Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1894-257/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-11-07
Bylos Nr.: eI-1894-257/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01213-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: M. J.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Dalius Vaičiulis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1894-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01213-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 55.1.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. J. ir jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Jaugai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, Telšių apskr. VPK) 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 86-TE-247 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ ir 2017 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 86-TE-249 „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į jo eitas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, priteisti iš atsakovo pareiškėjo gautą vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas M. J. patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas panaikino pareiškėjui leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija, o tai pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą yra pagrindas atleisti asmenį iš vidaus tarnybos. Leidimas dirbti su riboto naudojimo informacija gali būti naikinamas tik pagrindus tokio veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėti, kad leidimas dirbti su riboto naudojimo informacija siejamas su asmens patikimumu. Kartu teisminė praktika formuoja, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ir aplinkybės neturi tapti pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau, kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis prielaidomis. Pareiškėjas mano, kad jo atleidimas iš tarnybos buvo susietas su neesminiais faktais, daugeliu atveju nenustatytais ir nepagrįstais duomenimis. Pastebi, kad vertinant asmenį ir jo darbą su riboto naudojimo informacija, taip pat leidimo išdavimo pagrįstumą reikšmės turi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) nuostatos. Vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, leidimo neišdavimo pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla, ryšiai ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjui leidimo panaikinimas siejamas su 2017 m. liepos 17 d. Telšių AVPK specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 86-IL-4038. Pagrindinės aplinkybės yra šios: 1) M. J. nedeklaravo savo ryšių su R. D., nors pastarasis yra teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 201 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. liepos 23 d.); 2) Neužkirto kelio kyšio davimui, nes pirko dovanas medikams; 3) Skatino giminaitį pateikti neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos. Iš šių faktų daromos išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nedeklaruotų ryšių su teistu asmeniu bei galimą polinkį nesilaikyti teisės aktų, dėl ko yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Pažymi, kad visos išvados ir argumentacija siejama išimtinai su žvalgybinės informacijos duomenimis, kurie nėra patikrinti objektyviai, t. y. net nėra ištirta ir nustatyta, ar aplinkybės, kurios minimos, buvo ir įvyko. Jei kokie aspektai buvo, tai kaip jie nulemia asmens nelojalumą, nesąžiningumą ir nepatikimumą. Pareiškėjas pažymi, kad sprendimas naikinti leidimą buvo priimtas remiantis išimtinai prielaidomis ir objektyviais duomenimis nepagrįstomis tikrintojo išvadomis, o nurodyti faktai yra atsitiktiniai, nepagrįsti, mažareikšmiai ir negalėjo turėti įtakos leidimo naikinimui. Nebuvo nustatyta tokių aplinkybių ir esminių aspektų, kurie lemtų besąlygišką pagrindą naikinti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija. Dėl bendravimo su R. D. kaip asmeniu, kuris užsiima akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių ir naminės degtinės laikymu ir realizavimu, pareiškėjas nurodė, kad minėtą asmenį žino, kadangi jis gyveno jo aptarnaujamoje teritorijoje, kuomet pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Su minėtu vyriškiu yra tekę keletą kartų bendrauti norint nusipirkti automobilio detalę ir pareiškėjui buvo žinoma, kad jis minėtomis dalimis prekiauja. Kitais klausimais ir reikalais su šiuo asmeniu nebuvo bendrauta, ryšių kita forma, išskyrus dalykinę, nebuvo palaikoma. Apie tai, kad šis asmuo galimai užsiima akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių ir naminės degtinės laikymu bei realizavimu, pareiškėjas žinojo iš seniau, kai dirbo aptarnaujamoje teritorijoje iš kaime sklindančių kalbų. Pažymi, kad pareiškėjas yra tikslinęs šią informaciją, siekdamas nustatyti, ar jis tikrai užsiima minėtų cigarečių prekyba, tačiau R. D. galimai neteisėtos veikos nustatyti nepavyko. Kadangi pareiškėjas jokių santykių, išskyrus dalykinius, su minėtu asmeniu nepalaikė, todėl ir pagrindo šių santykių deklaruoti nematė. Pažymi, kad pareiškėjui dėl to paties klausimo buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas, tačiau faktai nebuvo nustatyti ar kaip nors įrodyti. Kodėl tokia komunikacija buvo netinkama ir dėl to sprendžiama dėl pareiškėjo kaip pareigūno nepatikimumo, nėra žinoma. Pareiškėjas pažymi, kad jam nėra žinomas būdas, kaip ir pagal kokius kriterijus jis turėjo deklaruoti tam tikrą bendravimą su asmenimis. Ar tai, kad su tam tikru asmeniu bendraujama, norint įsigyti prekę, kurios apyvarta Lietuvos Respublikoje yra leistina, jau lemia poreikį šį faktą deklaruoti, galimai žinant, kad bendrauta su asmeniu, kuris praeityje galėjo būti teistas pagal tam tikrus LR BK straipsnius. Pareiškėjas vertina, kad nelojalumas ar netinkamas veikimas galėtų būti, jeigu su teistais asmenimis būtų bendraujama artimoje, draugiškoje aplinkoje, perduodant jiems tarnybinę informaciją ar kaip nors dėl to naudojantis tarnybine padėtimi, pvz.: atskleidžiant vykdomų ikiteisminių tyrimų duomenis ir panašiai, taip pat jei būtų bendraujama artimai ne dalykiniais aspektais, pvz.: palaikant artimus, draugiškus santykius. Jeigu laikytis nuostatos, kad praktika yra tokia, jog su bet kokiu anksčiau teistu asmeniu pabendravus, privalu tai deklaruoti, pareiškėjas mano, kad jis konkrečiai turėtų tikrinti tarnybinėje bazėje to asmens duomenis, įsitikinti tam tikrų faktų realiu buvimu ir panašiai. Kaip minėta, pats pareiškėjas šio piliečio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo nėra vykdęs, todėl išskyrus kalbas, tikrų ir tikslių duomenų apie šį asmenį ir jo praeitį neturėjo ir negalėjo turėti. Tokia situacija negalėjo lemti nei policijos įstaigos vardo pažeminimo, nei pareigūno priesaikos sulaužymo, nei pareiškėjo pareigos deklaruoti santykio su R. D. Todėl šis aspektas negalėjo būti laikomas pagrindu panaikinti asmens teisę dirbti su riboto naudojimo informacija. Dėl fakto, kad pareiškėjo žmonos L. J. prašymu buvo organizuojama duoti kyšį žmonos brolio A. I. sugyventinės Ž. A. gimdymą priėmusiam daktarui ir akušerei – pokalbis su žmona telefonu iš esmės buvo susijęs su noru atsidėkoti daktarui už jau atliktą darbą, nes A. A. gimdymas buvo komplikuotas, po gimdymo jos vaikas buvo išvežtas į reanimacijos skyrių. Tad pareiškėjas neneigė, kad su žmona apie galimą padėką buvo kalbėta, tačiau nebuvo jokios aktyvios iniciatyvos ir kyšio niekam duota nebuvo, akcentuota padėka, o ne siekis ką nors paveikti tam, kad asmuo pasinaudojant savo padėtimi atliktų pareiškėjui ar jo artimiems asmenims kokius nors veiksmus. Gimdymas buvo įvykęs, faktų, jog medikui ar akušerei už tai būtų žadėta duoti atlygį, nėra, tuo pačiu nėra jokių faktų, kad atlygis būtų duotas, tai siejant su jų darbu. Minėto pobūdžio diskusijos negali būti pagrindu konstatuoti asmens nepatikimumo, nelojalumo sistemai. Dovana yra privataus gyvenimo faktas, kuomet perduodama turtinė vertybė be suinteresuotumo papirkti, gauti naudos. Aptariama situacija lemia, kad pareiškėjas negalėjo nei tikėtis, nei gauti naudos iš gydytojo, net jei ir būtų minimus veiksmus realizavęs, taigi argumentacija dėl kyšio davimo ar organizavimo jį duoti nepagrįsta ir negali būti argumentu akcentuoti asmens nesąžiningumo bei neteisėto veikimo. Pažymi, kad jokio tiesioginio asmeniško suinteresuotumo minėtoje situacijoje pareiškėjas neturėjo, skatinti gydytoją ar akušerę veikti kaip nors kitaip poreikio nebuvo. Gimdė ne pareiškėjo žmona. Dėl bendravimo su giminaičiu A. I. telefonu pareiškėjas nurodė, kad jis fakto, jog apie draudimo reikalus yra kalbėjęs, niekados neneigė. Akivaizdu, kad analizuojant visą pokalbį ir aplinkybes, dominuoja diskusija, kodėl draudimas nelaiko minimos situacijos draudiminiu atveju. Kokie atvejai gali būti draudiminiai bei koks turi būti draudimas bei situacija, kad draudimo išmoka būtų mokama. Diskusija vyko ne tikslu apgauti draudimo įmonę, o dėl to, kad pats pareiškėjas apie keturis metus minėtame bute gyveno ir taip pat buvo butą apdraudęs. Pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek ir A. I. į draudiką daugiau nesikreipė, išmokos negavo ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Iš privataus pokalbio turinio vertinti ketinimų, nesąžiningų siekių negalima. Nors sprendžiant dėl leidimo dirbti su riboto naudojimo informacija, kaltės klausimas nėra vertinamas, tačiau reikia atriboti asmens privatų pokalbį su artimu asmeniu diskutuojant, tačiau nesiekiant realiai jokio neteisėtumo, nuo atvejų, kuomet realiai organizuojama ir kurstoma atlikti neteisėtas veikas, jas realizuoti ir galiausiai net jas įvykdant. Akivaizdu, kad ši aplinkybė itin lengvai patikrinama, kadangi tyrėjai galėjo kreiptis į draudiką ir gauti duomenis apie tai, ar A. I. ar pats pareiškėjas kreipėsi į juos, įtikinėjo išmokėti draudimo išmoką, ar teikė neteisingus duomenis apie draudiminį įvykį, jo aplinkybes. Šių aspektų nėra ir nebuvo, todėl vien pokalbis negali būti vertinamas kaip asmens nesąžiningumas. Asmeniui nėra draudžiama diskutuoti apie tai, kas yra draudiminis įvykis, kokios sąlygos tam tinkamos, kokios ne, ką būtina atlikti ir kokie faktai egzistuotų, kokį draudimo planą pasirinkti ir panašiai. Akivaizdu, kad tyrėjai pernelyg sureikšmino pokalbio turinį, savaip interpretavo jo aspektus, netiriant jo visumos. A. I. turėjo draudimo sutartį, jos pagrindu, pareiškėjo žiniomis, kreipėsi į draudiką, negavo išmokos ir daugiau su draudiku jokių veiksmų neatliko, duomenų neteikė. Pareiškėjas dalį aplinkybių galėjo pateikti ir rimtai nieko negalvodamas, neturėdamas savo pasisakymuose jokios neteisėto veikimo tyčios. Šių faktų visuma negali lemti asmens vertinimo kaip nesąžiningo ir nepatikimo darbui su riboto naudojimo informacija. Vertinant šių faktų visumą, nebuvo pagrindo ir išvadai apie pareiškėjo tarnybinį nepatikimumą, nelojalumą valstybei ir kilusią grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pažymi, kad komisija pokalbių turinio nesusiejo su realiais faktais, nevertino, kiek tai buvo ar galėjo būti tikrovėje. Atsižvelgiant į tai, kad specialios komisijos vertinimas sietas su aukščiau įvardintų aplinkybių analize, nebuvo pagrindo minėtų išvadų vertinti kitaip nei nurodo pareiškėjas ir tuo pačiu nebuvo pagrindo siūlyti naikinti atsakovui, o atsakovui panaikinti pareiškėjo teisę dirbti su riboto naudojimo informacija. Pažymėtina, kad nors pagal VTPĮ faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, gali paaiškėti ne tik kai padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau ir tais atvejais, kai tarnybinio nusižengimo sudėties nėra, o vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos atitinkamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais. Šiuo atveju nei dėl vienos aukščiau įvardintos aplinkybės nebuvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, neatlikta jokių procesinių veiksmų, kas įrodytų, jog pats atsakovas šių aplinkybių nevertino kaip reikšmingų, o jomis remiasi išimtinai formaliai. Pareiškėjas nurodo, kad jis neatsisakė atlikti psichofiziologinį tyrimą. Nors komisijos išvadoje ja tiesiogiai nesivadovaujama, tačiau ji naudojama teikiant medžiagą minėtai komisijai svarstyti. Nors išvada nėra palanki pareiškėjui, tačiau nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pareiškėjas kreipėsi į subjektą su prašymu atlikti pakartotinį tikrinimą poligrafu, kuris dar nėra atliktas, tačiau akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas pareiškėjo tokią iniciatyvą, skubos tvarka ėmėsi veiksmų, kad dar nebaigus tarnybinio patikrinimo buvo sušaukta speciali ekspertų komisija spręsti klausimą dėl leidimo. Viso tikrinimo metu, pokalbių su atsakingais darbuotojais metu pareiškėjas teikė paaiškinimus, neatsisakė tikrinimo poligrafu, aiškino dėl visų abejones sukėlusių aplinkybių, demonstravo siekį elgtis teisingai, sąžiningai ir įrodyti savo patikimumą bei lojalumą valstybei. Tarnyboje pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs tarnybinių nusižengimų ar įvykdęs veikų, kas leistų abejoti jo patikimumu, sąžiningumu. Kaip minėta, prielaidos ar pavieniai telefono pokalbiai su artimais asmenimis negali tapti besąlygišku pagrindu naikinti asmens teisę dirbti su riboto naudojimo informacija, įvertinus ir tai, kad pokalbiai niekaip nesusiję su pareiškėjo tarnyba, vykdomomis funkcijomis. Pareiškėjas sutinka, kad dalis pasisakymų nėra apgalvoti, kad dalis minčių galėjo būti pateiktos aiškiau ir taip, kad nekiltų dvejonių dėl jo sąžiningumo, tačiau tuo pačiu negalima vien telefono pokalbių su artimais asmenimis pagrindu pareigūno atleisti iš tarnybos. Pareiškėjas nurodo, kad tyrimo poligrafu duomenų negalima laikyti galutiniais, kadangi yra kreiptasi dėl pakartotinio tikrinimo, tokio jo patikimumo vertinimo pareiškėjas nevengė, kas atitinka Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnį, kai siekiant patikrinti atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą, būtų taikomas psichofiziologinis tyrimas. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti grindžiamas išimtinai tik tuo, jog tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama. Sprendžiant dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo teisėtumo klausimą, turi būti neapsiribojama vertinimu, ar tyrimo poligrafu išvada gali būti objektyvus pagrindas pripažinti, kad asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija, ar išvadoje nustatyti duomenys gali būti laikomi objektyviais ir patikimais, t. y. nustatyti leistinomis priemonėmis, nepažeidžiant nustatytų tyrimo poligrafu atlikimo pagrindų ir tvarkos, bet turi būti atsižvelgiama į visą paslapčių subjekto turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika formuojama, jog asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada ar asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų vertinimo taisykles (LVAT nutartis byloje Nr. A143-289/2014). Nesant faktų visumos tiesiogiai ir neginčytinai patvirtinančių komisijos išvadas, išskyrus bendras prielaidas, laikytina, kad pagrindo naikinti asmens leidimo, suteikiančio teisę dirbti su riboto naudojimo informacija, nebuvo taip pat. Pareiškėjas suvokia, kad paslapčių subjekto vadovas turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, o jų patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių. Šiuo aspektu svarbi pareiškėjo charakteristika, tarnyboje jis charakterizuojamas gerai, neturi nuobaudų, savo pareigas vykdo tinkamai, kad vykdytų kuriuo nors aspektu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus duomenų nėra. Nėra žinoma, kuo nurodytos prielaidos kelia grėsmę ribotos informacijos saugumui. Turint omenyje, kad pareiškėjas dirba su riboto naudojimo informacija, o ne slapta, akivaizdu, kad ir kriterijai patikimumo yra skirtingi. Riboto naudojimo informacija – tai duomenys, kuriems nėra taikomas toks slaptumo lygis, kad jos atskleidimas galėtų padaryti esminės žalos valstybės interesams, to nustatyta nėra. Nėra nustatyta jokių prielaidų, kad naudojantis riboto naudojimo informacija pareiškėjas ją būtų realizavęs netinkamai, ją atskleidęs subjektams, kurie neturi teisės jos žinoti, pats asmeniškai ją naudojęs ne tarnybos reikmėms ir kt. Pareiškėjas negali būti atsakingas ir už kitų asmenų, kad ir jam artimų, veiksmus, jei pastarieji ką nors netinkamo darytų. Kaip pareigūno pareiga yra nutraukti ar užkirsti kelią pažeidimams, tačiau pažeidimai kaip ir nusikaltimai daromi tik pradėjus materializuoti juos, pvz.: asmens pareiškimas, kad jis ketina ką nors pavogti, neužtrauks baudžiamosios atsakomybės, kol jis nepasikėsins pagrobti svetimo turto. Ginčo atveju nėra tokių reikšmingų ir svarbių aplinkybių, kurios pateisintų atsakovo veiksmus, panaikinant leidimą pareiškėjui dirbti su riboto naudojimo informacija. Taip pat būtina atskleisti, ar vertinant asmens galimybes eiti jam pavestas pareigas, tai tampa neįmanoma dėl leidimo panaikinimo, t. y. ar realiai asmuo dirbo su slapta informacija, ar toks reikalavimas yra tik formalumas. Atsakovas turėtų pateikti duomenis, kokiose srityse konkrečiai pasireiškė pareiškėjo galimybės prieiti ir naudotis riboto naudojimo informacija. Neatskleidus informacijos turinio ir pobūdžio teismas negalės patikimai įvertinti, ar pareiškėjo asmeninės savybės išties kliudo toliau ja naudotis, t. y. ar kilo grėsmė būtent tos informacijos saugumui dėl prarasto pasitikėjimo.

Pareiškėjas M. J. teismo posėdžio metu dėl klausimyno pildymo nurodė, kad jam buvo liepta užpildyti klausimyną „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“. Jis raštu kreipėsi dėl paaiškinimo, kodėl jis turi pildyti tokius dokumentus, nes jam priklauso tik „Riboto naudojimo“ dokumentai. Jokio atsakymo negavo, telefonu buvo nurodyta ateiti į kabinetą, kur buvo pasakyta, kad suklydo ir padavė pildyti „Riboto naudojimo“ dokumentus. Jokių paaiškinimų, dėl ko reikia pildyti dokumentus, nebuvo. Pasitaręs su profsąjunga, su advokatu sužinojo, kad tokių dokumentų jam nereikia pildyti, kadangi tokius dokumentus jis jau yra užpildęs ir jam nėra panaikinta teisė dirbti su „Riboto naudojimo“ dokumentais. Dėl M. G. ginklo patikrinimo nurodė, kad jis jį pažinojo iš seniau, yra ne kartą tikrinęs jo ginklą. Kažkada M. G. važiuodamas pro M. J. namus pamatė, kad dirba kieme, sustojo ir atėjo pasiteirauti, ar galėtų atvykti pas jį dėl ginklo patikrinimo, nes planuojąs išvykti į užsienį. M. G. nurodė, kad baigiasi ginklo leidimo galiojimo terminas. Jis pasakė, kad gali patikrinti, susitarė dėl datos bei laiko. Sutartu laiku nuvažiavo į M. G. namus ir patikrino ginklą. Grįžęs į policijos komisariatą iškart į duomenų bazę nesuvedė duomenų dėl ginklo patikrinimo, nes pamiršo, tuo metu turėjo daug darbo. Praėjus kelioms dienoms, M. G. paskambino ir pasidomėjo, ar suvedė duomenis dėl ginklo patikrinimo į duomenų bazę. Tuomet prisiminė, kad duomenų nesuvedė, atsiprašė dėl to M. G. ir pažadėjo duomenis suvesti, paklausė, koks yra jo asmens kodas. M. G. asmens kodą turėjo užsirašęs užrašų knygutėje, tačiau norėdamas greičiau suvesti duomenis, kad nereikėtų ieškoti ir gaišti laiko, telefoninio pokalbio metu paprašė nurodyti asmens kodą. Visus reikalingus duomenis suvedė į duomenų bazę. Be to, nėra įstatymiškai numatyta, per kiek laiko po ginklo patikrinimo duomenis reikia suvesti į duomenų bazę. Neneigia, kad M. G. paklausė, kokia yra ginklo spyna, buvo primiršęs, abejojo, norėjo pasitikslinti informaciją, kadangi tikrina ne vieną medžiotoją, nenorėjo suklysti.

Pareiškėjo M. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo patikslintą skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo patikslintame skunde. Taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas išimtinai vadovaujantis žvalgybine informacija, jokių kitų objektyvių duomenų, liudijančių pareiškėjo nelojalumą, nepatikimumą, nėra. Nė viena paminėta aplinkybė nėra susijusi su pareiškėjo tarnybos atlikimu. Pareiškėjas neneigia, kad telefonu bendravo su nurodytu asmeniu dėl automobilio detalės, tačiau tai nenulemia pareigos deklaruoti ryšius su R. D. Deklaruoti ryšius reikėtų tuomet, kai bendravimas su tokiu asmeniu peraugtų iš dalykinio bendravimo į glaudų, nuolatinį bendravimą su asmeniu. Taip pat nurodė, kad noras atsidėkoti gydytojui nebuvo įgyvendintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Telšių apskr. VPK buvo gautas Telšių apskr. VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. birželio 23 d. teikimas Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“. Telšių apskr. VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo vertinama, ar M. J. gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jo asmeninės-dalykinės savybės tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Šiuo atveju pagrindas panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas), būtų vidinio patikrinimo metu nustatytos M. J. asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 20 str. 1 d. 4 p., 17 str. 2 d. 20 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017-05-12 įsakymo Nr. 5-V-441 „Dėl asmenų dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.7 p.). Telšių aps. VPK Imuniteto skyriuje, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą Nr. 86-K(TDS)-3-16 dėl Telšių aps. VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. galimai įvykdytų ir vykdomų nusikalstamų veikų, t. y. kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teismo sankcionuotais veiksmais užfiksuoti duomenys apie M. J. veiksmus, kurie nesuderinami su pareigūno statusu. M. J. konsultuoja ir pataria žmonos broliui A. I., kaip apgaulės būdu gauti draudiminę išmoką už aplietas gyvenamąsias patalpas. M. G. prašymu surašė pažymą apie atliktą seifo ir ginklų patikrinimą dėl laikymo sąlygų nenuvykęs į vietą ir tuo neįsitikinęs pats. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 86-K(IDS)G-127-RN nurodyta, kad pokalbis tarp M. G. ir M. J. dėl ginklo seifo patikrinimo vyko 2017 m. kovo 6 d. 08.41 val., M. J. PLVIS nurodė, kad M. G. ginklų laikymo sąlygų atitikimo nustatytiems reikalavimams tikrinimą jis atliko 2017 m. kovo 6 d., pažymą PLVIS dėl M. G. ginklų laikymo sąlygų patikrinimo užpildė 2017 m. kovo 6 d. 08.45 val. (atžymėta PLVIS), todėl M. J. paaiškinime išdėstyti teiginiai, kad pažyma buvo pildyta jau atlikus tikrinimo veiksmus, parvykęs į policijos komisariatą galimai iškart neužpildęs pažymos, neatitinka tikrovės. Be to, 2017 m. kovo 6 d. 8.41 val. pokalbio metu M. J. pateikti klausimai M. G. – kokia spyna, ar ne kodinė, vidinė – patvirtina, kad M. J. 2017 m. kovo 6 d. nenuvykęs į vietą ir neatlikęs faktiško seifo ir ginklų patikrinimo, surašė pažymą apie atliktą seifo ir ginklų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad M. J. žmonos prašymu organizavo duoti kyšį šios brolio A. I. sugyventinės Ž. A. gimdymą priėmusiam daktarui ir akušerei. Ši informacija patvirtinta surašytame 2017 m. balandžio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 86-K(TDS)G-127-RN. Taip pat Telšių aps. VPK Imuniteto skyrius gautos informacijos pagrindu (2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86- PR2-14367 „Dėl gautos informacijos“, kuriame nurodoma, jog M. J. bendrauja su R. D., kuris užsiima akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių ir naminės degtinės laikymu bei realizavimu) M. J. 2017 m. gegužės 10 d. išsiuntė į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybą atlikti tyrimą poligrafu. Tyrimas poligrafu buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar M. J. galimai už atlygį, žinodamas apie vykdomą R. D. nusikalstamą veiką, nesiėmė veiksmų, kad būtų veika sustabdyta. Tyrimo atlikimo metu M. J. neigė žinojęs apie R. D. vykdomą nusikalstamą veiką bei už tai gavęs piniginį atlygį. 2017 m. gegužės 29 d. Telšių aps. VPK Imuniteto skyrius gavo 2017 m. gegužės 19 d. tyrimo poligrafu išvadą Nr. 5-IL(S)-39(RN) (riboto naudojimo), kurios neįslaptintoje galutinėje tyrimo išvadoje pateikta informacija: „Bendra tyrimo poligrafu išvada yra neigiama: tyrimo poligrafu atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad M. J., atsakymas į pateiktus klausimus, sakė netiesą“. Vykdyti teisingumą, pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką yra išimtinė teismų funkcija. Kad ir kokius klausimus spręstų, jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Buvo vertinama vidinio patikrinimo metu surinkta medžiaga – M. J. asmenines ir dalykines savybes apibūdinanti informacija. M. J. savo privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo ryšių su R. D. R. D. yra teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. liepos 23 d.). Policijos pareigūnas M. J. turėjo užkirsti kelią nusikaltimui (kyšio davimui), tačiau vidinio patikrinimo metu nustatyta, kad nieko dėl to nesiėmė, nebandė atkalbėti, pirko „dovanas“ medikams, taip pat dėl draudimo išmokų siūlė dėti sulaistytą „teliką“, džiovinti kaip nors tapetus ir drausti iš naujo. Komisija nevertino kaltės, bet vertino, kaip tokie veiksmai atitinka pareigūnui privalomą patikimumą ir lojalumą Lietuvos Respublikai. Pareigūnas neturi savo veiksmais sukelti abejonių dėl lojalumo, patikimumo, gebėjimo išlaikyti jam patikėtą tarnybinę paslaptį. Ryšių su R. D. nedeklaravimas privačių interesų deklaracijoje, skatinimas, kad giminaitis pateiktų neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos bei kiti patikrinimo medžiagos duomenys rodo, kad M. J. toleruoja neteisėtą elgesį, kas leidžia daryti išvadą, kad jo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti laikomos tinkamos darbui su įslaptinta informacija. M. J. veikimas ir neveikimas buvo kryptingas ir tendencingas. M. J., būdamas atsakingas už nusikalstamų veikų ir teisės nusižengimų ištyrimą, atskleidimą, turėdamas suvokimą, kas yra nusikaltimas, elgėsi priešingai ir nesilaikė pareigos atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų ketinimų, o tai toleravo. Pažymi, kad policijos pareigūnui keliami aukšti lojalumo reikalavimai būti ištikimam ir neperžengti teisėtumo ribų. Būti pareigūnu, t. y. statutiniu valstybės tarnautoju, asmuo pasirinko pats, dėl to turi priimti ir jausti atsakomybę ir pareigą dėl tinkamo funkcijų vykdymo, tačiau pateikti duomenys aiškiai prieštarauja lojalumo sąvokai. M. J. negalima patikėti tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nes ji gali būti panaudota savanaudiškiems tikslams, priešingiems policijos uždaviniams. Pažymi, kad Telšių apskr. VPK dėl galimai neteisėtų M. J. veiksmų buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas bei surašyta 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-48, kurioje siūloma, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažinti, kad M. J., iki 2017 m. liepos 19 d. vykdęs Telšių aps. VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, pažemino pareigūno vardą, tačiau už tai iš vidaus tarnybos jo neatleisti, nes 2017 m. liepos 19 d. jis atleistas iš vidaus tarnybos kitais pagrindais.

Šalies argumentai

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gintautas Jauga teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad komisija pripažino, jog faktų visuma leidžia priimti sprendimą ir siūlyti Telšių AVPK viršininkui atleisti pareigūną, prieš tai atėmus iš jo teisę dirbti su įslaptinta informacija. Analizuojant faktus išimtinai remtasi žvalgybine informacija, išklotinėmis ir vertinti tie faktai, kuriuos Specialioji ekspertų komisija turėjo, su kuriais komisija buvo susipažinusi ir kuriuos galėjo vertinti. Nurodė, kad protokole nėra nurodyta pažodžiui visa komisijos veiksmų eiga, gali būti, kad buvo ir žodinių pranešimų. Pirminį dokumentą Specialiajai ekspertų komisijai pateikė Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. V. Teikime yra užfiksuotas epizodas ir dėl M. G. šaunamojo ginklo laikymo tikrinimo. Šis epizodas nėra įtrauktas į Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą, tačiau protokole ir neturi būti fiksuojamas visas pokalbis, visos aplinkybės, visi svarstymai. Kas yra svarbiausia, nusprendžia protokolą pasirašantys asmenys, t. y. posėdžio pirmininkas ir sekretorė. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į visą surinktą medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. J. patikslintas skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių AVPK 2017 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 86-TE-247 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ ir 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-249 „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į jo eitas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, vidutinio tarnybinio atlyginimo už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių AVPK Specialioji ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 13 d. posėdyje (2017 m. liepos 17 d. protokolas Nr. 86-IL-4038) nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 5-V-441 8 punktu, siūlyti Telšių AVPK viršininkui priimti sprendimą panaikinti Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui M. J. leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kadangi nustatytos neigiamos asmeninės ir dalykinės savybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 5-V-441 8.7 punkte. Telšių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Telšių AVPK Komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolu Nr. 86-IL-4038, 2017 m. liepos 18 d. panaikino M. J. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Telšių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2017 m. liepos 19 d. įsakymu atleido iš vidaus tarnybos M. J.. Be to, Telšių AVPK dėl M. J. atliko ir tarnybinį patikrinimą bei surašė 2017 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-48, kuria pripažino, kad M. J., iki 2017 m. liepos 19 d. vykdęs Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, pažemino pareigūno vardą, tačiau už tai iš vidaus tarnybos jo neatleisti, nes 2017 m. liepos 19 d. jis atleistas iš vidaus tarnybos kitu pagrindu.

Taigi, iš skundžiamo Telšių AVPK viršininko 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-249 „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ matyti, kad pareiškėjas atleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (redakcija, galiojusi nuo 2017-06-29 iki 2018-01-01) pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, ir tai yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Teismas pažymi, kad tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta pareiškėjo taip pat skundžiamu Telšių AVPK 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 86-TE-247 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogine sąsaja su atitinkamos specialiosios teisės praradimu), konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu laikytinas reikalavimas panaikinti Telšių AVPK 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 86-TE-247 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“. Kiti pareiškėjo reikalavimai: dėl 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-249 „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į jo eitas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, vidutinio tarnybinio atlyginimo už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo – laikytini išvestiniais iš teismo įvardyto pagrindinio reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra minėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami su, be kita ko, asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms. Paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas ėjo Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Iš Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 5.5 punkto matyti, kad minėtai pareigybei nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai susipažino 2016 m. rugsėjo 5 d.

Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo panaikintas atsižvelgus į Telšių AVPK Komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolą Nr. 86-IL-4038, kuriame nurodyta, jog svarstytas Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. V. 2017 m. birželio 23 d. teikimas Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“ ir su tuo susijusi vidinio patikrinimo medžiaga. Telšių AVPK Komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokole Nr. 86-IL-4038 taip pat nurodyta, kad R. J. informavo komisijos narius, jog gautas Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. V. 2017 m. birželio 23 d. teikimas Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“ (teikimas su vidinio patikrinimo medžiaga (išskyrus tyrimo poligrafu išvadą (slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) pridedamas prie posėdžio protokolo). Pirmininkas paklausė komisijos narių, ar visi yra susipažinę ir išnagrinėję šią medžiagą, visi Komisijos nariai buvo susipažinę su medžiaga.

Iš Telšių AVPK Komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolo Nr. 86-IL-4038 taip pat matyti, kad Komisijos narys M. N. pasakė, jog „reikėtų vertinti vidinio patikrinimo metu surinktą M. J. asmenines ir dalykines savybes apibūdinančią informaciją. Papildomai informavo, kad M. J. savo privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo ryšių su R. D. R. D. yra teistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį 2011-12-07 ir 2014-07-23. Kaip policijos pareigūnas M. J. turėjo užkirsti kelią nusikaltimui (kyšio davimui), tačiau kaip matosi iš vidinio patikrinimo medžiagos, nieko dėl to nesiėmė, nebandė atkalbėti, pirko „dovanas“ medikams. Taip pat dėl draudimo išmokų: siūlė dėti sulaistytą „teliką“, džiovinti kaip nors tapetus ir drausti iš naujo.“ Kita Komisijos narė A. K. pasakė, jog „pritaria, kad ryšių su R. D. nedeklaravimas privačių interesų deklaracijoje, skatinimas, kad giminaitis pateiktų neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos bei kiti patikrinimo medžiagos duomenys rodo, kad M. J. toleruoja neteisėtą elgesį, kas leidžia daryti išvadą, kad jo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti laikomos tinkamu darbui su įslaptinta informacija“.

Taigi, teismas pažymi, jog iš 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolo matyti, kad svarstant dėl M. J. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo, Komisija buvo susipažinusi su visa surinkta medžiaga, įskaitant Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. V. 2017 m. birželio 23 d. teikimą Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“. Išnagrinėjusi visą medžiagą, Komisija nutarė, kad M. J. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, todėl pasiūlė Telšių AVPK viršininkui priimti sprendimą panaikinti Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui M. J. leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Telšių AVPK Komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokole Nr. 86-IL-4038 yra išskirtos trys aplinkybės (1. M. J. nedeklaravo savo ryšių su R. D., nors pastarasis yra teistas pagal LR BK 201 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. liepos 23 d.); 2. M. J. neužkirto kelio kyšio davimui, nes pirko dovanas medikams; 3. M. J. skatino giminaitį pateikti neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos), kartu nurodant, jog yra ir kitų patikrinimo medžiagos duomenų. Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. V. 2017 m. birželio 23 d. teikime Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“, kuris buvo svarstytas 2017 m. liepos 13 d. posėdžio metu ir prijungtas prie 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolo Nr. 86-IL-4038, be minėtų trijų aplinkybių nurodyta dar viena ketvirtoji aplinkybė – dėl M. G. šaunamųjų ginklų laikymo nepatikrinimo.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo Telšių AVPK atstovas Gintautas Jauga, Komisijos protokole nėra nurodyta pažodžiui visa komisijos veiksmų eiga; pirminį dokumentą Komisijai pateikė vyriausiasis tyrėjas T. V.; teikime yra užfiksuotas epizodas ir dėl M. G. šaunamojo ginklo laikymo tikrinimo; šis epizodas nėra įtrauktas į Komisijos posėdžio protokolą, tačiau protokole ir neturi būti fiksuojamas visas pokalbis ir visos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertins, ar nurodytų keturių aplinkybių visuma galėjo būti atsakovo įvertinta kaip pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Taigi, faktiniu skundžiamo 2017 m. liepos 18 d. įsakymo priėmimo pagrindu tapo tai, kad: 1) M. J. nedeklaravo savo ryšių su R. D., nors pastarasis yra teistas pagal LR BK 201 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. liepos 23 d.); 2) M. J. neužkirto kelio kyšio davimui, nes pirko dovanas medikams; 3) M. J. skatino giminaitį pateikti neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos; 4) M. J. nepatikrino M. G. šaunamųjų ginklų laikymo.

Bylos medžiaga dėl pirmosios aplinkybės nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-14367 „Dėl gautos informacijos“ nurodyta, jog atliekant R. D. naudojamo automobilio „Audi 80“ judėjimo kontrolę naudojant GPS įrangą, nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. 17:36 val. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. 17:38 val. minėtas automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. J. Taip pat 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-14367 nurodyta, jog atliekant R. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio kontrolę užfiksuota, kaip R. D. telefonu paskambinęs M. J. susitaria dėl susitikimų vietos ir laiko, daugiau nieko konkrečiau nekalba. Iš 2017 m. birželio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad R. D. buvo 2011 m. gruodžio 7 d. ir 2014 m. liepos 23 d. teistas pagal LR BK 201 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti laikymo, gabenimo ar realizavimo. 2017 m. kovo 30 d. paaiškinime M. J. nurodė, jog nelegalios naminės degtinės nevartoja ir jos gamyba užsiimančių asmenų nedengia, nepalaiko jokių ryšių su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis, išskyrus tarnybos reikalais bei, kad tokie asmenys nebuvo susisiekę, tačiau M. J. 2017 m. birželio 19 d. paaiškinime Nr. 86-IL-3716 jau nurodo, jog bendrauja su R. D., kuris užsiima akcizais neapmokestinamų prekių – cigarečių ir naminės degtinės – laikymu bei realizavimu; R. D. žino, kadangi jis gyveno jo aptarnaujamoje teritorijoje; su minėtu asmeniu yra keletą kartų kalbėjęs telefonu norėdamas nusipirkti automobilio detalę. Tai, jog R. D. galimai užsiima akcizais apmokestinamų prekių laikymu ir realizavimu žino iš seniau, kai dirbo, iš sklindančių kalbų; tikslino informaciją, ar R. D. neteisėtai laiko ir realizuoja minėtas prekes, tačiau šio fakto įrodyti nepavyko. Byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų deklaravęs Privačių interesų deklaracijoje duomenis apie bendravimą su R. D., to neneigia ir pats pareiškėjas. Be to, buvo atliktas tyrimas poligrafu, kurio metu M. J. buvo pateikti klausimai: Ar nuslėpėte R. D. nusikalstamą veiką?, Ar nuslėpėte R. D. nusikalstamą veiką, susijusią su namine degtine?, Ar nuslėpėte, kad R. D. gamina naminę degtinę? – į šiuo klausimus M. J. atsakė „Ne“, tačiau iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2017 m. gegužės 19 d. tyrimo poligrafu išvados Nr. 5-IL(S)-39(RN) matyti, jog galutinė tyrimo išvada: „Bendra tyrimo poligrafu išvada yra neigiama: tyrimo poligrafu atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad M. J., atsakydamas į pateiktus klausimus, sakė netiesą“.

Dėl pareiškėjo tyrimo poligrafu išvados nurodytina, jog Poligrafo naudojimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-10-01) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas ar turėtas panaikinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Kaip minėta, Telšių AVPK viršininkas, be kita ko, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, panaikino M. J. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teismas pažymi, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija.

Teismo vertinimu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2017 m. gegužės 19 d. tyrimo poligrafu išvada Nr. 5-IL(S)-39(RN) parodo tai, kad pareiškėjas turi nesąžiningumo, kurios sukelia papildomų abejonių dėl tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija. Be to, dėl pareiškėjo bendravimo su R. D. pažymėtina, kad Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkte numatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, jeigu tai pakenktų policijos įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjas galėjo deklaruoti Privačių interesų deklaracijoje duomenis apie bendravimą su R. D., tačiau, kaip minėta, to nepadarė. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Kita aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra susijusi su tuo, jog M. J. neužkirto kelio kyšio davimui. Iš Telšių AVPK Imuniteto skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. 86-K(IDS)G-127-RN matyti, kad 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjo M. J. žmona L. J. parašė M. J. žinutę: „Į vokeli idekit 30 euru ir 3 rozes“, vėliau pokalbio su M. J. metu L. J. paprašė, jog M. J. gydytojui nupirktų butelį ir į voką įdėtų 20 Eur, o akušerei taip pat įdėtų į vokelį bei paimtų rožių. Telšių AVPK Imuniteto skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. balandžio 13 d. protokole Nr. 86-K(IDS)G-127-RN taip pat nurodyta, kad 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas M. J. žmonos broliui A. I. pasakė: „Daba neleido, važiavom nupirkt ten daktarui, akušerei“. Taigi, iš pastarųjų pokalbių spręstina, jog M. J. nesiėmė veiksmų tam, kad užkirstų kelią kyšio davimui. Be to, 2017 m. kovo 30 d. paaiškinime M. J. nurodė, jog yra davęs kyšį daktarui.

Bylos medžiaga dėl trečiosios aplinkybės (dėl pareiškėjo skatino giminaitį pateikti neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos) nustatyta, kad Telšių AVPK Imuniteto skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. balandžio 13 d. protokole Nr. 86-K(IDS)G-127-RN užfiksuotas 2017 m. kovo 3 d. pokalbis tarp pareiškėjo M. J. ir A. I.. Iš šio protokolo matyti, kad M. J. pataria, jog A. I. galėtų dėti sulaistytą televizorių tam, kad gautų draudimo išmoką, M. J. taip pat pataria A. I., kad palauktų, kol nustojus lietui išdžius siena arba išdžiovintų su plaukų džiovintuvu, o vėl užliejus kreiptis į draudimo kompaniją dėl išmokos gavimo.

Teismo nuomone, minėtos dvi (dėl kyšio ir skatinimo pateikti neteisingus duomenis dėl draudimo išmokos) aplinkybės rodo, jog pareiškėjas M. J. toleruoja neteisėtą elgesį ir yra linkęs nesilaikyti teisės aktų, nors M. J., eidamas Telšių AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, buvo atsakingas už nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimą, ištyrimą, vykdė nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją (pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.7 punktai). Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkte numatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus.

Nors pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad realiai kyšio niekam nebuvo duota ir draudimo išmoka neteisėtai nebuvo gauta, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime yra nurodęs, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi, aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika.

Kita aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra tai, jog M. J. nepatikrino M. G. šaunamųjų ginklų laikymo sąlygų. Šią aplinkybę patvirtina Telšių AVPK Imuniteto skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. 86-K(IDS)G-127-RN, kuriame užfiksuota tai, jog 2017 m. kovo 6 d. 8.41 val. paskambina M. G. dėl ginklų seifo patikrinimo, M. J. paklausia M. G. apie tai, kokia seifo spyna (vidinė ar kodinė), M. G. pasako, jog vidinė; M. G. dar paklausia, ar nereikia informacijos apie tai, kokie ginklai, tačiau M. J. pasako, kad nereikia, ir paklausia, ar ne viskas taip pat kaip ir seniau, M. G. atsako, kad taip. Be to, iš informacinės sistemos duomenų matyti, kad pažymą dėl M. G. ginklų laikymo sąlygų M. J. užpildė 2017 m. kovo 6 d. 8.45 val. Iš paminėtų aplinkybių galima spręsti, jog M. J. 2017 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 17-PAZ-86-00216-e surašė tą dieną nenuvykęs į vietą ir nepatikrinęs M. G. šaunamųjų ginklų seifo, nors pažymoje Nr. 17-PAZ-86-00216-e nurodyta, jog 2017 m. kovo 6 d. buvo tikrinama, ar M. G. turimų šaunamųjų ginklų laikymo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus.

Teismo nuomone, įvertinus visą M. J. vidinio patikrinimo medžiagą, nustatytus duomenis apie jo asmenį, pokalbius ir ryšius su kitais asmenimis, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, atsakovas pagrįstai nutarė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas pažymi, kad atsižvelgus į nustatytų keturių aplinkybių visumą, atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei. Teismo nuomone, aptartomis faktinėmis situacijomis išaiškėjusios pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelios skirtingos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Pažymėtina, jog pareiškėjas M. J. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnis nustato, kad paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Būtent valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, jo asmeninės, dalykinės savybės.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, ir kt.). Analizuojant nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad ši teisės norma nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte.

Taigi, ginčijamas Telšių AVPK 2017 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 86-TE-247 buvo vertinamas sistemiškai su Telšių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. liepos 17 d. posėdžio protokolu Nr. 86-IL-4038, iš kurio, kaip minėta, matyti, jog Specialios ekspertų komisijos nariai svarstė 2017 m. birželio 23 d. teikimą Nr. 86-PR2-6796 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo M. J.“, jis buvo prijungtas prie minėto protokolo. Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys) nurodytas minėtos Komisijos protokole, taip pat ir 2017 m. birželio 23 d. teikime Nr. 86-PR2-6796, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme, t. y. įsakymas dėl leidimo panaikinimo buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Ginčijamas 2017 m. liepos 18 d. įsakymas „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ Nr. 86-TE-247 buvo vertinamas sistemiškai su 2017 m. liepos 19 d. įsakymu „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 86-TE-249 bei jo sudėtinėmis dalimis, o teisinis pagrindas – nurodytas įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo, t. y. jis priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Taigi, akivaizdu, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus, kad M. J. pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir Telšių AVPK 2017 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 86-TE-249 „Dėl M. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Nustačius, jog ginčijami įsakymai priimti pagrįstai, pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į buvusias pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą atmestini.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teismo nuomone, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, M. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė