, užvažiavo ant medelio žalioje vejoje. Iš automobilio sunkiai išlipo vyras, pamatė, kad jis girtas. Jos vyras D. G. pasakė, kad reikia paskambinti į policiją, nes girti žmonės kelyje pridaro problemų. Jie paskambino ir policija atvyko. Vyras ėjo į butą atpažinti tą automobilį vairavusį vyrą. Vyras dar pasakė “ ar gražu taip vairuoti“, o vyriškis parodė kumštį ir pasakė nusileisti išsiaiškinti. Policija, kaip suprato, pagal automobilio valstybinius numerius nustatė, kur gyvena tas vyriškis. To žmogaus anksčiau nepažinojo. Buvo darytas atpažinimas, ji tą asmenį atpažino, kaip asmenį vairavusį automobilį. Jų balkonas yra į gatvės pusę ketvirtame aukšte, viską aiškiai matė. Vyriškis vairavo netaisyklinga trajektorija ir išlipo iš automobilio ne iš pirmo karto. Kai išlipo, jis svirduliavo, ėjo namo per veją. Policija atvažiavo labai gretai po 5-10 minučių (b.l. 80–81, 168-169). Liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. K. (buvusi R.) patvirtino tas aplinkybes, jog 2017 m. gegužės 31 d. pagal gautą budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją ji su kolegomis M. D. ir E. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten rado laukiant pranešėją su žmona, jie parodė automobilį. Pagal valstybinius numerius nustatė savininką, jo gyvenamąją vietą, nuėjo į butą. Po to atėjo pranešėjas, jis atpažino vairuotoją. Nuėjo visi trys pareigūnai. Duris atidarė moteris, pasakė, kad vyras neseniai grįžo. Paprašė pakviesti vyrą ir paskambino pranešėjui, jis atėjęs atpažino vairuotoją. Žmona pasakė, kad vyras namuose, nuėjo jo pakviesti ir vyras atėjo. Tada ji nustatė to vyriškio girtumą. Pagal automobilio numerius nustatė, kad automobilio savininkas G. G.. Kadangi patruliavo miesto centre, iki įvyko vietos nuvažiavo per maždaug 10 minučių (b. l. 169-170). Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti kartu su R. K., pagal gautą budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai M. D. ir E. K.. Abu pareigūnai apklausiami teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą prie jų priėjo pranešėjas su žmona, jie parodė automobilį, kuriuo parvažiavo kaimynas. Pagal valstybinius numerius nustatė asmens, vairavusio automobilį, gyvenamąją vietą. Jie nuėjo į butą, duris atidarė moteris, paklausus kur jos vyras, moteris vyrą pakvietė. Paskambinus pranešėjui, jis atėjo ir paliudijo, kad vairavo būtent tas asmuo. Nustatė asmeniui girtumą, susisiekė su kelių policija, pasakė, kad reikia asmenį pristatyti į ligoninę paimti kraują. Atvažiavusi kelių policija kaltinamąjį išsivežė. Klausė asmens, ar jis vartojęs alkoholį. Vyras neneigė, kad alkoholį vartojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, neprašė pakartotinio patikrinimo alkotesteriu, apie jo sveikatą kalbos nebuvo (b. l. 170, 170-171). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. L. ir R. K. paaiškino, jog gavus iš budėtojo pranešimą, kad sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas, nuvyko nurodytu adresu, kur sutiko kolegas, kurie pasakė, kad asmeniui nustatytas virš 1,5 girtumas ir vairuotoją reikia nuvežti į ligoninę į priėmimo skyrių paimti kraujo. Jie nuvežė vairuotoją į ligoninę, kurioje paėmė kraują, po to perdavė asmenį kolegoms. Jų užduotis buvo nuvežti asmenį į ligoninę. Akivaizdžiai matėsi, kad asmuo neblaivus, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 171, 177). Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojų E. G., D. G., policijos pareigūnų V. L., R. K., R. K., M. D., E. K., V. L., R. K. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jie dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo G. G. kaltę, pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais.

12. Pirmosios instancijos teismas G. G. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir: neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 aktu, kuriame yra įrašas, kad G. G. 2017 m. gegužės 31 d. 19.16 val. nustatytas 3,52 promilių neblaivumas; Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5397/2017(01), kurioje konstatuota, kad G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 (promilės) etilo alkoholio; Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2733/2017(02) kurioje konstatuota, kad literatūros duomenimis boliusu (per kartą) išgertas alkoholio kiekis iš žarnyno į kraują įprastai rezorbujamas per 1-2 valandas. Kai alkotesteris rodė 3,52 %, tai G. G. organizme rezorbuoto į kraują gryno alkoholio kiekis buvo apie 197 g, kas atitinka 0,5 litro 40% stiprumo degtinės. Tačiau priimant domėn faktą, kad dalis išgerto alkoholio pasišalina iš organizmo kartu su žarnyno turiniu nepatekdamas į kraują, ir kad organizme vykstant nuolatinėms alkoholio oksidavimo reakcijoms kepenyse ir kituose organuose (įprastai laikoma 0,1-0,3% per valandą), kad užfiksuoti 3,52 % girtumą turi būti išgerta ženkliai, gal net dvigubai, daugiau nei 0, 5 litro 40% stiprumo degtinės. Vertinant 19:16 val. matavimo alkotesteriu ir 20:00 val. paimto kraujo tiesioginio tyrimo rezultatų skirtumą akivaizdu, kad G. G. organizmo individualus alkoholio elimacijos greitis buvo apie 0,3% per valandą, kas atitinka maksimalias statistines normos vertes, ir tuo pačiu rodo, kad po 19:16 val. alkoholio koncentracija kraujyje jau tik mažėjo. Specialisto išvadoje labai abejojama G. G. versija apie alkoholio išgėrimą tik grįžus namo, nes boliusu (per kartą) suvartojus nurodomą alkoholio kiekį, kraujyje jo koncentracija po rezorbacijos piko galėtų pradėti mažėti tik praėjus vienai-dviem valandom nuo išgėrimo. Labiausiai tikėtina, kad G. G., alkoholį gėrė ne per kartą ir, kad didžiąją jo dalį galėjo būti išgėręs iki 18 val. Alkoholio kiekio kraujyje nustatymui įtakos gali turėti tik alkoholio vartojimas ir negali turėti įtakos jokių kitų medžiagų, tame tarpe ir vaistų vartojimas. Svirduliavimas į šalis ir neadekvatus elgesys nebūdingi terapinėms paminėtų medikamentų dozėms; 2017 m. birželio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kad 2017m. gegužės 31 d. 18:19:47 dešine važiuojamosios dalies kryptimi, (pagal žiūrimą vaizdo įrašą, iš kairės pusės) atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis, "sedano" tipo, kurio modelio/markės, valstybinių numerių nesimato. Automobilis juda lėtai ir daro kairio posūkio manevrą (sukdamas didelį lanką) į gatvės kairėje pusėje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Daromo posūkio manevro metu, kairysis posūkis įjungtas. Automobiliui įsukant į aikštelę atstumas, nuo kito, aikštelėje stovėjusio sidabrinės spalvos automobilio yra labai mažas. Užsukęs į aikštelę, mėlynos spalvos automobilis užvažiuoja, ant žalios vejos bei ant joje augančio augalo, galimai eglutės bei sustabdo automobilį. Automobilio sustabdymo laikas 18:20:04. Atsidaro sustojusio automobilio vairuoto durelės, 18:20:28 ir iš automobilio vairuotojo vietos lėtai išlipa vyras, kuris vilki tamsios spalvos striukę, avi pilkos spalvos kelnes bei mūvi juodos spalvos kepurę priekyje su "skipu". Su savimi turi per petį juodos spalvos rankinę. Prie automobilio vyras stovi iki 18:20:56. Apibūdintas vyras, pradeda eiti nuo automobilio, kuriuo įvažiavo į aikštelę 18:20:58. Prieina važiuojamąją, dalį ir nesant pėstiesiems skirtos vietos pereiti gatvę, į ją įeina ir ją kerta neapsidairęs, ir neįsitikinęs, ar neatvažiuoja transporto priemonės. Minėtam asmeniui įėjus į važiuojamąją dalį, 18: 21:08 atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis, kuris daro posūkio manevrą į kairėje kelio pusėje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau šis asmuo neprilėtinęs, nepaspartinęs ir neatsitraukęs nuo šio automobilio, eina teisiai. Minėtam asmeniui įėjus į važiuojamosios dalies vidurį, dešine važiavimo kryptimi, 18:21:13 atvažiuoja, kitas sidabrinės spalvos, kurios markė/modelis neaiškūs, automobilis, tačiau minėtas asmuo nepasižiūri, kad pro pat jį pravažiuoja kitas automobilis. 18:21:21 perėjęs gatvę, sustoja automobilių aikštelėje bei joje stovi ir skėsčioja rankomis laikas 18:21:24. Tada eina link pėstiesiems skirto asfaltuoto takelio 18:21:28, dar kartą pakelia ranką ir nueina; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad atpažįstančiajam E. G. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad nuotraukoje Nr. 3 esantis asmuo yra tas pats vyriškis, kuris 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Šį vyriškį ji, būdama savo balkone, matė vairuojantį automobilį. Šį vyriškį atpažino iš bendrų veido bruožų; BIRT ataskaitose užfiksuota informacija, kad pranešimo įregistravimo data ir laikas yra 2017 m. gegužės 31 d., 18.29 val. išsiųstos pajėgos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. 18:34:34. Fiksuotas atvykimo laikas: 2017 m. gegužės 31 d. 18:38:40. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo G. G. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

13. Nors nuteistojo teigimu, byloje nėra neginčytinai įrodyta, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negi 1,5 promilės alkoholio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje išdėstyti visi ištirti įrodymai, pateiktas argumentuotas jų teisinis vertinimas. Taip pat argumentuotai atmesta nuteistojo versija dėl to, kad jis alkoholį vartojo, iš karto išgerdamas 0,5 litro degtinės, tik grįžęs į namus. Nuteistojo nesutikimas su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu yra pagrįstas tik subjektyvia G. G. nuomone ir įsitikinimu, kaip turėtų būti vertinami įrodymai, tačiau nuteistojo manymas nepaneigia nuosprendyje pateikto ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančio įrodymų vertinimo.

14. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto išvada apie tai, kad nuteistasis alkoholį gėrė ne per kartą ir, kad didžiąją jo dalį galėjo būti išgėręs iki 18 val., yra tik tikėtina. Be to, skunde teigiama, jog specialisto išvadoje nėra nustatyta, koks G. G. neblaivumas galėjo būti jam vairuojant automobilį (jeigu ir buvo iš viso,), ir ar šis neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl teismas negalėjo besąlygiškai remtis specialisto išvadomis ir nustatyti, kad G. G. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

1.14.1. Pažymėtina, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, specialisto išvada apie tai, kad nuteistasis alkoholį gėrė ne per kartą ir, kad didžiąją jo dalį galėjo būti išgėręs iki 18 val., yra tikėtina, savaime nepaneigia minėtos specialisto išvados pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėta išvada, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kaip minėta, ekspertų (specialistų) išvados turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi: specialistų išvadas vertino kartu su byloje esančiais liudytojų, paties nuteistojo parodymais, neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 aktu, 2017 m. birželio 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais. Taigi, G. G. kaltė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, grindžiama ne vien specialisto išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

1.14.2. Nors nuteistojo teigimu specialisto išvadoje nėra tiksliai nurodyta, koks jo neblaivumas galėjo būti jam vairuojant automobilį (jeigu ir buvo iš viso), ir ar šis neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog G. G. elgesys parkuojant aikštelėje automobilį, lipimas iš automobilio, kvietimas liudytojui D. G. ateiti pasiaiškinti, rodė jo neadekvatų elgesį. Atvykę policijos pareigūnai nepraėjus pilnai valandai nuo G. G. grįžimo į namus užfiksavo jo 3,52 promilių neblaivumas faktą. Policijos pareigūnams, pagal budėtojo nurodymą, pristačius nuteistąjį į VšĮ Marijampolės ligoninę, praėjus 44 min. po alkotesterio pagalba užfiksuoto nuteistojo girtumo fakto, buvo paimtas G. G. kraujo mėginys ir specialisto pateikta išvada konstatuota, kad G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 (promilės) etilo alkoholio, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog G. G. 2017 m. gegužės 31 d. apie 18 val. 19 min. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, specialisto išvada Nr. G2733/2017(02), paneigė G. G. versiją, kad alkoholį jis vartojo, grįžęs į namus, išgerdamas iš karto 0,5 litro degtinės. Kaip nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, literatūros duomenimis boliusu (per kartą) išgertas alkoholio kiekis iš žarnyno į kraują įprastai rezorbujamas per 1-2 valandas, tuo metu alkoholio koncentracija kraujyje didėja. Specialisto teigimu, kai alkotesteris rodė 3,52 %, tai G. G. organizme rezorbuoto į kraują gryno alkoholio kiekis buvo apie 197 g, kas atitinka 0,5 litro 40% stiprumo degtinės. Tačiau priimant faktą, kad dalis išgerto alkoholio pasišalina iš organizmo kartu su žarnyno turiniu nepatekdamas į kraują, ir kad organizme vykstant nuolatinėms alkoholio oksidavimo reakcijoms kepenyse ir kituose organuose (įprastai laikoma 0,1-0,3% per valandą), kad užfiksuoti 3,52 % girtumą turi būti išgerta ženkliai, gal net dvigubai, daugiau nei 0,5 litro 40% stiprumo degtinės. Todėl vertinant 19:16 val. matavimo alkotesteriu ir 20:00 val. paimto kraujo tiesioginio tyrimo rezultatų skirtumą akivaizdu, kad G. G. organizmo individualus alkoholio elimacijos greitis buvo apie 0,3% per valandą, kas atitinka maksimalias statistines normos vertes, ir tuo pačiu rodo, kad po 19:16 val. alkoholio koncentracija kraujyje jau tik mažėjo. Pažymima, jog boliusu (per kartą) suvartojus nurodomą alkoholio kiekį, kraujyje jo koncentracija po rezorbacijos piko gali pradėti mažėti tik praėjus vienai-dviem valandom nuo išgėrimo, todėl nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad G. G., alkoholį gėrė ne per kartą ir, kad didžiąją jo dalį galėjo būti išgėręs iki 18 val.

1.14.3. Konstatuojant G. G. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme ne mažiau svarbu ir tai, kad kaip ir nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, bėgant laikui alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai tik mažėja. Alkoholis žmogaus organizme cheminių procesų metu skyla į vandenį ir anglies dvideginį, vidutiniškai per valandą skaidosi 0,1 promilės. Tokiu būdu, nors medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, tačiau tuo atveju, jei praėjus nepilnai valandai (56 min.) nuo vairavimo fakto asmeniui nustatomas sunkus (3,52 promilių) girtumo laipsnis, akivaizdu, kad šis laipsnis asmens vairavimo metu galėjo būti tik didesnis, kas leidžia pagrįstai teigti, kad G. G. neblaivumo laipsnis, transporto priemonės vairavimo metu, buvo didesnis kaip 1,5 promilės.

1.14.4. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. G. parodymai, kad jis pasijutęs blogai, bijodamas prarasti sąmonę, išgėrė gydytojo paskirtus vaistus, o po to grįžęs į namus iš karto išgėrė 0,5 litro degtinės butelį, teismo neįtikino, tokie nuteistojo parodymai neįtikino ir apeliacinės instancijos teismo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas